- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-905-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- G. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. tarp ieškovės K. D. (toliau – ieškovė) ir atsakovo G. D. (toliau – atsakovas) buvo sudaryta santuoka, kurioje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D.. Alytaus apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-265-179/2016 (toliau – Teismo sprendimas) šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo dukros išlaikymui priteista 175 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pakeisti Teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai, padidinant išlaikymo dydį iki 500 Eur per mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d. iki dukros neįgalumo pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui, nustatęs, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes nepateikė įrodymų apie privalomosios mediacijos inicijavimą siekiant taikiai išspręsti ginčą tarp šalių.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi, sutikęs su atskiruoju skundu, panaikino 2025 m. sausio 6 d. nutartį, kadangi ieškovė kartu su skundu pateikė 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo.
5. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė teismui šių įrodymų: šalių turtinės padėties duomenų, informacijos apie kitus šalių išlaikytinius (jei tokių yra), M. poreikių paskaičiavimo lentelės, duomenų apie savivaldybių administracijų vaikams kas mėnesį skiriamas ir mokamas išmokas, taip pat apie lėšas (pašalpas, išmokas), skirtas M. poreikiams užtikrinti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie tinkamą privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymąsi. Kadangi privalomosios mediacijos pažyma buvo išduota 2023 m. rugpjūčio 4 d., o ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo pakeitimo į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 27 d., t. y. po daugiau nei po metų ir keturių mėnesių, teismas konstatavo, jog per tokį laikotarpį šalių pozicijos galėjo pasikeisti – galėjo atsirasti naujų ginčų ar kai kurie klausimai galėjo būti išsispręsti taikiai. Nors Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme (toliau – MĮ) pažymos dėl privalomosios mediacijos atlikimo galiojimo terminas nėra nustatytas, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
6. Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus įrodymus: duomenis apie ieškovės kitą turimą vyresnį vaiką (išlaikytinį); informaciją apie tai, kad ieškovė sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dzūkijos agrocentras“ už dukrai teiktas žirgų terapijos paslaugas; pažymą, patvirtinančią, jog dukra serga nuo vaikystės; valstybės įmonės (toliau – VĮ) „ Registrų centras“ duomenis, rodančius, kad ieškovė ir atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto; duomenis apie lėšų banko sąskaitoje likutį; duomenis, patvirtinančius, kad ieškovės motina pervedė vaikaitei lėšų už mokesčius, dušo kabiną ir viešbutį. Vėliau pateikė informaciją apie ieškovei ir dukrai išmokėtas išmokas bei dukros poreikių lentelę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patikslintą ieškinį bei pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė nepašalino visų 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. į bylą nepateikė visų duomenų apie ieškovės gaunamas darbines pajamas, pašalpas, jeigu nedirba – nedarbo draudimo išmokas, turimus indėlius bei santaupas banko sąskaitoje, apie ieškovės visas turimas transporto priemones (arba duomenis, kad jų neturi), nenurodė ir neįvardijo konkretaus dukros ekstraordinariesiems poreikiams užtikrinti būtinų kas mėnesį lėšų poreikio. Nors ieškovė pateikė dukros poreikių lentelę, teismas pripažino ją neinformatyvia, nes joje nenurodyta, kokiam laikotarpiui (mėnesiui, ketvirčiui ir kt.) yra paskaičiuotos nurodytos išlaidos.
9. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie privalomosios mediacijos tinkamą vykdymą būtent prieš pateikiant ieškinį, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nėra priimtinas mediacijos procesas, mediacija baigta neaišku kuriai šaliai pasitraukus iš mediacijos proceso, nusprendė, kad mediacija nebuvo tinkamai vykdyta iki ieškinio pateikimo dienos.
10. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai nebuvo visiškai pašalinti, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nebuvo tinkamai įgyvendinta, todėl nusprendė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. ieškovė per klaidą pateikė pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2024 m. gegužės 22 d. pažyma dėl mediacijos atlikimo patvirtina, jog privalomos mediacijos procedūra iki ieškinio pareiškimo buvo atlikta tinkamai;
11.2. kasacinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. 36 pažymėta, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia, jog ieškovas turi pateikti įrodymus, kurie visiškai įrodytų jo teisę į ieškinio patenkinimą arba pagrįstumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas sprendžia tik procesinio pobūdžio klausimus – ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis laikosi procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovė pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
14. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. gegužės 22 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kurioje nurodoma, kad mediatorius M. G. nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. atliko neteisminę privalomąją mediaciją ginče dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio keitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ieškovės ir atsakovo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (11.7Mr)(M-P-23-3392)MSP-03680. Mediacijos rezultatas – šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiu būdu.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Nors teikiamas naujas įrodymas datuotas ankstesne data, nei priimta apskųsta teismo nutartis, tačiau patvirtina turinčią reikšmę bylai aplinkybę, ieškovės teikiamas naujas įrodymas priimamas.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
18. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas atsisako priimti pateiktą ieškinį, kai nustatomos dvejopo pobūdžio sąlygos: 1) ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; 2) ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo tvarkos.
19. Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
20. Įrodymu, jog šalis pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama pakeisti Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai iš atsakovo priteisimo, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 500 Eur per mėnesį nuo 2024 m. birželio 10 d. iki dukros neįgalumo pabaigos.
22. Ieškovė, paduodama ieškinį, teismui pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. birželio 10 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio 1 punkte nurodyta, jog ieškovė 2024 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Minėto sprendimo 2 punkte nurodyta, kad mediatoriaus M. G. 2024 m. gegužės 22 d. pažyma patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija.
23. Ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, jog per klaidą pirmosios instancijos teismui buvo pateikta kita pažyma, nei nurodyta minėtame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendime, t. y. mediatoriaus M. G. 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažyma. Todėl kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė mediatoriaus M. G. 2024 m. gegužės 22 d. pažymą. Šioje pažymoje nurodoma, jog mediatorius nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. atliko neteisminę privalomąją mediaciją ginče dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio keitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ieškovės ir atsakovo, mediacijos rezultatas – šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiu būdu.
24. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismui ir buvo pateikusi mediacijos atlikimo patvirtinimo pažymą, kuri nesutapo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. birželio 10 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2 punkte nurodyta pažyma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai neįgyvendino ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
25. Kaip minėta pirmiau, įrodymu, jog šalys pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas. Šiuo atveju ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. birželio 10 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio 2 punkte nustatyta, kad mediatoriaus M. G. 2024 m. gegužės 22 d. pažyma patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija prieš kreipiantis į teismą dėl šio ginčo sprendimo. Taigi buvo pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
26. Aplinkybė, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 27 d., nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2024 m. birželio 10 d., o aktuali mediatoriaus M. G. pažyma datuota 2024 m. gegužės 22 d., taip pat nėra pagrindas teigti, jog ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios arba nerezultatyvios mediacijos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.
27. Apskųsta nutartimi taip pat nutarta ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais, nustačius, jog ieškovė neištaisė visų 2025 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
28. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
29. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – pirma reikėtų įvertinti, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
30. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
31. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė teismui šių įrodymų: šalių turtinės padėties duomenų, informacijos apie kitus šalių išlaikytinius (jei tokių yra), M. poreikių paskaičiavimo lentelės, duomenų apie savivaldybių administracijų vaikams kas mėnesį skiriamas ir mokamas išmokas, taip pat apie lėšas (pašalpas, išmokas), skirtas M. poreikiams užtikrinti.
32. Ieškovė teikdama patikslintą ieškinį pateikė į bylą: duomenis apie ieškovės kitą turimą vyresnį vaiką (išlaikytinį); informaciją apie tai, kad ieškovė sumokėjo UAB „Dzūkijos agrocentras“ už dukrai teiktas žirgų terapijos paslaugas; pažymą, patvirtinančią, jog šalių dukra serga nuo vaikystės; VĮ „ Registrų centras“ duomenis, rodančius, kad ieškovė ir atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto; duomenis apie lėšų banko sąskaitoje likutį; duomenis patvirtinančius, kad ieškovės motina pervedė vaikaitei lėšų už mokesčius, dušo kabiną ir viešbutį. Vėliau pateikė ir informaciją apie ieškovei ir dukrai išmokėtas išmokas bei dukros poreikių lentelę.
33. Apskųsta nutartimi nuspręsta ieškovės pradinį ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais, kadangi, teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė nepateikė duomenų apie ieškovės gaunamas darbines pajamas, pašalpas, jeigu nedirba – nedarbo draudimo išmokas, turimus indėlius bei santaupas banko sąskaitoje, apie ieškovės visas turimas transporto priemones (arba duomenis, kad jų neturi), nenurodė ir neįvardijo konkretaus nepilnamečio vaiko ekstraordinariesiems poreikiams užtikrinti būtinų kas mėnesį lėšų dydžio.
34. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą ne dėl ieškinio formos ar turinio trūkumų, o dėl to, jog nebuvo pateikti iš esmės ieškovės reikalavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.
35. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą.
36. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl papildomų rašytinių įrodymų nepateikimo, nes ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų pakankamumo klausimas. Aplinkybė, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos ieškinio reikalavimą, gali būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne pagrindas užkirsti kelią šaliai kreiptis į teismą.
37. Šiuo atveju, susipažinus su ieškovės pradiniu ir patikslintu ieškiniu, matyti, kad ieškovė, be kita ko, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindimas), suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalykas) ir pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Todėl ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 135 straipsnyje. Be to, CPK 376 straipsnio 1 dalis suteikia teismui, nagrinėjančiam šeimos bylas, savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.