- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-0127-2006-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- G. N., J. N., N. M., D. T., N. I., S. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. išteisintas pagal BK BK 184 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinių ieškovų G. N., J. N., N. M., D. T., N. I., S. K. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nuspręsta palikti nenagrinėtus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
J. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirtas bankrutuojančios AB ,,(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1993 m. kovo 18 d. Klaipėdos m. savivaldybėje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda administratoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2002-03-13 Vilniaus m. savivaldybėje adresu Laisvės pr. 71-19, Vilnius) įgaliotu atstovu, privalėdamas vykdyti Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatas – valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti (Įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.), vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (Įstatymo 11 str. 3 d. 6 p.), sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena (Įstatymo 11 str. 3 d. 7 p.), ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.), organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą (Įstatymo 11 str. 3 d. 16 p.), taip pat Įstatymo 31 straipsnio pagrindu būdamas atsakingu už įmonės turto bei lėšų disponavimą ir jų apsaugą, atliko priešingus teisei – neteisėtus ir tyčinius veiksmus - bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)” nevykdant gamybinės veiklos, sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 BAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 už komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi nuomininkai - elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją ir objektų apsaugą iš įmonės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke paslaugų tiekėjams apmokėjo 464827,44 Lt
Eil. Nr.Paslaugų pavadinimasSumokėjo Už suteiktas paslaugas, Lt1Elektros energija299150,272Šiukšlių išvežimas 467,283Vanduo ir kanalizacija2093,034Objektų apsauga 163116,86Viso464827,44
Iš jų: už elektros energiją - UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12795,10 Lt ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 286355,17 Lt; už šiukšlių išvežimą - UAB „Švaros projektai“ – 367,46 Lt, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – 99,82 Lt; už vandenį ir kanalizaciją - UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1093,00 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000,00 Lt; už objektų apsaugą - R. J. individualiai įmonei – 119808,35 Lt , UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 43308,51 Lt, tačiau iš nuomininkų už jų sunaudotas komunalines paslaugas - elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją, objektų apsaugą ir kitas komunalines paslaugas į įmonės kasą ir į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas „Vilniaus bankas“ gavo 275544,98 Lt mažiau, nei sumokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams, tai yra - 189 282,47 Lt:
Eil.Nr.Paslaugų pavadinimasGavo užSuteiktas paslaugas, LtSumokėjo už suteiktas paslaugas, LtSkirtumas, Lt(+, -)1Elektros energija159544,21299150,27+ 139606,06 2Šiukšlių išvežimas2739,65467,28 - 2272,373Vanduo ir kanalizacija8847,562093,03 - 6754,534Objektų apsauga18000,00163116,86+ 145116,865Komunalinės paslaugos151,05 - 151,04Viso 189282,474464827,44 275544,
Iš jų;
iš J. B. individualios įmonės - 631,19 Lt ;
iš pilietės I. K. – 113,38 Lt;
iš VĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegijos – 26099,33 Lt;
iš UAB „Tilvikai“ – 1022,91 Lt;
iš S. S. įmonės – 22019,20 Lt;
iš UAB „Risatas“ – 171,80 Lt;
iš piliečio M. M. - 704,28 Lt;
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4647,74 Lt;
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 956,80 Lt;
iš UAB „Bikgrama“ – 2082,04 Lt;
iš UAB „Jurutis“ – 505,03 Lt;
iš R. S. CO LTD už UAB „(duomenys neskelbtini)“-95486,91 Lt.
iš J. B. individualios įmonės – 215,34 Lt;
iš VĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegijos – 1721,95 Lt;
iš UAB „Vorto renovacija“ – 83,85 Lt;
iš UAB „Risatas“ – 107,72 Lt;
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 350,90 Lt;
iš UAB „Bikgrama“ – 83,52 Lt;
iš UAB „Jurutis“ – 176,37 Lt;
iš J. B. individualios įmonės – 128,35 Lt;
iš VĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegijos – 1970,56 Lt;
iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 110,83 Lt;
iš R. S. CO LTD už UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6637,82 Lt;
4) už apsaugą iš viso 18000,00 Lt - iš R. S. CO LTD už UAB „(duomenys neskelbtini)“;
5) už komunalines paslaugas iš viso 151,04 Lt - iš UAB „Eskolita“.
Tokiu būdu už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą, objektų apsaugą ir kitas komunalines paslaugas) paslaugų tiekėjams sumokėdamas 275544,98 Lt daugiau, J. M. iššvaistė svetimą, jam patikėtą ir jo žinioje buvusį, didelės 275544,98 Lt vertės bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Taip savo veiksmais J. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. ( t. 12, b. l. 45).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas išteisino J. M. nusprendęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas šioje byloje grindžiamas FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010-12-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 dėl BAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pateiktais duomenimis ( t.9 b.l. 90-105).Šioje išvadoje, atsakydama į Klaipėdos VPK NTB ENTS vyr. tyrėjos G. Š. užduotį apie susidariusį skirtumą tarp gautų iš nuomininkų ir sumokėtų komunalinių paslaugų tiekėjams pinigų laikotarpiu nuo 2003 11 11 iki 2004 12 31, specialistė V. B. konstatavo, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-1-00127-06 medžiagą nustatyta, jog BAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratoriaus įgaliotas atstovas J. M.) už komunalines paslaugas pagrindė apmokėjimą iš viso 81006,96 Lt (383820,48-464827,44) daugiau negu gavo įplaukų už komunalines paslaugas. Šie duomenys yra nurodyti specialistės išvadoje pateiktoje lentelėje (t. 9 b.l. 104). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, specialistei buvo paskirta užduotis atlikti papildomą tyrimą, taip pat ir atsakyti į klausimą kokio dydžio nuostolius patyrė BAB „(duomenys neskelbtini) 2003 11 11 -2004 12 31 laikotarpiu. Atlikusi papildomą tyrimą, specialistė savo išvadoje nurodė, kad patirtų nuostolių piniginė išraiška yra tokia pat, kaip ir konstatuota 2010-12-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 - 81006,96 Lt. Taigi lieka neaišku kokiais duomenimis remiantis kaltinime teigiama, kad J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 BAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą.
Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškia tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, kad J. M. atliko priešingus teisei neteisėtus ir tyčinius veiksmus - bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)” nevykdant gamybinės veiklos, sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir taip tyčia išvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaip jau nuosprendyje minėta, kaltinamasis J. M. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo paskirtas bankrutuojančios AB ,,(duomenys neskelbtini)” administratoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotu atstovu. Taigi kaltinamajam J. M. bankrutuojančios įmonės turtas buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu, kaip įmonės administratoriaus įgaliotam asmeniui, suteikiančiu teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas bei jais disponuoti, todėl kaltinamajame akte nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis J. M. tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, nes tas pats turtas vienu metu negali būti patikėtas ir būti asmens žinioje. J. M. buvo materialiai atsakingas už įmonės turtą, todėl jam šis turtas buvo patikėtas.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatyti bylos duomenys paneigia kaltinimo teiginius, jog kaltinamasis J. M. tyčia išvaistė jam patikėtą BAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nes jam patikėtas turtas trečiųjų asmenų buvo naudojamas sudarytų sutarčių pagrindu, t.y. siekiant gauti pajamų bankrutuojančios bendrovės atsiskaitymams su kreditoriais, o ne neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims numatant ir norint kad savininkas turto netektų ar sąmoningai leidžiant kilti žalai. Be to, visos administravimo išlaidos, bendrovės veiklos sąmatos buvo kontroliuojamos ir tvirtinamos kreditorių komitete bei apygardos teisme. Byloje nėra duomenų, kad J. M. buvo reiškiami priekaištai dėl netinkamai atliekamų jo veiksmų administruojant bankrutuojančią „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę. Taigi nustatytos aplinkybės paneigia kaltinimo teiginius, kad kaltinamasis J. M. atliko priešingus teisei tyčinius neteisėtus veiksmus, t.y. tyčia nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatų.
Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad priešingai, nei teigiama kaltinamajame akte, bylos duomenys patvirtina, kad už išnuomotas patalpas bankrutuojanti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė nuo 2003 11 11 iki 2004 12 31 gavo 159554,21 Lt pajamų. Tai yra konstatuota minėtoje 2010 12 28 FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 ir papildomo tyrimo metu pateiktoje 2012 03 19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/31, todėl tampa visiškai nesuprantama, kuo pasireiškė kaltinamojo J. M. priešingi teisei veiksmai sudarant terminuotas įmonės turto (nenaudojamų patalpų - Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11 str. 3 d. 7 p.) nuomos sutartis ir kodėl teisėtai gautos pajamos kaltinamajame akte nėra nurodomos nustatant gautų pajamų ir turėtų išlaidų santykį. Minėtose specialisto išvadose konstatuota, kad už nuomą, suteiktas paslaugas (elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją, objektų apsaugą) bendrovė gavo 383820,48 Lt pajamų ir sumokėjo paslaugų tiekėjams 464827,44 Lt, t.y. 81006,96 Lt daugiau, negu gavo pajamų. Apklausta teisme specialistė V. B. paaiškino, kad vykdydama ikiteisminio tyrimo tyrėjos užduotį dėl BAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 2003 11 11 - 2004 12 31 laikotarpiu, tyrė mokestinius dokumentus, tyrimo duomenis pateikė atskiroje lentelėje. Joje nurodė turėtų išlaidų ir gautų pajamų už patalpų nuomą, elektros energiją, vandenį, kanalizaciją, šiukšlių išvežimą pinigines sumas. Apklausiama teisme specialistė V. B. taip pat paaiškino, kad iš nuomininkų už apsaugą BAB “(duomenys neskelbtini)” gavo 18000 lt, o sumokėjo 163116 Lt., kad „(duomenys neskelbtini)“ už apsaugą sumokėjo ne per tiriamą laikotarpį (2003 11 11-2004 12 31), o vėliau, todėl ji nenurodė pagal sąskaitas-faktūras gautų pajamų už apsaugą iš Baltijos verpimo centro“, tačiau iš byloje esančio dokumento (b.l. 191 t. 9) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ už apsaugą BAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne 18000 Lt, kaip nurodoma specialistės išvadoje bei kaltinamajame akte, o 30000 Lt. Tai leidžia teigti, kad specialistės išvadoje ir kaltinamajame akte neteisingai nurodytas gautų pajamų už apsaugą dydis, o šis skirtumas sudaro 12000 lt. Taigi už suteiktas paslaugas BAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ne 383820,48, o 395820,48 Lt pajamų. Ji taip pat paaiškino, kad nebuvo užduotas klausimas dėl PVM grąžinimo, todėl šios aplinkybės ir netyrė, taip pat nebuvo tiriama, ar į turėtas išlaidas dėl sunaudotos elektros energijos buvo skaičiuojamas elektros energijos galios mokestis. Iš 2012 03 19 specialisto išvados Nr. 5-3/31 matyti, kad atliekant teismo paskirtą papildomą užduotį, iš Klaipėdos apskrities VMI mokestinių prievolių departamento 2012 01 23 raštu Nr. (18.17)D2-514 specialistė gavo informaciją, kad likviduota AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2003 11 11 iki 2005 12 30 (bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų 2005 12 30) deklaravo gražintiną 161892,00 Lt PVM skirtumą, kad į BAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo gražinta 94196,00 Lt, likusi suma - 67696,00 Lt buvo įskaityta kitų mokesčių padengimui. Taigi kaltinime nurodytos turėtos 464827,44 lt išlaidos už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją ir objektų apsaugą realiai buvo mažesnės, nes BAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektros energiją ir kitas gautas paslaugas, kaip jų pirkėjas mokėjo ir PVM mokestį, kuris jai buvo gražintas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai bendrovei buvo grąžintas 94196,00 Lt PVM mokestis, į tai, kad į kaltinime nurodytas išlaidas, turėtas už suteiktas paslaugas, neįtrauktas 11874,22 Lt privalomas galios mokestis, faktiškai turėtos išlaidos už suteiktas paslaugas sumažėja iki 358757,22 Lt. Tai leidžia teigti, kad gautos pajamos už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas yra didesnės negu turėtos išlaidos ir tai paneigia kaltinimo teiginį, jog kaltinamasis J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 ir tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. J. M., būdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirto bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu, vykdydamas Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatas – turėjo sudaryti įmonei naudingas ir pelningas nuomos sutartis, t.y. išnuomodamas nenaudojamas įmonės patalpas privalėjo sudaryti tokias sutartis, kurios garantuotų įmonei pelną, o ne nuostolius, t.y. sutartyse numatyti ne tik patalpų nuomos kainą, bet ir visas kitas išlaidas – elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją, objektų apsaugą. Kaip matosi iš bylos duomenų, dalis nuomos sutarčių buvo sudarytos nustatant tik nuomos mokestį, už suteiktas komunalines paslaugas (sunaudotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją) ar apsaugą apmokėjimas nebuvo numatytas ir taip sudarytos sąlygos nuomininkams BAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita nemokamai naudotis komunalinėmis paslaugomis bei apsauga. FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. BAB „(duomenys neskelbtini)“ už komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi nuomininkai – elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį, kanalizaciją ir objektų apsaugą iš įmonės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke paslaugų tiekėjams apmokėjo 464827,44 Lt, o iš nuomininkų gavo už šias paslaugas tik 189 282,47 Lt, t.y. 275544,98 Lt sumokėjo daugiau negu gavo.
