- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-938-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- R. R., A. M.
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubieinės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei R. C., atsakovo atstovei J. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-454-773/2009 pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei su trečiaisiais asmenimis R. R. ir A. M. dėl asmens pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. C., remdamasi CK 6.588, 6.589 straipsniais, CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b. l. 51-52) prašydama nustatyti, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno A. M. šeimos nario teisėmis, ir pripažinti ieškovę 2 kambarių 27,82 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininke. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. birželio 10 d. mirė jos senelė A. M., kuri iki savo mirties buvo 2 kambarių 27,82 kv. m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvusio Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkė, su ja 1999 m. vasario mėnesį buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Ieškovė pažymėjo, kad bute šeimos nario teisėmis gyveno ieškovė, jos brolis R. R. ir dėdė A. M.. Ieškovė teigė, kad po A. M. mirties ne kartą buvo nuvykusi į Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl buto nuomos sutarties pakeitimo, tačiau jai nebuvo duotas atsakymas, ir tik 2008 m. liepos 18 d. Gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr. 53-5-1293 pranešė, kad ieškovė bute negyvena, todėl gali būti nutraukta buto nuomos sutartis, be to, 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu A. M. įspėjo, kad išsikeltų iš buto, ir pareiškė pretenzijas dėl nemokamų mokesčių. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.588 straipsnį nuomininko vaikaičiai yra priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį, tuo tarpu ji nuo 1993 m. iki senelės A. M. mirties su ja kartu gyveno, mokėjo už butą mokesčius, senele rūpinosi, kartu maitinosi ir vedė bendrą ūkį, o 2007 m. vasario 23 d. tarp UAB „Kauno švara“ ir ieškovės buvo pasirašyta mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis Nr. 10030442/01, todėl ieškovė turi būti laikoma A. M. šeimos nariu, o pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį šeimos narių susitarimu nuomos sutartis turi būti pakeičiama nuomininkui mirus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad po senelės mirties už butą mokėjo nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, yra visiškai už nuomą ir patarnavimus atsiskaičiusi, o tretysis asmuo R. R. sutinka, kad buto nuomos sutartis būtų pakeista ir sudaryta ieškovės vardu. Ieškovė nurodė, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina buto nuomos sutartis, buto kortelė, giminystės ryšį nustatantys dokumentai, mirties liudijimas, mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis Nr. 10030442/01, mokesčių mokėjimo kvitai, Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštas, o taip pat liudytojai I. C. ir D. J..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 38,85 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kad būtų pripažinta A. M. šeimos nariu, o taip pat neįrodė, kad ieškovė toliau gyvena šiame bute, todėl nėra teisinio pagrindo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pakeisti ieškovės vardu pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės R. C. senelė A. M. mirė 2007 m. birželio 10 d. (b. l. 6-8, 14-17). Įrodymai, kurie patvirtina, jog ieškovės R. C. gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 73, 74), ir ji buvo įrašyta buto kortelėje (b. l. 114), savaime nepatvirtina jos faktinio gyvenimo su nuomininke A. M.. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Vilijampolės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 21 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 74) šiame bute buvo deklaruota ir ieškovės vyro D. C. gyvenamojo vieta, tačiau kaip nurodė pati ieškovė, jos vyras šiame bute niekada negyveno (b. l. 118), ir tai tik patvirtina, jog asmenų faktinės gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos skiriasi. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal kitus byloje esančius įrodymus galima pripažinti ieškovę gyvenusią kartu su buto nuomininke A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sistemiškai vertino pačios ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kartu su trečiojo asmens paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie yra prieštaringi. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė R. C. tiek pačiame ieškinyje, tiek pradiniuose savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad bute gyveno A. M., A. M., ji ir R. R., ir tik teismui pasiteiravus, ieškovė nurodė, kad kartu dar gyveno ir D. C.. Teismas pažymėjo, jog ieškovė teigė, kad ji su dukra ir močiute trise gyveno viename kambaryje, kituose gyveno dėdė A. M. ir R. R. (b. l. 51, 118), tuo tarpu liudytoja R. R. parodė, kad jos dukra ieškovė R. C. gyveno atskirame kambaryje, ieškovė R. C. su anūke viename kambaryje su močiute negyveno, o sūnus R. R. dažniau būdavo pas ją (b. l. 119), kai pats tretysis asmuo R. R. nurodė, kad jis niekur kitur nėra gyvenęs, tik ginčo bute (b. l. 49). Teismas, įvertinęs šių ieškovės R. C., trečiojo asmens R. R. paaiškinimų ir liudytojos J. R. parodymų prieštaringumą, atsižvelgęs į tai, kad šiuos asmenis, išskyrus liudytoją D. J., sieja artimi giminystės ryšiai ir tiesioginis ar netiesioginis materialinis interesas civilinės bylos baigtimi, visus šiuos paaiškinimus ir parodymus, kaip įrodymus įrodinėjimo prasme vertino kaip labai nepatikimus ir atmestinus. Be to, nurodė, kad liudytojos D. J. