Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., teistas:

1). 2016-05-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

2) 2017-05-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str.2 d. 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. P. 2018 m. gegužės 8 d. apie 5.00 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., esančio namo kambaryje, kilusio konflikto metu mušė šeimos narę - sugyventinę J. B., t. y. tyčia delnu jai sudavė vieną kartą į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad girdėjęs kuo kaltinamas, nenorėdamas sudavęs delnu, kas viskas parašyta, supratęs, labai gailisi. Buvo gegužės 8 diena, 5 val. ryto, apie puse šešių (duomenys neskelbtini), namas priklauso J. B.. Įvyko virtuvėje. J. B. ir jos brolis invalidas gyvena, ir jis. Dėl ko kilo konfliktas – alaus nepasidalinę. Du bambalius turėję, buvo 5 val. ryto. Jis nedirbantis, jai padedantis, reikia atsikelti, prinešti vandens, malkų. Atsikėlę 5 val. ryto. Iš vakaro gėrę alų. Vandens atsigerti yra pas juos, du bambalius turėję po vieną litrą, 6 laipsnių stiprumo. Pasistatę, konfliktas kažkoks, žodis po žodžio ir dėl alaus, pasipylė alus. J. pasakė – ką tu čia imi tą alų, apvirto, išsiliejo, sakė - nuvalyk, su delnu sudavęs į veidą. Sudavęs su dešine ranka į kairį žandą. Skaudėjo jai, skundėsi, daugiau nesudavęs, jos pats bijantis. Pastūmė, nuvirtęs ant tokio kampo. J. policiją iškvietė neapsikentusi. Žymės neliko, policija buvo atvažiavusi, buvo trise, klausė kas atsitiko, sakęs, prisipažinęs, ir išvežė į Vilkaviškio policijos komisariatą. Iškart atvažiavo, girdėjęs, kad iškvietė, nebėgęs. Du kartus buvo apklaustas, paskui buvo po trijų dienų akistata, pas tyrėją akistata buvo, buvę abudu. Pripažinęs, kad tyčia sudavęs nenorėdamas. Koks motyvas sudavimo, negalintis pasakyti, susinervinęs. Ko siekęs suduodamas, neatsimenantis, kažką pasakė, nieko nesiekęs. Du kartus už tokį dalyką yra teistas. Gyvenantys 20 metų tam kaime, o kartu gyvenantys dar daugiau, ir Kaune. Anksčiau nebūdavę taip. Seniai nedirbantis. Ne kiekvieną dieną geriantis. Gyvenantis iš jos arba kaime padedantis. Ji gauna pensiją ir už slaugą brolio. Kiek gauna, nežinantis. Brolis jos ar gauna, nežinantis. Jis alų geriantis, per dieną išgeriantis vieną bambalį. Kartu gyvenantys dabar, kur jam dingti. (duomenys neskelbtini) kaime pas tokį draugą padėjęs saugot namus, ten dabar negyvenantis. Peilis nepasitaikys. Jei būtų blaivas, taip nebūtų pasielgęs. Areštą atlikęs. Nelabai suprantantis kokios bausmės dabar už tai. Nervai ištampyti, kaime pletkus nešioja. Ne kiekvieną dieną geriantis, priklausomybės neturintis, galintis negert. Tiek neprisigeriantis, kad vartytųsi pakampiais. Ar ji nori su juo gyventi, jos nuomonės nežinantis, jei nenorėtų, tai išvytų jį., to nebandė. Žemės turintys 4.2 ha dirbamos, dirbantis, šienaujantis, gyvulių nelaiko, neišnuomoję. Nupjauna, šieną pasiima. Vertinantis veiksmus blogai, labai gailisi. Ko imsis - nekels rankos prieš J. Kas kaltas, manantis, kad jis, kad susikivirčijęs. Alkoholis kaltas. Atsiprašęs sugyventinės, atleido, gyvenantys, priėmė gyventi, neprieštarauja. Alų perka kas – jis kartais, gaunantis centukų, ir iš savo, ir iš J. pinigų perkanti, kartu išgeriantys. Ir iš vakaro gėrę kartu, ir tada iš ryto kartu gėrę. Abu sukonfliktavę. Ateity nekelsiąs rankos. Kai ji jį pastūmė, nerašęs pareiškimo, gėda. Nežinantis kur yra, dirbt kas jį kur priims, jam 58 metai. Sugyventinė nepriklausoma nuo alkoholio. Kad negertų, ji nededa pastangų, jis daugiau išgeriantis. Išgeriantis, pareinantis išgėręs, ji pyksta. Jeigu jai parnešantis, geriantys. Kad be jos geriantis, nepyksta, neieško ji kaime jo. Ji turi savo darbą – slaugyt. ( b. l. 98, 99 ).

Kaltinamajam R. P. pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, jo gynėjai bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajai neprieštaraujant, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas, kiti įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys, kurie yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažinti kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais:

Nukentėjusiosios J. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu praėjus vienai valandai po įvykio parodė, kad 2018-05-08 apie 5.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilkaviškio r.. kambaryje jos sugyventinis R. P. įvykusio konflikto metu vartojo jos atžvilgiu smurtą, t.y. delnu sudavė jai ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Sugyventinis prieš ją smurtą vartojo jau ne vieną kartą (b. l. 17,18);

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad 2018-05-08 apie 6:00 val. gavę pranešimą iš nukentėjusiosios J. B. į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., atvyko policijos pareigūnai T. R., P. M. ir E. Š., jiems J. B. nurodė, kad R. P. jai sudavė į nosį ir kairį skruostą (b. l. 3-4 );