Prokurorė nurodo, kad kaltinimas J. M. buvo grindžiamas ne tik specialisto išvadomis, bet ir kita bylos medžiaga (liudytojų parodymais, dokumentais), kurie patvirtina, kad bendrovė veiklos nevykdančioje bendrovėje iki 2003 m. gruodžio 11 d. keliuose kabinetuose dirbo 9 darbuotojai, o nuo 2004 m. vasario 4 d. tik 6, įmonės turtas buvo sumontuotas pastatuose, todėl už nuomininkams suteiktas komunalines paslaugas bei apsaugą sumą susidaręs 275544,98 Lt skirtumas inkriminuojamas J. M. kaip turto iššvaistymas. Už patalpų ir įrengimų specialisto išvadoje nurodyta 194538,02 Lt gauta suma neturi būti įskaitoma į gautas už komunalines paslaugas ir apsaugą pajamas, nes ši suma turėjo būti gauta kaip įmonės pelnas ir skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Specialistė savo išvadoje gautą už nuomą 194538,02 Lt sumą paskaičiavo kaip gautas pajamas už komunalines paslaugas ir apsaugą, todėl ir nurodė tik 81006,96 Lt nuostolį. Prokurorė nurodo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. M., sudarydamas nuomos sutartis, kurių pagrindu buvo sumokėta daugiau už komunalines paslaugas ir apsaugą, padarė 275544,98 Lt nuostolį bendrovei.
Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad BAB „(duomenys neskelbtini)" tiriamuoju laikotarpiu pagrindė pinigų už komunalines paslaugas (nuomą elektros energiją vandenį, šiukšlių išvežimą ir kitas komunalines paslaugas) gavimą į kasą ir į banko sąskaitą iš viso už 383820,48 Lt, tačiau kaltinime yra nurodyta tik gauta 189282,47 Lt pajamų suma už suteiktas paslaugas, nes kaltinimas už nuomą gautą sumą kaip gautą už komunalines paslaugas neskaičiuoja, nes tai turėjo būti bendrovės pelnas. Taigi teismo teiginys, jog kaltinimas remiasi selektyviai atrinktais neatitinkančiais specialisto išvadoje nustatytiems duomenimis, yra nepagrįstas, nes atėmus iš visos gautos 383820,48 Lt sumos tik už nuomą gautus 194538,02 Lt, lieka 189282,47 Lt, kurie buvo gauti tik už nuomininkams suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialistės išvadoje bei kaltinamajame akte yra nurodyta neteisinga UAB „Baltijos verpimo cechas" sumokėta suma už apsaugą. Teismas remiasi BAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhalterės sudaryta lentele, kurioje nurodyta, kokios sumos UAB „Baltijos verpimo cechas" buvo priskaičiuotos už paslaugas, tame tarpe 30000 Lt už apsaugą, tačiau grafoje „apmokėta" yra nurodyta tik sumokėta bendra suma, nenurodant atskirai už kokias paslaugas. Specialistė tyrė BAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos, tame tarpe kasos ir banko, dokumentus, kurie patvirtina, kokios konkrečios sumos ir už kokias paslaugas buvo sumokėtos, todėl jos nurodyta suma yra tiksli ir teismas nepagrįstai padidino gautas pajamas.
Specialistei pateiktoje Klaipėdos apskrities VMI mokestinių prievolių departamento 2012-01- 23 informacijoje nurodyta, kad likviduota AB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2005-12- 30 deklaravo grąžintiną 161892,00 Lt PVM skirtumą - į BAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą buvo gražinta 94196,00 Lt, likusi suma – 67696,00 Lt buvo įskaityta kitų mokesčių padengimui. Deklaruotas grąžintinas PVM buvo už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 11d. iki 2005 m. gruodžio 30 d., t.y. ilgesnį nei nurodyta kaltinamajame akte. Be to, informacijoje nėra nurodyta, už ką (prekes, paslaugas, atliktus darbus ir pan.) susidarė grąžintina PVM suma, dalis BAB „(duomenys neskelbtini)" nuomininkų mokėjo tik nuomos mokestį, tačiau bendrovė nuomos nepirko ir PVM nemokėjo, todėl teisme specialistė paaiškino, kad negalima paskaičiuoti, kokia PVM suma už nuomininkams suteiktas paslaugas buvo grąžinta bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
BAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdant veiklos minimaliai naudojo elektros energiją tačiau galios mokestį mokėjo, nes daug elektros energijos naudojo nuomininkai, pvz. UAB „Baltijos verpimo cechas". Bankroto administratorius nenumatė sutartyse su nuomininkais ir nenurodė sąskaitose galios mokesčio, o mokėjo iš bendrovės lėšų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad BAB „(duomenys neskelbtini)" grąžintinas PVM buvo deklaruotas už ilgesnį nei kaltinime laikotarpį, nėra nurodyta už ką susidarė grąžintina PVM suma, privalomas galios mokestis buvo mokamas už nuomininkų sunaudotą elektros energiją, todėl nepagrįstai šias sumas įtraukė į bendrovės išlaidas. Teismas pažymėjo, kad visos administravimo išlaidos, bendrovės veiklos sąmatos buvo kontroliuojamos ir tvirtinamos kreditorių komitete bei apygardos teisme, tačiau nėra duomenų, jog J. M. buvo reiškiami priekaištai dėl netinkamo bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)" administravimo.