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes ji su ieškove yra geruose santykiuose ir apie ieškovės gyvenimo aplinkybes žino iš pačios ieškovės. Teismas šias išvadas dėl įrodymų patikimumo vertino atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių butas, kurio gyvenamasis plotas yra vos 18 kv. m (b. l. 87), šiame bute gyvenęs A. M. pagal R. R. paaiškinimus, nuolat gėrė (b. l. 1180, todėl mažai tikėtina, kad tokiomis gyvenamosiomis sąlygomis būtų gyvenusi ieškovė R. C. kartu su savo mažamete dukra D. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismo vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus, kad R. C. negyveno ginčo bute su nuomininke A. M. ne mažiau kaip vienerius metus, kaip to reikalauja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, sustiprino ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės pateiktas AB „City Service“ 2008 m. spalio 3 d. raštas Nr. 878, kad AB „City Service“ 2008 m. balandžio 16 d. ir spalio 3 d. pakartotinai nuvyko į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 16 d. bute gyveno tik A. M., 2008 m. spalio 3 d. į šio buto vidų nepateko, jį užplombavo (b. l. 37). Šias aplinkybes patvirtina ir AB „City Service“ 2008 m. balandžio 16 d. ir 2008 m. spalio 3 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai (b. l. 38-39). Teismas, spręsdamas, ar byloje pateiktais įrodymais įrodyta kita teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovė R. C. tvarkė bendrą namų ūkį su buto nuomininke A. M., atsižvelgė į tai, kad A. M. mirė 2007 m. birželio 10 d., tuo tarpu ieškovės R. C. pateikti įrodymai dėl apmokėjimo už tam tikras butui teiktas komunalines paslaugas patvirtina mokėjimus, atliktus po A. M. mirties, apmokant už 2007 m. gruodžio, 2008 m. gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesius, o vien tai, kad 2007 m. vasario 23 d. tarp ieškovės R. C. ir UAB „Kauno švara“ buvo pasirašyta mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis Nr. 10030442/01 (b. l. 9), neįrodo R. C. ir A. M. bendro ūkio tvarkymo (b. l. 9). Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovės ir jos senelės pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės. Civilinėje byloje esančiais įrodymais nenustačius, jog ieškovė R. C. kaip šeimos narys gyveno kartu su buto nuomininke A. M., byloje esantys įrodymai neįrodo šių asmenų bendro namų ūkio tvarkymo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 127-130) ieškovė R. C. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas, neteisėtas ir naikintinas dėl šių motyvų:
1. 2009 m. sausio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašte Nr. 53-9-14 Teisės skyriui yra nurodoma, kad: „vadovaujantis Kauno miesto Požėlos rajono VK Butų skirstymo skyriaus 1976-08-06 raštu Nr. l60-p leista perrašyti 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį A. M. vardu. 1999-02-24 sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad tai 3 kambariai, kadangi į kambariu plotą įrašytas sandėliuko plotas (4,36 kv. m.)“. Į bylą atsakovė pateikė minėto buto patalpų išdėstymo planą, kuris pilnai patvirtina šiuos teiginius, kad ginčo bute yra ne tik 2 kambariai (9,21 kv. m. ploto kambarys, pažymėtas šifru 1-3, bei 9,03 kv. m. ploto kambarys, pažymėtas šifru 1-2), bet ir 4,36 kv. m. ploto sandėliukas, pažymėtas šifru 1-4. Būtent 4,36 kv. m. ploto sandėliuke, o ne viename iš kitų dviejų kambarių, kaip teigia teismas, gyveno A. M. Ne tik pirmosios instancijos teismui atsakovės pateiktame minėto buto pase 4,36 kv. m. ploto patalpa yra įvardintas kaip 3-as kambarys. Netgi paminėtame 1976 m. rugpjūčio 06 d. Kauno miesto Požėlos rajono Vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus rašte Nr. l60-p nurodyta, kad minėto buto gyvenamasis plotas yra 22,60 kv. m. Todėl teismo sprendimas, pagrįstas faktinių aplinkybių neatitinkančia prielaida, jog ieškovė R. C. su dukra, jos močiutė ir A.M. negalėjo gyventi tik 18 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto bute, tai yra dviejuose kambariuose, akivaizdžiai prieštarauja byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstoms faktinėms aplinkybėms apie dar vienos gyvenamosios patalpos buvimą minėtame bute ir faktinį didesnį šio buto gyvenamąjį plotą, nei tas, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi nustatant byloje tiesą, nes būtent aplinkybe apie negalimumą gyventi 18 kv. m. gyvenamojo ploto bute ir vienoje patalpoje kartu su A.M. iš esmės ir yra pagrįstas skundžiamas teismo sprendimas. Todėl laikytina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, bei neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, taigi grubiai ir iš esmės pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 straipsnyje.
