- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1441-163/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., J. G.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
Teisėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1441-163/2014
Teisėja Irena Vilkienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01117-2013-8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., J. G. dėl J. G. pripažinimo neveiksnia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pripažinti suinteresuotą asmenį J. G. neveiksnia. Gavusi eksperto išvadą ir susipažinusi su ja, pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė pateikė teismui rašytinį prašymą nutraukti civilinę bylą, iškeltą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė prašymą dėl bylos nutraukimo, nurodė, kad pareiškėjai žinomos procesinės pareiškimo atsisakymo pasekmės.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens J. Š. atstovė advokatė M. U. su bylos nutraukimu nesutiko. Prašė paskirti papildomą psichiatrinę ekspertizę nurodydama, kad abejoja eksperto padaryta išvada, kad J. G. yra neveiksni.
Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas T. L. palaikė pareiškėjos prašymą dėl bylos nutraukimo. Teismo medicinos ekspertas padarė akivaizdžią išvadą, kad J. G. yra veiksni, ekspertas nesuabejojo jos veiksnumu, todėl byla turėtų būti arba nutraukta esant pareiškėjo prašymui, arba prašymas turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, kad ji pati viską apsitvarko, o ją neveiksnia nori padaryti duktė J. Š., kuri tikriausiai nori parduoti jos namą, nors ji myli savo dukterį, už ją meldžiasi, tačiau šiuo metu su dukterimi nekalba. Nesutiko, kad jai būtų atlikta pakartotinė psichiatrinė ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-06-23 nutartimi priėmė pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Teismas nustatęs, kad 2013-12-18 teismo ekspertizės aktas Nr. 85TPK-342/2013 patvirtina, kad J. G. nenustatyta jokių psichikos sutrikimų ir papildomai apklaustas ekspertas D. T. patvirtino ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo netikėti ekspertu bei nepasitikėti jo kvalifikacija. Motyvavo, kad apklausiant pačią J. G. teismui nekilo abejonių dėl jos neveiksnumo. Nurodė, kad teismas nesiremia liudytojų parodymais dėl J. G. neveiksnumo, nes jie gali būti šališki ir jų parodymai nepaneigia specialisto parodymų. Pareiškėjai atsisakius reikalavimo, teismas neturi jokio pagrindo toliau nagrinėti bylą, nesat pačios pareiškėjos iniciatyvos. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę prašyti nutraukti bylą bet kurioje proceso stadijoje, todėl jos prašymas priimtinas (CPK 140 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, paskiriant J. G. pakartotinę ekspertizę. Apeliantės nuomone 2013-12-18 teismo ekspertizės aktas Nr. 85TPK-342/2013 kelia daug abejonių, jos išvados prieštarauja faktiniai mamos J. G. psichikos būsenai, kurios elgesys neadekvatus ir tai ekspertų liko neįvertinta. Teigia, kad mama yra įtakojama svetimų žmonių, kurie nėra giminaičiai ar šeimos nariai ir galimai siekia užvaldyti mamos turtą, o galbūt priklauso kažkokiai organizuotai grupuotei – bendruomenei. Minėtą ekspertizės aktą dėl ekspertų nekompetentingumo prašo laikyti niekiniu ir skirti pakartotinę ekspertizę.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas T. L. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo skundą atmesti.
Pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentais ir teigia, kad 2013-12-18 teismo ekspertizės aktas Nr. 85TPK-342/2013 ir jame pateiktos išvados patvirtina, kad J. G. psichinė būsena nėra tokia, kad ji visiškai negalėtų suprasti ar negalėtų savo veiksmų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas. Ekspertizė atlikta kompetentingų, daugiametį ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų. Visa tai, suponavo pareiškėjai atsisakyti prašymo dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje ekspertas sutiko, kad stacionarinės psichiatrinės ekspertizės metu būtų galima nustatyti J. G. ligos diagnozę, tačiau tai nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl šios ligos ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, įgydama civilines teises ir pareigas, t. y. vien tik psichinės ligos diagnozės nustatymas nebūtų pagrindu J. G. pripažinti neveiksnia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007). Nei teismui, nei prokurorui nekilo abejonių dėl J. G. adekvataus santykio į aplinką, įvykius bei į ją supančius asmenis ir užduodamus klausimus, taigi skirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl analizuotini atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje pareiškėja kėlė ginčą dėl J. G. pripažinimo neveiksnia.
Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju 2013-12-18 teismo ekspertizės akte Nr. 85TPK-342/2013 pateikta išvada, kad J. G. psichikos sutrikimas dėl kurio ji negalėtų suprasti ar negalėtų savo veiksmų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas nenustatytas bei ji dėl savo psichikos sveikatos gali dalyvauti teismo posėdyje ir gali būti apklausiama (b. l. 59–60). Tokią teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą pateikė ją atlikę, teismo psichiatras ekspertas D. T., turintis net 16 metų ekspertinio darbo stažą ir teismo psichologė ekspertė I. K. – K., turinti 7 metus ekspertinio darbo stažą (b. l. 59).
Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, išklausęs ir įvertinęs J. G. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad juridinio pagrindo pripažinti suinteresuotą asmenį J. G. neveiksnia, nėra (CK 2.10 str. 1 d.). Pažymėtina, kad J. G. teismui duoti paaiškinimai, jos elgesys leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu ji puikiai orientuojasi gyvenamojoje aplinkoje, supranta savo atliekamų veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Teismas mano, kad J. G. garbingas amžius ir neįgalumas šiuo metu nesudaro jai kliūčių gyventi pilnavertį gyvenimą. Apeliantės argumentai, jog iš esmės mama manipuliuoja kiti asmenys, galimai siekiantys jos turto ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kritiškai vertinami apeliantės argumentai dėl ekspertų nekompetentingumo ir jos prašymas byloje atlikti pakartotinę ekspertizę laikytinas nepagrįstu, nes abejoti atliktos ekspertizės išvadomis nėra jokio pagrindo (CPK 177 str., 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.