Šalies argumentai
Prokurorė taip pat skunde nurodo, kad bankroto administratorius kreditorių komitetui pateikdavo tvirtinimui didelės apimties ataskaitas, kuriose nurodyta daug skaičių, komiteto nariams jokių klausimų ar neaiškumų nekilo, todėl akivaizdu, kad jos buvo patvirtinamos formaliai, nesigilinant į esmę. Be to, pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymą Nr. IX-216 už įmonės turto bei lėšų disponavimą ir jų apsaugą yra atsakingas bankroto administratorius, o ne kreditorių komitetas. Tai, kad tyrimo metu buvo paskirtos net kelios užduotys specialistui dėl bendrovės ūkinės-finansinės veiklos, neaiškumai tikslinami ir teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad tik specialistas, susipažinęs su visais bendrovės buhalteriniais dokumentais, galėjo nustatyti ir pateikti išvadas dėl bendrovės išlaidų, pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos duomenys patvirtina, kad J. M. jam patikėtą bendrovės turtą tretiesiems asmenims perdavė naudojimui sutarčių pagrindu, kurios turėjo būti sudarytos siekiant gauti pajamų, tačiau J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo - laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą objektų apsaugą ir kitas komunalines paslaugas) paslaugų tiekėjams sumokėdamas 275544,98 Lt daugiau, iššvaistė svetimą jam patikėtą ir jo žinioje buvusį, didelės 275544,98 Lt vertės bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą. J. M. iššvaistytos bendrovės lėšos turėjo būti skirtos atsiskaitymams su kreditoriais - buvusiais darbuotojais, todėl šeši buvę AB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Bankrutavusi bendrovė galutinai neatsiskaitė su 278 darbuotojais, tačiau civiliniais ieškovais pripažinti tie asmenys, kurie pateikė prašymus. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, kad J. M. gavo daugiau pajamų už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas, negu patyrė išlaidų, todėl nepagrįstai jį išteisino.
P. K. apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, kuriuo J. M. išteisintas pagal BK 184 str. 2 d., panaikinti, priimti nuosprendį, kuriuo J. M. pripažinti kaltu pagal BK 184 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis J. M. ir jo gynėjas prokurorės apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pagrįstai išteisino J. M. pagal BK 184 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.
BK 2 str. nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Šioje byloje J. M. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: atliko priešingus teisei – neteisėtus ir tyčinius veiksmus - bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)” nevykdant gamybinės veiklos, sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 BAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 už komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi nuomininkai - elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją ir objektų apsaugą iš įmonės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke paslaugų tiekėjams apmokėjo 464827,44 Lt, tačiau iš nuomininkų už jų sunaudotas komunalines paslaugas - elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją, objektų apsaugą ir kitas komunalines paslaugas į įmonės kasą ir į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas „Vilniaus bankas“ gavo 275544,98 Lt mažiau, nei sumokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams, tai yra - 189 282,47 Lt.
Pats J. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, davė išsamius, nuoseklius parodymus. Teisme jis parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tapo įmone, kuriai iškelta bankroto byla ir visi veiksmai joje buvo atliekami griežtai vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu ir viskas griežtai kontroliuojama kreditorių arba jų atstovaujamo kreditorių komiteto bei apygardos teismo, kuris iškėlė bankroto bylą. 2003 m. rugsėjo 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai įmonė veikė pagal Įmonių bankroto įstatymą – visiems įmonės darbuotojams buvo įteikti įspėjimo lapeliai dėl atleidimo iš darbo, pagal įmonėje sudarytą balansą ir sudarytus turto sąrašus priimtas įmonės turtas. Pagal nustatytą tvarką, apygardos teismas patvirtino pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, kreditorinius reikalavimus ir administratoriaus atlyginimą. 2003 m. gruodžio 11 d. įvyko pirmasis kreditorių komiteto posėdis, jame buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas. Jis, kaip administratorius, dirbo kontroliuojamas kreditorių komiteto ir apygardos teismo, nes visi susirinkimo arba komiteto posėdžių protokolai buvo pateikiami bankroto bylą kuruojančiam teisėjui. Visos bankroto proceso metu kreditorių komitetui pateiktos ataskaitos buvo patvirtintos be jokių pastabų, jokių pastabų nepateikė ir apygardos teismas. Pati AB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. P. Į. bankroto įstatymą, bankroto administratorius turi saugoti turtą. Viduje buvo įrengimai, lauke technika, taip pat buvo administracinės patalpos. Pagrindiniai nuomininkai buvo smulkūs, todėl jiems atskirai už apsaugą nereikėjo mokėti. Iš nuomos AB „(duomenys neskelbtini)“ naudos negavo. Sargai buvo atleisti bendra tvarka pagal Įmonių bankroto įstatymą. Pagal susiklosčiusią praktiką, samdoma nauja apsauga. Kaltinamojo akto antroje lentelėje nurodyta, kad už elektros energiją AB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu sumokėjo Vakarų skirstomiesiems tinklams 299 150,27 Lt, o iš nuomininkų gavo 159 544,44 Lt. Tariamas nuostolis sudaro 139 606,06 Lt. Tačiau gauta iš nuomininkų suma neatitinka tikrovės. Kaltinamojo akto antrame puslapyje nurodoma, kad iš „R. S.