Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 10 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. sausio 23 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo E. U. lygtinio paleidimo, 2023 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 357-343 netaikyti E. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje buvo geros, jis turi įgijęs specialybę ir būdamas laisvėje dirbo ir yra pateikta pažyma apie būsimą įdarbinimą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą sprendė, vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis anksčiau teistas dvylika kartų, praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Pastarasis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. E. U. turi mažą darbinę patirtį – tik 1 metus 2 mėnesius. Iki įkalinimo bausmės jis pragyveno iš gaunamo atlygio už darbą pas ūkininką, tačiau anksčiau būdavo problemų dėl finansų, nes neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio ir buvo priklausomas tik nuo kitų asmenų atlyginimo ar pašalpų. Teigia neturintis santaupų. Nusikaltimo motyvas – finansinės naudos siekimas. Paskutiniu nuosprendžiu solidariai priteista atlyginti 320 Eur žalą. Dalį žalos (100 Eur) vienam iš nukentėjusių atlyginęs. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi 2 838 Eur įsiskolinimą. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Jis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, pripažįsta, jog negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistasis gali prarasti savitvardą, ne visada geba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas, stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Be to, stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Be to ir pats pripažįsta, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Taip pat nuteistajam trūksta lankstumo bei gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Nusikalstamų veikų metu elgiasi gana nuožmiai, agresyviai, nerodydamas užuojautos nukentėjusiems nuo jo veiksmų asmenims. Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, tačiau praeityje yra pažeidęs priežiūros sąlygas, bausmės atlikimo pataisos įstaigose laikotarpiu yra įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Praeityje nuteistasis negebėjo laikytis visuomeninių teisių pagarbos principų ir periodiškai vykdydamas administracinius nusižengimus ir nusikaltimus nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas. Nuteistojo didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinė išraiška mažėjo, tačiau rizika išliko didelė. Yra dar daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. U. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistasis skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą vadovaujantis nuo 2023 m. sausio 1 d. negaliojančia BVK 157 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymi, jog bausmės vykdomos, o taip pat ir lygtinis paleidimas taikomas vadovaujantis bausmių vykdymo metu galiojančiais teisės aktais (BVK 3 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas vadovaujasi šiuo metu galiojančio BVK XIII skirsnio ,,Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ nuostatomis.

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija galimai nesilaikė ir įstatyme nustatytų terminų dėl socialinio tyrimo išvados apsvarstymo, tačiau šio teiginio nekonkretizavo. Teismas dėl šio skundo argumento nurodo, jog vadovaujantis BVK 85 straipsnio 2 dalimi, Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog socialinio tyrimo išvada surašyta 2023 m. liepos 11 d. Kada ją gavo Komisija, byloje duomenų nėra, tačiau nutarimą Komisija priėmė 2023 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 18 darbo dienų po socialinio tyrimo išvados surašymo, todėl akivaizdu, jog nuteistojo skundo argumentas dėl galimo terminų nesilaikymo socialinio tyrimo išvadai apsvarstyti yra visiškai nepagrįstas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. U. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, visiems penkiems posėdyje dalyvavusiems Komisijos nariams balsavus prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Jis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, 2023 m. gegužės mėn. kreipėsi su prašymu dėl mokslo ir nuo 2023 m. rugsėjo mėn. mokysis 11-oje klasėje, 2023 m. vasario, gegužės ir birželio mėnesiais kreipėsi su prašymais dėl darbo, tačiau neįdarbintas, taip pat dalyvavo ir baigė priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos ,,Įžanginę grupę“, nuo 2023 m. liepos 5 d. dalyvauja „Priklausomybių prevencijos, ugdant streso įveikos įgūdžius psichoedukacijos ir kognityvinės elgesio intervencijos metodu programoje“, taip pat formaliai patvirtino įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį E. U., tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Iš E. U. 2023 m. liepos 11 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7 punkto matyti, kad nors nuteistasis E. U. ir daro neženklią pažangą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika tiek 2023 m. vasario 18 d. atlikto pirminio vertinimo, tiek ir 2023 m. liepos 11 d. pakartotinio vertinimo metu išlieka didelė, nors skaitinė išraiška ir mažėjo. Be to nuteistajam nustatyta net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi mažą darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Taip pat nustatyti ir keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.

Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis anksčiau gyveno socialiai netinkamoje aplinkoje, laisvalaikiu su pažįstamais ir draugais vartodavo narkotikus ir alkoholį, pastarasis nusikaltimas, kaip ir eilė kitų, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. E. U. pripažino, kad jam neigiamą įtaką darė aplink jį gyvenantys asmenys, nors savęs vertinimo anketoje „bendravimo su bloga kompanija“ problemos nenurodė, šie duomenys leidžia spręsti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Anksčiau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje buvo užfiksuoti du narkotikų vartojimo atėjai – vartojo sintetinius kanabinoidus. Nors nuteistasis teigė narkotikų daugiau nevartojantis, tačiau iki teismo sprendimo (2022 m. rugsėjo mėn.) savaitgaliais vartodavo alkoholį, taip pat pripažino, kad dalį nusikaltimų padarė būdamas neblaivus. Taip pat būdamas neblaivus įvykdė smurtinių nusikaltimų bei ne kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Nors anksčiau nuteistasis neigė priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau bausmės atlikimo metu nuomonę pakeitė, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo ir baigė priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programą. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis sprendžia priklausomybių problemą, visgi smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniais veiksniais.

STI 4.9 punkte nurodyta, jog nuteistasis bendrauja formaliai, vengia atvirauti apie asmeninius išgyvenimus, mintis reiškia gan sklandžiai, nėra linkęs išsiplėsti, į užduodamus klausimus atsako konkrečiai. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali atnešti. Asmeniui yra būdinga instrumentinė agresija: jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Be to, stebima, jog teisės pažeidėjui būdinga patenkinama tolerancija frustracijai: jis gali prarasti savitvardą, ne visada geba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas (pvz.: smurtauja, autoagresyvus elgesys ir pan.). Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, kad teisės pažeidėjas stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Be to, stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (pvz., siekdamas asmeninių tikslų ar konfliktų metu naudoja smurtą, siekdamas tokiu būdu spręsti konfliktus, išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti vartoja alkoholį, spręsdamas finansinius sunkumus vykdo finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Kaip jau minėta, asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Vertinimo metu teisės pažeidėjas įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam vertinamajam žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Atkreipiamas dėmesys, jog ir praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Be to, ir pats pripažįsta, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Taip pat stebima, jog nuteistajam trūksta lankstumo bei gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Nusikalstamų veikų metu elgiasi gana nuožmiai, agresyviai, nerodydamas užuojautos nukentėjusiems nuo jo veiksmų asmenims.

STI 4.10 punkte pažymėta, kad vertinimo metu kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Diskriminacinio pobūdžio nuostatų nuteistasis neišsako, tokio elgesio apraiškų taip pat nepastebėta. Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, tačiau praeityje yra pažeidęs priežiūros sąlygas, bausmės atlikimo pataisos įstaigose laikotarpiu yra įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Interviu metu nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje jų laikytis negebėjo ir periodiškai vykdydamas administracinius nusižengimus ir nusikaltimus, nepaisė visuotinai priimtinų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų, finansines problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas. Taigi, įvertinus nuteistojo E. U. mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Sodros duomenimis jis turi tik 1 metų 2 mėnesių darbo patirtį, kaip pats teigė, anksčiau nesuvokė darbo svarbos. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis turi 2 838 Eur įsiskolinimą. Pagal bylos duomenis nuteistasis deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau būsto nuosavybės teise neturi, gyvenamoji vieta nepastovi. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, tik pagrindinis išsilavinimas bei laisvės atėmimo vietų įstaigoje įgyta staliaus specialybė, turimi pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis E. U., būdamas jauno amžiaus, iš viso teistas 13 kartų, pirmą kartą nuteistas būdamas šešiolikos metų amžiaus, praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Pastarasis nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes nuteistasis anksčiau ne kartą teistas už vagystes ir plėšimus. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į problemų sprendimą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. U. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo E. U. skundas dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-343 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. U. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.