- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- II-309-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Arvydas Balčius
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Rita Griciūtė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., jo atstovui advokatui Arvydui Balčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Šilalės rajono policijos komisariato pareigūno 2008-03-13 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilalės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – Institucijos) 2008 m. kovo 13 d. nutarimu J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 18 d. 15 val. laikė trumpąjį šaunamąjį ginklą BAIKAL 442 kal. 9 mm Makarov Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15 vnt. šovinių automobilio Rover daiktų dėtuvėje, pažeisdamas ginklų ir šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti reikalingas leidimas, laikymo reikalavimus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-265 patvirtintų reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, 34 punktą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalį ir paskirta 150 litų bauda.
Šalies argumentai
J. S. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, motyvuojant tuo, kad nėra įrodyta jo pažeidimo tyčia ar neatsargumas ir dėl to nepasisakyta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, be to jam galioja nekaltumo prezumpcija ir jį apkaltinant negalima naudotis dokumentais, kurie yra neįsiteisėję. Nurodo, kad pareigūnas priėmęs nutarimą vadovavosi prielaidomis bei neįsiteisėjusiais procesiniais dokumentais, o dėl šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos Generalinis komisaras. Dėl tariamo pažeidimo ikiteisminio tyrimo bylą prižiūri Šilalės rajono apylinkės prokuratūra, kurioje procesinis sprendimas dėl kaltės nepareikštas. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė turėti gynėją, nors reikalavimas turėti advokatą buvo pareikštas. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. J. S. atstovas advokatas nurodė, kad J. S. laikydamas ginklą automobilio daiktų dėtuvėje veikė esant būtinajam reikalingumui, šis veiksmas yra išvestinis iš ikiteisminio tyrimo bylos, dėl įvykio ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą nurodo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus ir prašo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Šilalės rajono policijos komisariato 2007-09-13 nutarimu Nr. 93-AT-00276-07 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, už ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susipažindamas su savo teisėmis numatytomis ATPK 272 straipsnyje bylos nagrinėjimo metu turėti gynėjo nereikalavo.
Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta 34 punkte numatyta, kad fiziniai asmenys ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Metalinės dėžės (seifo) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 milimetrų. Metalinės spintos (seifo) įsirengti nereikia, jei ginklai laikomi atskiroje patalpoje, kurioje įrengtos II saugumo klasės durys, o ant langų įrengtos apsauginės grotos.
J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas būtent už minėtų teisės aktų pažeidimą, t.y. už netinkamą šaunamojo ginklo nešiojimą.
ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu( nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nors J. S. kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia, tačiau aplinkybė, kad jis savo automobilyje „Rover“ daiktų dėtuvėje laikė trumpąjį šaunamąjį ginklą BAIKAL 442 kal. 9 mm Makarov Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15 vnt. šovinių, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 18-19), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 20), tarnybiniais pranešimais (b.l. 29). Įrodymų leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, nepateikta ir teismas tokių nenustatė. Pažymėtina, kas J. S. turėdamas leidimą laikyti šaunamąjį ginklą privalo išmanyti ir žinoti šaunamojo ginklo laikymo ir naudojimo taisykles, galimą kilti administracinę atsakomybę už šių taisyklių nesilaikymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinodamas, kad ginklo negalima laikyti automobilio daiktų dėtuvėje vis tiek jį laikė, todėl toks jo veikimas traktuotinas kaip tyčinis taisyklių nesilaikymas. Tai, jog J. S. laikydamas ginklą automobilio dėtuvėje veikė esant būtinajam reikalingumui nepagrįstas jokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis.
2007-09-13 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 18 d. apie 15 vai. kilus konfliktui tarp J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), S. S., R. S. ir A. N., dėl to kam priklauso tvenkiniai, žemė ir žuvis, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nuvykus Šilalės r. PK VP VTS PP AIVG tyrėjui G. M. ir aiškinantis konflikto aplinkybes, paaiškėjo, kad J. S. su savigynai turėtu ginklu grasino sušaudyti R. M., iš kurio vėliau buvo paimtas pareiškimas dėl grasinimo nužudyti. Policijos pareigūnui paklausus J. S. ar pastarasis turi ginklą, jis atsakė turįs ginklą, todėl buvo pareikalauta, kad atneštų ginklą ir jį priduotų, kaip to reikalauja 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 4 d. J. S. atnešus ginklą Baikal 442, 9 mm. kalibro iš automobilio Rover, kurį turėjo pasidėjęs daiktų dėžutėje, J. S. pats iš pistoleto išėmė šovinių dėtuvę ir suskaičiavęs šovinius perdavė tyrėjui G. M.. Taip pat G. M. paėmė iš J. S. rankų ginklą be dėtuvės, kurį pertraukė, tai yra patikrino ar vamzdyje nėra šovinio ir paspaudė gaiduką, tai reiškia šovinio pistoleto vamzdyje nebuvo. Iš J. S. buvo paimtas odinis pistoleto dėklas dar viena šovinių dėtuvė ir 15 šovinių. Iš minėto nutarimo matyti, kad pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti buvo neteisėti J. S. veiksmai, t.y. netinkamas šaunamojo ginklo laikymas.
Šiuo atveju nepagrįstais laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, jog jam turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija, jog nutarimas priimtas vadovaujantis neįsiteisėjusiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė byla iškelta už netinkamą šaunamojo ginklo laikymą, o ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir užbaigti dėl tarnybinių pareigų neatlikimo G. M. atžvilgiu, dėl nusikalstamo susivienijimo (b.l. 20-21) bei dėl grasinimo nužudyti (b.l.44).
Skunde nurodytas argumentas, kad dėl šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo skundas nagrinėjamas generalinėje prokuratūroje ir sprendimas dėl leidimo panaikinimo nėra priimtas todėl ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, taip pat atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas nutarimas yra priimtas dėl ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, o ne dėl leidimo panaikinimo. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus panaikinimo pagrindai ir tvarka yra numatyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje, kurio 6 dalyje numatyta, kad priimtas procesinis dokumentas dėl ginklo leidimo panaikinimo per nustatytą terminą gali būti skundžiamas policijos generaliniam komisariatui, o ne teismui. Be to, teismui nėra pateiktas joks sprendimas, kuriuo būtų panaikintas leidimas naudotis ginklu J. S., o pagrindas kilti administracinei atsakomybei atsirado dėl ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, t.y. nusikalstama veika dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir administracinio teisės pažeidimo esmė iš esmės skiriasi, todėl atmestinas argumentas, kad administracinė atsakomybė yra išvestinė iš ikiteisminio tyrimo bylos.
Pagal ATPK 297 straipsnį pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.
Administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.
J. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis, kurio 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundo netenkinti.
Šilalės rajono policijos komisariato pareigūno 2008 m. kovo 13 d. nutarimą, kuriuo J. S. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.