“ gauta 95 486, 91 Lt. Pažymoje, esančioje bylos 9-tame tome, 191 b.l., nurodoma, kad iš šios įmonės gauta 159 544 Lt, o ne 19 439, 60 Lt. Skirtumas 34 855, 47 Lt. Tariamas nuostolis sumažėja iki 104 750,67 Lt. Į nuostolius yra įskaičiuota ir 12 795, 10 Lt suma, kuri buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), kai AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi iš jų patalpas. Tik paskutinėje specialisto pažymoje pažymėta apie instaliuotos elektros galios mokestį, kas sudarė 11 874,22 Lt ir tariamas nuostolis sumažėja iki 80081,35 Lt. Instaliuotos elektros energijos galios mokestis buvo privalomas, tačiau jo iniciatyva buvo sumažintas dvigubai. Niekur nekalbama apie tai, kad visi mokėjimai paskaičiuoti su PVM, jis sudaro 45 620,42 Lt ir ši suma buvo grąžinta AB „(duomenys neskelbtini)“. Tariamas nuostolis lieka 34 460,93 Lt. Iš pateiktų kaltinimų daroma išvada, kad visa pinigų suma sumokėta elektros tinklams, turėjo būti atgauta iš nuomininkų. Tačiau taip negalėjo būti. AB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikmėms naudojo nemažai energijos. Buvo žiema, o nesant centrinio šildymo, patalpos buvo šildomos elektra, tačiau neviršijant bankroto administratoriaus sąmatoje numatytų lėšų. Kaltinamajame akte teigiama, kad už apsaugą sumokėta 163 116,86 Lt, o iš nuomininkų gauta 18 000 Lt. Pažymoje, esančioje b.l. 191, 9-tame tome, konstatuota, kad iš įmonės „R. S.“ gauta 22 680 Lt, tačiau kaltinime tai nenurodoma. Tai reiškia, kad tariama žala sumažėjo iki 140 436,86 Lt. P. Į. bankroto įstatymą, administratorius privalo organizuoti įmonės turto apsaugą, todėl ir buvo pasirašytos sutartys su saugos firmomis. Naktinėje pamainoje dirbo du, o dieną – vienas apsaugos darbuotojas. Kadangi turtą saugoti reikėjo, tai bet kokia pinigų suma, gauta iš nuomininkų, traktuotina kaip pelnas. Taip pat kaltinamajame akte minima, kad negauta pinigų už šildymą. Jie ir negalėjo būti gauti, nes apšildymo nebuvo, o mokestis už komunalines paslaugas įeina į nuomos mokestį. Darant prielaidą, kad viskas paskutinėje specialisto pažymoje yra teisinga – paskutinis skaičius yra 81 006,96 Lt. PVM nuo sumokėtos sumos už paslaugas sudaro 70 886,18 Lt. Atėmus šią sumą iš 81 006,96 Lt, gaunama suma 10 120,77 Lt. Bet kokiu atveju gauta pinigų suma viršija kas buvo sumokėta. Dirbdamas administratoriumi jis vadovavosi Įmonių bankroto įstatymu, visus sprendimus derino su kreditorių komitetu. Juos informuodavo posėdžių metu, pranešdavo primininkui. Visus esminius klausimus derino susirinkimuose. Per visą AB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo laikotarpį pateikė 8 - 11 ataskaitų. Pastabų dėl netinkamai atliekamo darbo negavo.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-3/111 matosi, kad atsakydama į Klaipėdos VPK NTB ENTS vyr. tyrėjos G. Š. užduoties klausimą apie susidariusį skirtumą tarp gautų iš nuomininkų ir sumokėtų komunalinių paslaugų tiekėjams pinigų laikotarpiu nuo 2003 11 11 iki 2004 12 31, specialistė V. B. konstatavo, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-1-00127-06 medžiagą nustatyta, jog BAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratoriaus įgaliotas atstovas J. M.) už komunalines paslaugas pagrindė apmokėjimą iš viso 81006,96 Lt (383820,48-464827,44) daugiau negu gavo įplaukų už komunalines paslaugas. Šie duomenys yra nurodyti specialistės išvadoje pateiktoje lentelėje (t. 9 b.l. 104). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, specialistei buvo paskirta užduotis atlikti papildomą tyrimą, taip pat ir atsakyti į klausimą kokio dydžio nuostolius patyrė BAB „(duomenys neskelbtini) 2003 11 11 -2004 12 31 laikotarpiu. Atlikusi papildomą tyrimą, specialistė savo išvadoje Nr. 5-3/31 nurodė, kad patirtų nuostolių piniginė išraiška yra tokia pat, kaip ir konstatuota 2010-12-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 - 81006,96 Lt. Kaip teisingai ir pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, lieka neaišku kokiais duomenimis remiantis kaltinime teigiama, kad J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 BAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad už patalpų ir įrengimų nuomą 194 538,02 Lt gauta suma turėjo būti gauta kaip įmonės pelnas ir skirta atsiskaityti su kreditoriais, o specialistė savo išvadoje šią sumą paskaičiavo kaip gautas pajamas už komunalines paslaugas ir apsaugą, todėl nurodė tik 81 006,96 Lt nuostolį. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip matosi iš specialisto išvadoje Nr.5-3/111 esančios lentelės (9 t., 104 b.l.), joje aiškiai parašyta, kad 194 538,02 Lt gauti už nuomą. Kita vertus, atmetami prokurorės argumentai, kad pinigai už nuomą negali būti skaičiuojami kaip gauti pinigai, ir kad būtent už nuomą gauti pinigai turėjo būti skaičiuojami kaip bendrovės pelnas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad dalis nuomos sutarčių buvo sudarytos numatant tik nuomos mokestį, o už komunalines paslaugas ar apsaugą mokėjimas nebuvo numatytas, taip sudarytos sąlygos nuomininkams BAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita nemokamai naudotis komunalinėmis paslaugomis bei apsauga. Iš bylos medžiagos matosi, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-2004 m. sudarė ne tik patalpų nuomos sutartis, tačiau ir įrengimų nuomos sutartis, automobilių stovėjimo aikštelės. Nelogiška būtų teigti, kad už automobilių stovėjimo aikštelę nuomą mokantis nuomininkas turėtų mokėti ir elektros ar kitus panašius mokesčius. Be to, kaip nurodė išteisintasis, nenustatant mokėjimo už komunalines paslaugas, buvo padidinama nuomos mokesčio suma. