Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Latauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos MAXIMA LT, UAB skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja MAXIMA LT, UAB su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-11-06 nutarimą taikyti sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-139/14.

Paaiškina, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014-11-06 nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimų pažeidimus paskyrė pareiškėjai 1 250 Lt baudą, t. y. už tai, kad 2014-09-26 apie 20.34 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje „Maxima LT“, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja S. M. pardavė akivaizdžiai neblaiviam P. Š., kuriam nustatytas 2,17 promilės girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą 2,06 promilės), alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Gintarinis Švyturio alus“ (alk. 4,6 tūrio proc.). Nesutinka su šiuo nutarimu, kadangi atsakovas sankciją taikė nesant pareiškėjos veikoje inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Atsakovas nustatė ir vertino tik objektyviuosius pažeidimo sudėties elementus, o kaltės nenustatė ir neįrodinėjo.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį, įskaitant patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, turi patikimai įrodyti kaltinančioji šalis, t. y. administracinį protokolą surašiusi institucija ir (ar) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas. Ir priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Taigi, šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad dėl inkriminuoto pažeidimo yra pareiškėjos kaltė. Pareiškėja atsakomybėn patraukta už jos darbuotojos –S. M. – veiksmus, todėl atsakovas privalėjo neginčijamai įrodyti, kad minėta darbuotoja, parduodama alkoholinius gėrimus, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, žinojo arba turėjo realią galimybę (pagrindą) numatyti, kad alkoholinius gėrimus perkantis asmuo yra neblaivus.

Skunde pareiškėja pabrėžia, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad parduotuvėje ir juolab atsiskaitydamas prie kasos P. Š. buvo akivaizdžiai matomais neblaivumo požymiais. AKĮ nustatytas imperatyviąsias pareigas prekybininkas gali įgyvendinti tik leistinomis priemonėmis. Prekybininkui įstatymais nėra suteikta teisė ir įgalinimai specialiomis priemonėmis tikrinti ir nustatinėti alkoholinius gėrimus perkančių asmenų neblaivumą. Tad toks faktas (neblaivumas) gali būti nustatomas tik vizualiai, prekybininko darbuotojui įvertinant pirkėjo būklę pagal jo elgesį ir išorinius požymius. Jokios kitos kontrolės priemonės pareiškėjai nėra leistinos ir nėra įmanomos objektyviai.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. Š. parduotuvėje ar atsiskaitydamas prie kasos šlitinėjo, neišlaikė pusiausvyros ar kitaip neadekvačiai elgėsi, iš ko S. M. būtų galėjusi spręsti, kad pirkėjas neblaivus. Atsakovės motyvuojamoje dalyje dėstomi pasvarstymai, kad bendrovės valioje buvo identifikuoti asmenį kaip neblaivų pagal išorinius požymius, tėra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Juolab nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad bendrovės darbuotojai ir ypatingai kasininkai su pirkėjais bendrauja, tarp jų nėra didelio atstumo, kad apsunkintų pardavėjų galimybes įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Pirkėjai prie kasos yra statiški, jie atsiskaitydami nevaikšto ir neatlieka kitų aktyvių judesių, kurių metu būtų galima pastebėti sutrikusią koordinaciją ar kitus išorinius galimą neblaivumą rodančius požymius. Atsiskaitymo operacijos metu taip pat nevyksta verbalinis kontaktas, t. y. atsiskaitymo operacija nereikalauja jokio dialogo tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 20-24) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-10-09 raštu Nr. 30-78-S-10420 atsiųsta ir Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja parduoda alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims: 2014-09-26 20.34 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), jos darbuotoja S. M., veikdama pareiškėjos naudai ir interesais, už 4,49 Lt pardavė akivaizdžiai neblaiviam P. Š., kuriam 2014-09-26 20.36 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, Nr. 19131, buvo nustatytas 2,17 promilės neblaivumas, vieną butelį alaus „Gintarinis Švyturio alus“. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims draudžiama.