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (b. l. 10-15 );

Specialisto išvada Nr.G357/2018 (09), kurioje nurodoma, kad jei 2018-05-08 J. B. buvo suduota delnu į veido sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 29);

Neblaivumo patikrinimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad kaltinamajam R. P. nustatytas 1,78 promilės girtumas, nukentėjusiajai J. B. nustatytas 1,26 promilės neblaivumas (b. l. 54 )

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis R. P. pripažino, kad 2018 m. gegužės 8 d., 5 val. ryto, apie puse šešių (duomenys neskelbtini), name gerdami alų kartu su sugyventine J. B. sukonfliktavę, ko pasekmėje iš pykčio jai sudavęs vieną kartą rankos delnu į veidą, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Tuoj po įvykio apklausta nukentėjusioji J. B. apklausta patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė vieną kartą rankos delnu į veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus. Kad nuo tokio kaltinamojo smūgio nukentėjusioji galėjusi jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Įvykio metu kaltinamasis buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai nustatytas lengvas, artimas vidutiniam, apsvaigimas nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios J. B. parodymais, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ir tai padarė kaltinamasis R. P.. Aukščiau paminėtų teismo įvertintų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. P. 2018 m. gegužės 8 d. apie 5.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. tyčia delnu sudavė sugyventinei J. B. vieną kartą į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str.2 d., ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis R. P., kuris pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo motyvai, kiti susiję klausimai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str.1 d.) Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str.2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.1 d.).

Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi suduotas vienas smūgis delnu į mažiau pavojingą kūno vietą – veidą, nenaudojant jokių žalojimui skirtų daiktų. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas du kartus teistas už tapačius nusikaltimus padarytus prieš tą pačią sugyventinę 2016-05-01, jam 2016-05-10 nuosprendžiu buvo skirta laisvės apribojimas 6 mėn., taip pat 2017-04-17, jam 2017-05-24 teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, kurią jis atlikęs. Turi galiojančių administracinių nuobaudų už cigarečių be banderolių įsigijimą, viešosios rimties trikdymą, neatvykimą pagal šaukimą į policijos įstaigą, skiriamų baudų nemoka. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.2 d.). Nors prokuroro nuomone šios lengvinančios aplinkybės nėra, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau teismas nesutinka su šia prokuroro pozicija, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek antrosios apklausos metu ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime, kaip matyti pirmos apklausos metu jis galėjo dar būti neišsiblaivinęs, kas turėjo įtakos suvokti visas aplinkybes, be to atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, žalos atlyginimo nereikalavo, priėmė jį gyventi vėl kartu. Nėra pagrindo manyti, kad jis nesigaili ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.).

Šiuo metu galiojantis BK nenumato teismui pareigos asmeniui, turinčiam teistumą už tyčinius nusikaltimus, skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje ši griežčiausia bausmė skiriama paprastai tada, kai ji numatyta kaip vienintelė nusikaltimo sankcijoje, arba švelnesnėmis bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to jos skyrimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Kaltinamasis nuo 2016-05-01 jau padarė trečią tapačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2 d. prieš tą pačią sugyventinę būdamas neblaivus, jam buvo taikytas laisvės apribojimas, areštas, kurios savo tikslų nepasiekė. Kadangi nusikalstamos veikos kartojasi intensyviai, skiriamos bausmės nepasiekia savo tikslų, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma griežčiausia laisvės atėmimo bausmė - terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, jam skirtina 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ str., kadangi kaltinamasis prisipažįsta, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, mažintina 1/3 ir skirtina 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. R. P. buvo sulaikytas kaip įtariamasis nuo 2018-05-08 06:30 val. iki 2018-05-08 10:51 val., jo sulaikymo laikas prilyginamas vienai dienai suėmimo ir įskaitytinas vadovaujantis BK 66 str. į bausmę (b.l. 44, 45).

BK 75 str.1 d. numatyta teismui galimybė atidėti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t.y. nuteistasis sau pasunkina iš esmės padėtį.

Nors kaltinamasis BK 140 str.2 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė trečią kartą per dvejus metus, tačiau buvo suduotas tik vienas smūgis delnu į veidą, jis suduotas ne tik kaltinamajam, bet ir nukentėjusiajai esant apsvaigus nuo alkoholio, abiem geriant alkoholinius gėrimus ir konfliktuojant, kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailėjosi, supranta, kad jo nusikaltimų priežastis alkoholis, pasižada daugiau nevartoti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant teismo pareigas, bus galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., t.y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad tapati nusikalstama veika padaryta trečią kartą, nustatytinas 2 m. bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, todėl jam nustatytinas teismo pareiga, susijusi su alkoholio vartojimu - pareiga visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų (BK 75 str.2 d.10 p.). Taip pat skirtinos pareigos - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str.2 d.8 p.), pradėti dirbti, tęsti darbą nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje (BK 75 str.2 d.5 p.), pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant ją atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 str.2 d.6 p.).

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (b. l. 48,49).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., 64¹ str., 140 str.2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu laiką prabūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 8 d. 6 val.30 min. iki 2018 m. gegužės 8 d. 10 val.:51 min., prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai;

paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti 2 (dviem) metams, bei skirti:

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte – pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją,

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies10 punkte – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų);

nustatyti, kad minėtas pareigas nuteistasis privalo vykdyti visu 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu;

skirti pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte – dalyvavimą pataisos programoje, nustatant, kad ją nuteistasis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. išaiškinti, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, ar padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nuteistasis bus pasiųstas atlikti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.