Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka - siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo D. K. ir A. V. buvo pripažinti solidariaisiais skolininkais baudžiamojoje byloje. Nuosprendžiu buvo numatyta, kad D. K. ir A. V. turi solidariai atlyginti A. J. padarytą turtinę žalą, kurios dydis yra 196 Eur.

Kadangi J. K. yra įstatyminė D. K. atstovė, 2019 m. vasario 3 d. sumokėjo 232,23 Eur į antstolio Irmanto Gaidelio sąskaitą, t. y. 196 Eru už turtinę žalą ir 36,23 Eur vykdymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Kadangi sutartis šioje situacijoje nebuvo sudaryta, o įstatymai nenumato nieko prieštaraujančio šiai normai, ieškovė kreipiasi į teismą, siekdama atgręžtine tvarka išreikalauti sumokėtos skolos dalį.

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teisę ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.114 straipsnio 3 punktą - kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai. Preziumuojama, kad solidariųjų skolininkų dalys skoloje yra lygios. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio pirmoje dalyje yra nurodytam kad įvykdęs prievolę skolininkas turi teisę regreso tvarka iš visų bendraskolių lygiomis dalimis reikalauti jų dalies. Taigi, jei visa skola yra lygi 196 eurams ir 36,23 eurai vykdymo išlaidų, o dviejų solidariųjų bendraskolių dalys yra lygios, kiekvienas iš jų turi sumokėti po 116,11 Eur skolos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 str.).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str.). Ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 116,11 Eur skolos.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,11 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 11 ct) skolą ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.