Pareiškėja skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir jį ginčija iš esmės. Skunde ji teigia, kad Departamentas nustatė ir vertino tik objektyviuosius pažeidimo sudėties elementus, o subjektyviosios pusės elemento - kaltės nenustatė ir neįrodinėjo. Departamentas nutarime pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjos kaltė yra normatyvinė, t.y. jai konstatuoti pakanka pažeidimo fakto.

Atsakovas atsiliepime pabrėžė, jog pareiškėjos 2014-12-12 skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepateikta naujų argumentų, iš esmės. Pareiškėja nurodo tą pačią poziciją, kurią buvo pateikusi Departamentui nagrinėjant aptariamą bylą. Departamento nuomone, skundas parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, todėl darytina išvada, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymi, jog išsami Departamento pozicija yra išdėstyta ginčijamame 2014-11-06 nutarime Nr. ATK2-139/14, kuriame pareiškėjos argumentai yra išsamiai aptarti ir įvertinti.

Tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui, patvirtina byloje esantys duomenys, asmens blaivumo testo duomenys (2,17 promilės girtumas, įvertinus galimą prietaiso paklaidą 2,06 promilės), byloje esanti kita medžiaga. Pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip neblaivų pagal išorinius požymius. Juolab, kad pareiškėjos samdomi darbuotojai su pirkėjais bendrauja, tarp jų nėra didelio atstumo, kas apsunkintų pardavėjų galimybes įtarti, kad asmuo yra neblaivus.

Kritiškai vertina pareiškėjos skundo argumentus, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu, bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t.y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Todėl kiekvienu atveju departamentas turi visapusiškai įvertinti, ar konkretus subjektas savo veiksmais prisidėjo prie tokių faktinių aplinkybių sukūrimo, kai yra pažeidžiamas minėto įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. numatyto reikalavimo draudimas. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui pareiškėjos vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys, neginčija ir pareiškėja. Vadinasi, pareiškėja yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija.

Taip pat kritiškai vertina ir pareiškėjos skundo argumentus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų nuostatų, kadangi šiuo atveju pažeidimą padarė juridinis asmuo nesilaikydamas Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir jam taikoma atsakomybė pagal to paties įstatymo nuostatas. Pareiškėjos minimas kodeksas numato fizinių asmenų atsakomybę, todėl šioje byloje netikslinga vadovautis teisės aktu, kurios šiomis aplinkybėmis netaikytinas.

Atkreipia dėmesį, kad pardavėjos S. M. atžvilgiu Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-24 priimtas nutarimas, kuriuo pardavėja S. M. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda, kaip fiziniam asmeniui. Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodomąją galią turinčius duomenis, todėl skunde vadovaujasi argumentais ir motyvais, kurie pažeidžia teisinio tikrumo principus.

Priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra motyvuotas ir argumentuotai priimta išvada.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-10-09 raštu Nr. 30-78-S-10420 atsiųsta ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad Maxima LT, UAB parduotuvėje parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims: 2014-09-26 apie 20.34 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje „Maxima LT“, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja S. M. pardavė neblaiviam P. Š., kuriam nustatytas 2,17 promilės girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą 2,06 promilės), alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Gintarinis Švyturio alus“ (alk. 4,6 tūrio proc.), t. y. padarė pažeidimą, numatytą AKĮ 18 str. 4 d. 2 p., atsakomybė už kurį nustatyta AKĮ 34 str. 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014-11-06 nutarimu Nr. ATK2-139/14 už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nustatytą pažeidimą pareiškėjai, nenustatęs Maxima LT, UAB atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė baudos vidurkį atitinkančią ekonominę sankciją – 1 250 Lt baudą (b. l. 5-9).