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo apie tai, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant veiklos, minimaliai buvo naudojama elektros energija, tačiau galios mokestį įmonė mokėjo, nes daug elektros energijos naudojo nuomininkai, sutartyse su nuomininkais nebuvo numatytas galios mokestis, kuris buvo mokamas iš bendrovės lėšų. Šiuos skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Teisme apklausta specialistė J. Z. paaiškino, kad iki 2004 m. sausio 1d. visi tarifai, kurie galiojo Vakarų skirstomųjų tinklų aptarnaujamoje zonoje buvo patvirtinti valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais. 2003 m. galiojo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka patvirtinta valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 19. Pagal šią tvarką galios dedamojo mokesčio nebuvo numatyta jokia forma. Nuo 2004 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. galiojo Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. spalio 29 d. Nr. O3-77 nutarimu patvirtinta ta pati tvarka, kuria buvo numatytas galios sudedamosios mokestis. Galios sudedamosios mokestis pagal tą nutarimą buvo taikomas komerciniams elektros energijos vartotojams t.y. vartotojams, kurie elektros energiją gavo iš ne žemesnės kaip 6 KW įtampos elektros tinklų, tačiau žemesnės kaip 110 KW tinklų. Komerciniams vartotojams buvo numatyti trijų rūšių tarifai, tačiau nepriklausomai nuo to, koks tarifas būtų taikomas tam vartotojui, buvo numatyta, kad į kiekvieną iš tų tarifų įeina galios dedamosios mokestis ir jis yra kiekviename tarife vienodo dydžio, tai 1,20 Lt. be PVM už vieną leistinosios naudoti galios kilovatą per mėnesį ir tai reiškia, jeigu vartotojui yra leistinoji galia naudoti 100 KW, tai per mėnesį už galią jis privalo sumokėti 120 litų be PVM mokesčio elektros energijos tiekėjui. Ir tai buvo už pirmą 2004 m. pusmetį. Nuo 2004 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. galiojo kita tarifų tvarka, patvirtinta Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. O3-53. Tarifų pasirinkimas tapo sudėtingesnis, galios mokestis taip pat buvo taikomas tiems patiems vartotojams, kurie gauna elektros energiją iš žemesnės kaip 110 KW tinklų, bet ne žemesnės kaip 6 KW elektros tinklų. Jis priklausė nuo to, kokį planą elektros energijos vartotojas buvo pasirinkęs. Buvo taikomi trys galimi galios dedamosios mokesčių dydžiai. Pirmojo plano vartotojams buvo taikoma 0,70 litų be PVM mokesčio už vieną kilovatą per mėnesį. Antras planas nustatė 2,15 litų be PVM dydį už vieną KW per mėnesį. Trečias planas numatė 4,60 litų be PVM už vieną KW per mėnesį. Tai reiškia, jeigu vartotojas turėjo 100 KW leistiną naudoti galią tai už galios dedamosios mokestį mokėjo arba 70 litų be PVM per mėnesį, arba 215 litų be PVM, arba 460 litų be PVM. Patikrinusi duomenų bazėje bankrutuojančios įmonės ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitas, nustatė, kad 2004 m. sąskaitose galios dedamosios mokestis buvo įtrauktas. 2004 m. antrą pusmetį buvo taikomas pirmas planas, t.y. 0.70 lito už vieną KW. 2004 m. kovo31 d. išrašytoje sąskaitoje Nr. 371704, vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ galios dedamoji buvo 1,20 Lt už 500 KW, tai sudarė 600 litų be PVM galios mokestį. Šioje sąskaitoje yra ne sunaudotas elektros energijos kiekis, o galios dedamoji. Galios dedamoji yra mokama nepriklausomai nuo suvartojimo. Jeigu net nebūtų suvartojimo arba būtų suvartoję 10 KW, tai galios dedamoji bet kokiu atveju būtų 600 Lt, nes buvo toks tarifas.
Teisme apklausta išvadas pateikusi specialistė V. B. paaiškino, kad jai buvo pateikti kasos, banko dokumentai, sutarčių segtuvas. Tikrino „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas nuomininkams už paslaugas - elektros energiją, vandenį, kanalizaciją. Pagal visus mokestinius dokumentus buvo padaryta lentelė. Joje nurodė turėtų išlaidų ir gautų pajamų už patalpų nuomą, elektros energiją, vandenį, kanalizaciją, šiukšlių išvežimą pinigines sumas. Už 2003 metus dokumentai nebuvo pateikti. Paskutinėje išvadoje nurodyti duomenys už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Klausimų dėl PVM grąžinimo užduota nebuvo, todėl to ir netyrė. Netyrė ar buvo skaičiuojamas elektros galios mokestis. Atsakydama į užduoties klausimus, išvadose nurodė tik gautas ir sumokėtas sumas pagal pateiktas sąskaitas. Tikrino tik apskaitą. Iš nuomininkų už apsaugą „(duomenys neskelbtini)” gavo 18000 Lt, o sumokėjo 163116 lt. (duomenys neskelbtini) už apsaugą sumokėjo vėliau, o tirtas laikotarpis buvo iki 2004-12-31, todėl (duomenys neskelbtini) liko skolingas. Jos buvo klausiama, kokią pinigų sumą „(duomenys neskelbtini)” sumokėjo ir kokią sumą gavo už nuomą ir minėtas paslaugas. Nebuvo užduotas klausimas, ar buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. Atsako tik už tai, kas yra išvadoje, nes užduotyje buvo pateikti klausimai tik už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Jei tikrinamuoju laikotarpiu šios sumos nebuvo gautos ir nesumokėtos, tai šių sąskaitų-faktūrų ir nenurodė. Lėšos, gautos vėliau negu tiriamu laikotarpiu, išvadoje nebuvo nurodomos. Mokėjimai buvo vykdomi pagal pateiktas sąskaitas, visos išlaidos buvo pagrįstos dokumentais. Nuo 2003 m. lapkričio iki 2004 gruodžio 31 d. grąžintinas iš biudžeto PVM sudarė 110 515 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija už šį laikotarpį grąžino 94196 Lt PVM mokesčio iki 2005 12 30, likusi suma buvo užskaityta padengti mokesčiams. Per tikrinamąjį laikotarpį buvo sumokėtas 11 874,11 Lt elektros galios mokestis. Padarytos žalos nevertino, o tik nurodė koks yra skirtumas tarp sumokėtų ir gautų sumų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užduoti klausimai dėl vėliau “Trinyčiams” gražintų skolų ir PVM, todėl tai ir nebuvo tiriama.
