- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-695-847/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Pažeidėjas
- M. K.
- Advokatai
- Nijolė Petkevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant nukentėjusiajai J. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustai, dirbančiai VšĮ Biržų r. savivaldybės poliklinikos (duomenys neskelbtini) gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2014-09-08 d., apie 7⁴¹ val., ties namu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „S. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos kliudė kitą automobilį, kurį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) 231.1 p. ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną ryte važiavo į darbą, automobilis stovėjo Rotušės gatvėje. Važiuodama atbuline eiga kliudė kitą automobilį, tačiau labai skubėjo ir išvažiavo. Paskambino mamai, kuri buvo namie, ir paprašė, kad ji nueitų į automobilio stovėjimo vietą ir palauktų savininko, kad galėtų atlyginti žalą ir pasirašyti įvykio deklaraciją. Po kurio laiko atvyko į darbą pareigūnai ir surašė protokolą. Ji dirba Vabalninko ambulatorijoje gydytoja, į darbą važinėja kasdien, dirba viršvalandžius. Administracine tvarka nebuvo bausta, dėl įvykio labai gailisi, atsiprašė automobilio savininkės. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes pažymėjimas labai reikalingas vykstant į darbą. Gyvena su mama, kuri yra pensinio mažiaus.
Gynėja advokatė N. Petkevičienė prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes M. K. vykti į darbą reikia kasdien į Vabalninką.
Nukentėjusioji J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną būdama bute išgirdo, kaip suveikė jos automobilio signalizacija, pamatė nuvažiuojančią šviesią mašiną. Išėjusi pamatė, kad apgadintas jos automobilis, ji jau buvo paskambinusi policijai. Atvykus pareigūnams, atėjo moteris, kaip paaiškėjo automobilio savininkės motina, pasakė, kad jos dukra padarė avariją, davė jos telefono numerį, nes dukra prašė tai padaryti. Vakare abi buvo atėjusios, atsiprašė. Pretenzijų neturi, automobilis apgadintas nežymiai, žalą atlygino draudimo bendrovė.
Liudytoja F. K. parodė, kad įvykio dieną ji buvo namie, tvarkė kiemą, kai paskambino dukra Marija ir pasakė, kad aikštelėje kliudė automobilį, prašė nueiti į tą vietą, palaukti savininko, ir pasakyti, kad kai grįš iš darbo, sumokės už padarytą žalą ir užpildys deklaraciją. Ji atėjusi pamatė pareigūnus, automobilio savininkę, pareigūnams davė dukros telefono numerį, jie susiskambino. Liudytoja vairuotojo pažymėjimą turi, bet nevairuoja dėl amžiaus, gyvena dviese su dukra.
Motyvuojamoji dalis
M. K. kaltę padarius abu pažeidimus įrodo policijos pareigūno M. Z. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, pačios rašytinis paaiškinimas, J. V. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, jog buvo apgadintas (įlenktas) jos automobilio „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinis sparnas, duomenys apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, informacija apie kelių transporto priemonės registraciją, kita rašytinė bylos medžiaga.
M. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta padariusi pažeidimus ir gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka nebausta.
M. K. dirba šeimos gydytoja Vabalninko ambulatorijoje nuo 1994 metų, darbe charakterizuojama kaip sąžininga, pasižyminti darbštumu, kruopštumu. VšĮ Biržų savivaldybės poliklinikos direktorius prašyme prašo netaikyti M. K. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji dirba Vabalninke, o gyvena Biržų mieste, ir ji neturėtų galimybės kasdien laiku atvykti į darbą.
Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, dėl eismo įvykio žmonės nenukentėjo, automobilis apgadintas nežymiai, savininkė pretenzijų neturi. Pažeidėja pati dėjo pastangas, kad būtų nustatyta, kad ji padarė pažeidimą, jos motina liudytoja F. K. pareigūnams davė dukros kontaktus ir informavo, kad dukra sukėlė eismo įvykį, tai darė dukros prašymu. M. K. gyvena su pensinio amžiaus motina, jos darbo vieta yra beveik už 30 km. nuo Biržų, kur ji turi vykti kasdien
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad M. K. ATPK 130 str. 1 d. numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą protinga ir teisinga administracinė nuobauda būtų – 3000 Lt bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Šia nuobauda būtų pasiekti nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str. Taigi yra pagrindas M. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtinos sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos – minimalios baudos (tiek pagal LR ATPK 127 str. 2 d., tiek pagal LR ATPK 130 str. 1 d.), taikant ATPK 30¹ str. (pagal LR ATPK 130 str. 1 d.) ir neatimant teisės vairuoti. Galutinė nuobauda paskirtina LR ATPK 33 str. pagrindu.
Transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padaryti teisės pažeidimai, priklauso pažeidėjai, tačiau kadangi tai jos pirmas padarytas pažeidimas, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji nekonfiskuotina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. pripažinti kalta ir skirti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. vieno šimto litų baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. (taikant ATPK 30¹ str.) trijų tūkstančių litų baudą. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., M. K. paskirti galutinę nuobaudą – trijų tūkstančių litų baudą.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.