Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 3 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį pagal BK 38 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2020 m. liepos 29 d., apie 11.30 val., namuose, esančiuose adresu B. K. – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33 promilių neblaivumas) kilusio žodinio konflikto metu, pargriovęs ant žemės mamą G. S. smaugė ją abiem rankomis, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su mama G. S. kartu negyvena, mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jį mama pastoviai kontroliuoja, tikrina su kuo jis, ką veikia ir ar vartoja alkoholį. Jis neturi alkoholio priklausomybės, jam pagalba nereikalinga. Jis gyvena vienas pats adresu (duomenys neskelbtini). Iš vakaro šventė pažįstamo gimtadienį, todėl 2020 m. liepos 29 d. vartojo alkoholį, išgėrė kelias taureles trauktinės „trejos devynerios“ ir apie 200 gramų degtinės. Viską prisimena, dėl alkoholio apsvaigimo nebuvo taip, kad ko neatsimintų. Pas jį atvyko mama, negali pasakyti kiek buvo valandų, ji jam pradėjo sakyti, kad kvies policiją, jis tada išėjo iš namų ir buvo miške. Jam mama prikaišiojo, kad niekur nedirba, vartoja alkoholį. Jis jautėsi nieko nepadaręs, todėl ir išėjo į mišką. Kai parėjo namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nesipriešino. Konflikto su mama metu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi. Sutinka atlikti bausmę, sutinka dėl baudžiamojo įsakymo taikymo. Nori, kad mama nesikištų į jo gyvenimą. Laikysis apribojimo nebendrauti, neieškoti ryšių su mama, gyvens savo adresu (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios G. S. parodymais, kuris apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus M. S. turi priklausomybę alkoholiui, bet nesigydo, priklausomybės nepripažįsta. Ji bando sūnų kontroliuoti, tikrina jo gyvenamą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sūnus pyksta ant jos, kad neleidžia vartoti alkoholio. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Prašo skirti priverstinį gydymą nuo alkoholio priklausomybės. Sūnaus nebijo, kartu su juo negyvena (b. l. 33);

2020 m. liepos 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja G. S. parodė, jog 2020 m. liepos 29 d. apie 11.30 val., atvažiavo į jai priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai nepavyko susisiekti su sūnumi. Atvažiavusi negalėjo patekti į namą, dėl ko jai reikėjo įlipti per langą. Patekusi į namą svetainėje rado neblaivų miegantį sūnų M. S.. Bandant sūnų pažadinti ir paklausti, dėl ko su juo nepavyko susisiekti ir paprašius, kad šis nustotų vartoti alkoholį, tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu sūnus ją parvertė ant žemės ir abiem rankomis suėmė jai už gerklės ir pradėjo ją dusinti, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 17-21);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000404254, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 29 d., 11.52 val., G. S. pranešė, jog agresyvus sūnus M. S. namuose mušasi rankomis ir koliojasi (b. l. 10-12). 2020 m. liepos 29 d., 12.58 val., gautas pakartotinis pranešimas, kad pareigūnams išvykus grįžo į namus agresyvus sūnus, puola muštis (b. l. 13-14);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000404379, kuriame užfiksuota, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, įtariamasis M. S., kuriam nustatytas 2,33 promilių girtumas) sulaikytas. Iš pranešėjos G. S. paimtas pareiškimas apie tai, kad sūnus kilusio žodinio konflikto metu, parvertė ją ant žemės bei abiem rankomis smaugė mamą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 13-16);

2020 m. liepos 29 d., 14.08 val., M. S. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 23).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam M. S. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo mamos atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. liepos 29 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, pargriovęs ant žemės mamą G. S., smaugė ją abiem rankomis, taip sukeldamas šeimos nariui fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau atleistas BK 38 straipsnio pagrindais kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (b. l. 41-42); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 44-45); bedarbis, registruotas darbo biržoje (b. l. 46, 47); nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 50).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jam įpareigojimus ir draudimus – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis M. S. sutiko gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 66-68).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su laisvės apribojimo bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d. 20.40 val., iki 2020 m. liepos 30 d. 15.18 val. (b. l. 59, 62) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis M. S. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 65, 67, 72¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 29 d. 20.40 val., iki 2020 m. liepos 30 d. 15.18 val. ir laikyti, kad kaltinamasis M. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą M. S. įteikti pasirašytinai.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.