Teisme apklaustų liudytojų parodymai taip pat niekaip nepatvirtina J. M. kaltės iššvaisčius BA „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Liudytoja L. T. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Būdavo atvejų, kai patalpų nuomininkai vėluodavo atsiskaityti, tačiau problemų dėl sutarčių vykdymo nebuvo. Bankrutuojanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ resursus naudojo labai kukliai, sumos už komunalines paslaugas buvo mažos. Liudytojos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos D. U., D. E., S. B., kad paskelbus „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, dalis įmonės patalpų buvo išnuomota, nuomos detalių nežino. Liudytojas D. S. teisme parodė, kad bankrutuojančioje įmonėje buvo atsakingas už elektros ūkį, prižiūrėjo techninį stovį, skaitiklius, įrengimus. „(duomenys neskelbtini)” administracines patalpas nuomojo kolegija, kirpėja, stomatologas, „Morena“, „Tilvikai“, gamybines patalpas - verpimo centras, kitų nuomininkų neprisimena. Centrinio šildymo jau nebebuvo prieš bankrotą, todėl patalpos buvo šildomos elektra. Beveik visi nuomininkai turėjo atskirus elektros energijos matavimo prietaisus. „(duomenys neskelbtini)“ užėmė beveik visą gamybinį korpusą. Gamybai buvo naudojamos 4 elektros energijos skirstyklos, vienoje buvo 60, kitose – 30, 30 ir 18 suvartotos elektros energijos skaitiklių. „Verpimo centro“ duomenų nerašydavo, nes tai buvo neįmanoma. Mažesnių įmonių skaitiklių patikra buvo atliekama. „(duomenys neskelbtini)“ sunaudodavo apie 80 procentų visos sunaudojamos elektros energijos, o pati bankrutuojanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ elektros energijos sunaudodavo labai nedaug. VST pateikdavo sąskaitą už du įvadinius skaitiklius, nes buvo dvi sekcijos. VST patys nusirašydavo skaitiklių parodymus. Jis užrašydavo sunaudotos elektros energijos rodmenis ir juos perduodavo į buhalteriją. „Baltijos verpimo centro“ sunaudotos elektros energijos neskaičiuodavo, tik atimdavo iš bendros sumos mažesnių naudotojų sunaudotą energiją. Vakarų verslo kolegija pagal elektros energijos suvartojimą buvo antras pagal dydį elektros energijos vartotojas po „Baltijos verpimo centro“, turėjo 4 tarifų 3 skaitiklius. Už suvartotą elektros energiją gaudavo bendrą VST sąskaitą. Stomatologas, kirpėja neturėjo atskiro elektros energijos skaitiklio, jie mokėjo pagal valandas. Jam nežinoma kaip nuomininkai atsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją. Kai prasidėjo turto pardavimas, atliko elektros energijos atjungimo darbus. Buvo mokamas ir elektros energijos galios mokestis. „Trinyčiams“ reikėjo 11500 kilovatų nuo jo reikėjo mokėti galios mokestį. Toks galingumas buvo reikalingas ir verpimo centrui, tačiau jai nutraukus veiklą administratorius atsisakė tokio galingumo, nes buvo bereikalingas pinigų mokėjimas, tada liko 500 kilovatų. Nuomininkams galios mokestis nebuvo taikomas, jie mokėjo tik už realiai suvartotą elektros energiją. Teisme apklausti liudytojai, kurie nuomojosi iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, A. L., E. L. parodė, kad nuomininkai mokėjo nuomos mokestį, taip pat mokėjo mokesčius, buvo reikalaujama mokėti laiku. Apibendrinant liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad J. M. veikė teisėtai, vykdė savo, kaip administratoriaus įgaliojimus. Vykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatas – valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti (Įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.), vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (Įstatymo 11 str. 3 d. 6 p.), sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena (Įstatymo 11 str. 3 d. 7 p.), ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.), organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą (Įstatymo 11 str. 3 d. 16 p.). Minėti liudytojų, kurie nuomojosi patalpas iš „(duomenys neskelbtini)“, parodymai taip pat paneigia prokuratūros skunde nurodomą ir kaltinime suformuluotą teiginį, kad J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis. Nuoma buvo mokama, liudytojai parodė, kad nuomos kaina buvo net labai didelė, buvo mokami mokesčiai. Tai kaltinimus J. M. ne patvirtina, o juos kaip tik paneigia.
Civilinių ieškovų G. N., J. N., N. M., D. T., N. I., S. K. parodymai J. M. kaltės iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą taip pat nepatvirtina. Iš jų parodymų matosi tai, kad šie asmenys dirbo bankrutavusioje įmonėje, jiems liko nesumokėta darbo užmokesčio dalys. Jie pareiškė civilinius ieškinius, kuriuos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 115 str. 2 d. nuostatomis, paliko nenagrinėtais, palikdamas teisę jiems pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. Šių asmenų parodymai jokių bylos aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiami kaltinimai J. M., nepatvirtina.
BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaip matosi iš bylos, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi J. M. buvo paskirtas bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu. Taigi J. M. bankrutuojančios įmonės turtas buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu, kaip įmonės administratoriaus įgaliotam asmeniui. J. M., vykdydamas savo pareigas, sudarė BAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuomos sutartis su J. B. individualia įmone, piliete I. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „Vakarų Lietuvos verslo kolegija“, nuomos sutartį su R. J. individualia įmone dėl BAB „(duomenys neskelbtini)‘ nuosavybės teise priklausančių įrengimų nuomos; nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl BAB „(duomenys neskelbtini)‘ nuosavybės teise priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės nuomos; turto nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl BAB „(duomenys neskelbtini)‘ nuosavybės teise priklausančio turto nuomos; - elektros energijos tiekimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros energijos tiekimo. Visose pateiktose sutartyse nurodyta, kad nuomos terminas iki BAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir su juo susijusių energetinių tinklų pardavimo dienos. BAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratoriaus įgaliotas atstovas J. M., vyr. buhalterė L. T.) laikotarpiu nuo 2004-01-30 iki 2004-07-12 pagrindė PVM sąskaitų faktūrų išrašymą už patalpų nuomą (PVM sąskaitose faktūrose be patalpų nuomos taip pat nurodytos kitos paslaugos – elektros energija, kanalizacija, vanduo, šiukšlių išvežimas, apsauga ir pan.). Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, specialisto išvadoje Nr. 5-3/111 konstatuota, jog pagal tyrimui atlikti pateiktas sutartis ir PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratoriaus įgaliotas atstovas J. M.) tiriamuoju laikotarpiu pagrindė PVM sąskaitų faktūrų išrašymą visiems nuomininkams, su kuriais BAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratoriaus įgaliotas atstovas J. M.) sudarė paslaugų sutartis.