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-11-06nutarimo Nr. ATK2-139/14, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą skirta 1 250 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Alkoholio kontrolės įstatymo18 str. 4 d. 2 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Bylos medžiaga nustatyta, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK gautas tyrėjo M. B. 2014-09-26 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2014-09-26 apie 20:30 val. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Plungės r. PK VPS PP tyrėja G. P. parduotuvėje „Maxima XX“, (duomenys neskelbtini), pastebėjo po ją akivaizdžiai girtą šlitinėjantį vyriškį - P. Š., gim. 1971-04-04, gyv. V. M. (duomenys neskelbtini), kuris, pasiėmęs 1l talpos butelį alaus „Švyturio gintarinis šviesus alus“, 4,6 proc. alk tūrio, nuėjo prie kasos ir užsimokėjęs už jį praėjo pro kasą. Sulaikius P. Š., jam alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,17 prom., po paklaidos 2,06 prom.). Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad alaus butelį neblaiviam P. Š. pardavė pardavėja - kasininkė S. M., gim. 1990-08-13, gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

G. P. 2014-09-30 tarnybiniame pranešime nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės (b. l. 29-30).

Maxima LT, UAB pardavėjos - kasininkės S. M. 2014-10-09 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-09-26 ji dirbo parduotuvėje „Maxima XX“, J. Tumo - Vaižganto g. 81, (duomenys neskelbtini), pardavėja - kasininke. Dirbo prie 13-14 kasos, o vakare apie 20:30 val. priėjo policijos pareigūnai ir paaiškino, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą - alų, akivaizdžiai neblaiviam asmeniui ir taip pažeidė prekybos taisykles. Kartu su jais buvo ir tas neblaivus vyriškis. Ji kaltės neneigia. Pardavėja dirba apie pusantrų metų. „Maximoje“ dirba apie mėnesį ir buvo supažindinta pasirašytinai su prekybos taisyklėmis, įskaitant dėl alkoholio pardavimo neblaiviems asmenims. Kadangi jau buvo išdirbusi beveik visą pamainą, tuo metu buvo daug pirkėjų, tai tam vyriškiui dėl pirkėjų intensyvumo ir pardavė alų net neatkreipdama dėmesio, ar pirkėjas blaivus, ar neblaivus. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 90).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas 2014-10-09 S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 164 str. 3 d. nustatyto pažeidimo padarymą (b. l. 89-90). Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-24 įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8–793-225/2014 S. M. už pažeidimo, nustatyto ATPK 164 str. 3 d. pažeisimą - t. y. už tai, kad 2014-09-26 apie 20.30 val. Maxima LT, UAB parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama kasininke – pardavėja, pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui P. Š., kuriam nustatytas 2,17 promilių girtumas, paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda (b. l. 85-86).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos AKĮ nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą yra pagrindas teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas: bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), 2014-09-26 apie 20.34 val. kasininkė-pardavėja S. M. pardavė neblaiviam P. Š., kuriam nustatytas 2,17 promilės girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą 2,06 promilės), alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Gintarinis Švyturio alus“ (alk. 4,6 tūrio proc.). Alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ P. Š. 2014-09-26 20:36:08 val. nustatytas 2,17 prom. girtumas (testo Nr. 0664) (b.l. 32).

Minėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad pardavėja, atsižvelgiant į tai, kad P. Š. nustatytas girtumo laipsnis (2,67 prom.), objektyviai turėjo ir galėjo nustatyti, kad alkoholinius gėrimus siekiantis įsigyti P. Š., yra neblaivus.

Pareiškėjos teiginys, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nenustatinėjo pareiškėjos kaltės, yra nepagrįstas. AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl pažeidimui nustatyti pakanka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už pažeidimą, t. y. nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio padarinius. Veika, už kurios padarymą ekonominė sankcija buvo pritaikyta pareiškėjai ir paskirta administracinė nuobauda pardavėjai S. M., visais savo požymiais sutampa. Juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas ir pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. (Pažymėtina ir tai, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime ne bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Šiuo atveju ekonominė sankcija yra paskirta Maxima LT, UAB, o administracinė nuobauda taikyta fiziniam asmeniui S. M.. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakomybėn patraukti asmenys nėra tapatūs.

AKĮ 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 3 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

AKĮ 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime, o 8 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, skiriant baudą nebuvo nustatyta aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjos atsakomybę, dėl to buvo paskirtas baudos vidurkis – 1250 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-11-06 nutarimas taikyti sankcijas už AKĮ pažeidimus Nr. ATK2-139/14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos Maxima LT, UAB skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.