- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- I-7376-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01958-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4, 10–11) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN administracija bando pasisavinti pareiškėjui priklausančią 16 GB talpos USB laikmeną „SanDisk“, kurią jam teisėtai perdavė mama. Paaiškino, kad dėl minėtos laikmenos turėjimo jam buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėn. pirkti maisto produktus. Pažymėjo, kad laikmenoje buvo asmeninės nuotraukos, gyvenimo prisiminimai, o Vilniaus PN teigia, kad šia laikmena negalima naudotis ir ji bus sunaikinta. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN neturi teisės sunaikinti jo laikmenos, nes tokį sprendimą gali priimti tik teismas. Pažymėjo, kad nori, jog laikmena būtų grąžinta jo artimiesiems, tačiau Vilniaus PN bando įkalbėti, kad pareiškėjas sutiktų sunaikinti minėtą USB laikmeną. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuosavybė gali būti paimta tik teismo sprendimu, todėl Vilniaus PN administracija negali savo nuožiūra paimti jo daiktų.
Pasak pareiškėjo, kadangi jis nebegali pasižiūrėti nuotraukų, esančių USB laikmenoje, patiria dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, jaučiasi diskriminuojamas, negali susikurti sau geresnės nuotaikos. Pareiškėjo nuomone, toks elgesys su juo yra žiaurus.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 18–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad kratos metu ant pareiškėjo spintelės buvo rasta ir paimta 16 GB talpos USB atminties laikmena „SanDisk“. Pareiškėjas prisipažino, kad minėta USB atminties laikmena priklauso jam. Paimta USB atminties laikmena perduota saugoti į Apsaugos ir priežiūros skyrių (toliau – ir APS), o pareiškėjui paskirta nuobauda. Pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 str. 1 d. buvo nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.14 p. nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teigia, jog pas jį surastą 16 GB USB atminties laikmeną „SanDisk“ jam perdavė mama, tačiau patikrinus pareiškėjo Pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelę, nustatyta, jog pareiškėjui 2013 m. gruodžio 11 d. buvo perduota 4 GB USB atminties laikmena „Cruzer“, kitų USB atminties laikmenų pareiškėjas iš laisvės nėra gavęs. Vilniaus PN manymu, pareiškėjas 16 GB USB atminties laikmeną „SanDisk“ neteisėtai įsigijo jau pataisos įstaigoje arba šį daiktą neteisėtai permetus į pataisos įstaigą, arba iš kito nuteistojo. Pabrėžė, kad BVK 110 str. 2 d. 4 p. reglamentuota, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas bando klaidinti teismą, jog iš jo paimtą USB laikmeną jam iš laisvės perdavė mama, nors minėta laikmena pareiškėjo neteisėtai buvo įsigyta pataisos įstaigoje, nes ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistajam teisėtai įsigyti ar tuo labiau gauti iš laisvės tokios talpos laikmeną buvo draudžiama. Kadangi pareiškėjas minėtą daiktą gavo (įsigijo) neteisėtais būdais, nėra aišku kam iš tikrųjų daiktas priklauso, todėl nėra jokios galimybės šį daiktą perduoti pareiškėjo artimiesiems į laisvę ar grąžinti pareiškėjui. Pabrėžė, jog ginčo USB atminties laikmena nėra sunaikinta, o yra saugoma Vilniaus PN APS, informacija (duomenys) įrašyta minėtoje laikmenoje taip pat yra išsaugota. Nurodė, kad pataisos įstaigos administracija neprieštarauja, kad pareiškėjas persirašytų jam rūpimą teisės aktus atitinkančią informaciją į kitą teisėtai disponuojamą pareiškėjo laikmeną.
Vilniau PN teigimu, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, be to, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Šiuo atveju Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 19 d. kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo rasta 16 GB USB laikmena „SanDisk“, kuri priklauso pareiškėjui. Pareiškėjui už minėtos laikmenos turėjimą buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėn. pirkti maisto produktus (b. l. 24–28). Byloje nėra ginčo, kad pas pareiškėją surasta USB laikmena buvo paimta. Pasak pareiškėjo, neturtinė žala jam kilo dėl Vilniaus PN atimtos USB laikmenos nesugrąžinimo.
Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė Vilniaus PN, pagal kratos metu galiojusios redakcijos BVK 96 str. 1 d. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, buvo leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, o pagal tuo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.14 p. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, buvo leidžiama naudotis tik iki 4 GB talpos laikmenomis.
Taigi pareiškėjas, būdamas Vilniaus PN, turėjo draudžiamą laikyti daiktą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BVK 112 str. 4 d. reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 p. nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat šių taisyklių 60 p. nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinti.
Atsižvelgiant į minėta teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus PN administracija neturėjo teisės paimti iš jo draudžiamos laikyti USB laikmenos, yra nepagrįsti. Tiek BVK, tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės aiškiai įtvirtina pataisos įstaigos teisę negrąžinti nuteistiesiems draudžiamų laikyti daiktų ir juos saugoti sandėlyje arba sunaikinti. Pažymėtina, kad BVK nenustato pataisos įstaigos administracijai pareigos grąžinti draudžiamų laikyti daiktų nuteistųjų artimiesiems. Be to, kaip teisingai nurodė Vilniaus PN atsiliepime, nagrinėjamu atveju apskritai nėra aišku, kokiu būdu ir iš ko pareiškėjas gavo ginčo USB laikmeną, kadangi pareiškėjo gautų siuntinių apskaitos kortelėje minėta laikmena nebuvo apskaityta (b. l. 22–23).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Kaip minėta, teisės aktuose yra nustatyta Vilniaus PN teisė saugoti arba sunaikinti pas nuteistuosius rastus draudžiamus laikyti daiktus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN nurodė, kad ginčo USB laikmena nėra sunaikinti ir yra saugomas Vilniaus PN APS. Taigi teismas nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Kaip minėta, neteisėti veiksmai yra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pastarųjų nenustačius, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo T. M. skundą kaip nepagristą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.