Taigi nei liudytojų parodymai, nei nuomos sutartys nepatvirtina kaltinime nurodytų teiginių apie tai, kad J. M. atliko priešingus teisei – neteisėtus ir tyčinius veiksmus, t.y. kad bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)” nevykdant gamybinės veiklos, sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 BAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą. Dėl kaltinime ir apeliaciniame skunde nurodomos neva iššvaistyto turto vertės - 275 544,98 Lt kolegija jau pasisakė. Dėl šios sumos labai išsamiai nuosprendyje pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, jog bylos duomenys, o būtent specialisto išvada Nr. 5-3/111 ir papildomo tyrimo metu pateikta specialisto išvada Nr. 5-3/31 patvirtina, kad už išnuomotas patalpas bankrutuojanti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė nuo 2003-11-11 iki 2004-12-31 gavo 159554,21 Lt pajamų, todėl tampa nesuprantama, kuo pasireiškė J. M. priešingi teisei veiksmai sudarant terminuotas įmonės turto (nenaudojamų patalpų - Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11 str. 3 d. 7 p.) nuomos sutartis ir kodėl teisėtai gautos pajamos kaltinamajame akte nėra nurodomos nustatant gautų pajamų ir turėtų išlaidų santykį. Minėtose specialisto išvadose konstatuota, kad už nuomą, suteiktas paslaugas (elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją, objektų apsaugą) bendrovė gavo 383820,48 Lt pajamų ir sumokėjo paslaugų tiekėjams 464827,44 Lt, t.y. 81006,96 Lt daugiau, negu gavo pajamų. Apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė V. B. paaiškino, kad vykdydama ikiteisminio tyrimo tyrėjos užduotį dėl BAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 2003 11 11 - 2004 12 31 laikotarpiu, tyrė mokestinius dokumentus, tyrimo duomenis pateikė atskiroje lentelėje. Joje nurodė turėtų išlaidų ir gautų pajamų už patalpų nuomą, elektros energiją, vandenį, kanalizaciją, šiukšlių išvežimą pinigines sumas. Apklausiama teisme specialistė V. B. taip pat paaiškino, kad iš nuomininkų už apsaugą BAB „(duomenys neskelbtini)” gavo 18000 lt, o sumokėjo 163116 Lt, kad „(duomenys neskelbtini)“ už apsaugą sumokėjo ne per tiriamą laikotarpį (2003 11 11-2004 12 31), o vėliau, todėl ji nenurodė pagal sąskaitas-faktūras gautų pajamų už apsaugą iš Baltijos verpimo centro“, tačiau iš byloje esančio dokumento (b.l. 191 t. 9) matosi, kad „(duomenys neskelbtini)“ už apsaugą BAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne 18000 Lt, kaip nurodoma specialistės išvadoje bei kaltinamajame akte, o 30000 Lt. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo remtis specialisto išvadoje nurodyta gauta 18000 Lt suma. Taigi specialistės išvadoje ir kaltinamajame akte neteisingai nurodytas gautų pajamų už apsaugą dydis, o šis skirtumas sudaro 12000 Lt. Už suteiktas paslaugas BAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ne 383820,48, o 395820,48 Lt pajamų. Specialistė teisme taip pat paaiškino, kad jai nebuvo užduotas klausimas dėl PVM grąžinimo, todėl šios aplinkybės ir netyrė, taip pat nebuvo tiriama ar į turėtas išlaidas dėl sunaudotos elektros energijos buvo skaičiuojamas elektros energijos galios mokestis. Iš 2012 03 19 specialisto išvados Nr. 5-3/31 matosi, kad atliekant teismo paskirtą papildomą užduotį, iš Klaipėdos apskrities VMI mokestinių prievolių departamento 2012 01 23 raštu Nr. (18.17)D2-514 specialistė gavo informaciją, kad likviduota AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2003 11 11 iki 2005 12 30 (bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų 2005 12 30) deklaravo gražintiną 161892,00 Lt PVM skirtumą, kad į BAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo gražinta 94196,00 Lt, likusi suma - 67696,00 Lt buvo įskaityta kitų mokesčių padengimui. Taigi akivaizdu, kad kaltinime nurodytos turėtos 464827,44 lt išlaidos už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kanalizaciją ir objektų apsaugą realiai buvo mažesnės, nes BAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektros energiją ir kitas gautas paslaugas, kaip jų pirkėjas mokėjo ir PVM mokestį, kuris jai buvo grąžintas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai bendrovei buvo grąžintas 94196,00 Lt PVM mokestis, į tai, kad į kaltinime nurodytas išlaidas, turėtas už suteiktas paslaugas, neįtrauktas 11874,22 Lt privalomas galios mokestis, faktiškai turėtos išlaidos už suteiktas paslaugas sumažėja iki 358757,22 Lt. Tai leidžia teigti, kad gautos pajamos už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas yra didesnės negu turėtos išlaidos ir tai paneigia kaltinimo teiginį, jog kaltinamasis J. M. sudarė įmonei nenaudingas ir nuostolingas nuomos sutartis, neužtikrino šių sutarčių pelningumo ir laikotarpiu nuo 2003-11-11 iki 2004-12- tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį ir jam patikėtą bankrutuojančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 275 544,98 Lt vertės turtą.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. neveikė savarankiškai be priežiūros. Jo kaip administratoriaus veikla buvo kontroliuojama teismo bei kreditorių komiteto. Iš byloje esančių posėdžių protokolų akivaizdu, kad komiteto posėdžiai nebuvo tik formalumas, jie realiai vyko, buvo svarstomi klausimai, jokių pastabų J. M. nė karto nebuvo pareikšta. Prokurorės skunde nurodo, kad išteisintasis kreditorių komitetui pateikdavo tvirtinimui didelės apimties ataskaitas, kuriose nurodyta daug skaičių, komiteto nariams klausimų nekilo, todėl akivaizdu, kad jos buvo patvirtinamos formaliai, nesigilinant į esmę. Šie prokurorės skundo argumentai atmetami, nes jie yra nepagrįsti. Neaišku kuo remdamasi prokurorė teigia, kad komiteto nariai nesigilindavo į nagrinėjamų klausimų esmę. Be to, tas pačias ataskaitas, kurias J. M. pateikdavo komiteto nariams, jis pateikdavo ir jį kontroliuojančiam apygardos teismui, kuris taip pat jokių pastabų neturėjo.
Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai kreipėsi į tyrimą kontroliuojančią prokurorę su raštu „dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, kuriame nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo turėtų būti nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prie rašto buvo pridėta ataskaita (6 t., 182 b.l.).Taip pat iš bylos matosi, kad prokurorė grąžino medžiagą su nurodymais dėl papildomų veiksmų atlikimo. Tai rodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilusi abejonė įtarimo pagrįstumu. Tiesa, nors rašte prokurorei su siūlymu nutraukti ikiteisminį tyrimą rašoma, kad pridedama ataskaita, byloje jos nėra.
Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad J. M. siekė padaryti ir padarė turtinę žalą BAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesant šio nusikaltimo būtinojo požymio, J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo teisėtai ir pagrįstai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.