2. Bylos medžiaga akivaizdžiai ir neginčijamai nustatyta, kad A. M. mirė būdama 95 metų. Proceso pirmosios instancijos teisme tiek ieškovė, tiek ir apklausti liudytojai nurodė, kad tokio amžiaus moteris negalėjo pati savimi pasirūpinti, bei patvirtino, jog būtent ieškovė rūpinosi savo senele A. M.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šią akivaizdžią aplinkybę (kad A. M. būtų paskirtas socialinis darbuotojas, ar panašiai). Todėl laikytina, jog ši aplinkybė yra įrodyta ir nepaneigta. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šią aplinkybę ignoravo, dėl jos ir ją patvirtinančių įrodymų apskritai nepasisakė, todėl laikytina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą ir šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 straipsnyje.
3. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atmetė visus ieškovės, liudytojų ir trečiojo asmens parodymus vien dėl nežymių ir neesminių kai kurių šių parodymų detalių neatitikimų. Teismo argumentai apie ginčo buto 18 kv. m. dydžio gyvenamąjį plotą ir negalimumą gyventi tokio ploto bute ir vienoje patalpoje kartu su A. M., yra ne tik nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams apie dar vienos gyvenamosios patalpos, kurioje faktiškai gyveno A. M., buvimą, bei tuo pačiu apie didesnį nei teismas nurodo šio buto plotą. Todėl teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis nepagrįstomis ir surinktiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančiomis aplinkybėmis, atmetė byloje apklaustų asmenų parodymus, tuo grubiai ir iš esmės pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu (b. l. 135-137) į ieškovės R. C. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi, jos nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendime nurodydamas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, o ne dviejų kambarių su sandėliuku. Šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o nurodydamas, kad butas (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, rėmėsi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Kauno miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro duomenis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009-01-08 raštą Nr. 53-9-14, kuriuo skyrius informavo, kad išnuomotas buvo 2 kambarių butas, o 1999-02-24 sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad butas susideda iš 3 kambarių todėl, kad į kambarių plotą įrašytas sandėliuko plotas, savo sprendime teisingai nurodė, kad bendras buto plotas yra 27,82 kv. m., todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų parodymai įrodinėjimo prasme yra nepatikimi ir atmestini. LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Vadinasi, pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo įrodyti visas šioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrą namų ūkio tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota (duomenys neskelbtini), taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė gyveno ir gyvena šiame bute, o AB „City Service“ 2008-10-03 patikrinus gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad nurodytu adresu niekas negyvena ir butas buvo užplombuotas, manome, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. C. gyvenimo kartu su močiute A. M. faktas nėra įrodytas. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, kad ieškovės ir jos močiutės pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės. Bendro ūkio vedimo faktui konstatuoti vien ta aplinkybė, kad ieškovės vardu buvo sumokėta dalis mokesčių, nėra pakankama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų 329 straipsnyje, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. (CPK 320 straipsnis).
Apeliacijos pagrindais apeliaciniame skunde ir atsiliepime ir jį nurodomi teisės normų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku (reikalavimas suformuluotas pripažinti ieškovę ginčo buto nuomininke), nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, ir įrodymų vertinimą klausimus, aiškinimo ir taikymo, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nesutinka su teismo padarytomis išvadomis bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovė neįrodė CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kad būtų pripažinta buvusios nuomininkės A. M. šeimos nariu, o taip pat neįrodė, kad ieškovė toliau gyvena šiame bute, todėl nėra teisinio pagrindo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pakeisti ieškovės vardu pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šios išvados padarytos pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu
Pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus : jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jos šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs, visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Ieškovė yra ginčo buto buvusios nuomininkės A. M. anūkė. Pagal CK 3.135 straipsnį ieškovė yra priskiriama prie artimiausių A. M. giminaičių.
Teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-315/2004, suformuotą teisminį precedentą, asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu, lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovė visuose teismo posėdžiuose nuosekliai aiškino, kad su D. C. susituokė tik todėl, kad ji laukėsi kūdikio, todėl jis buvo priregistruotas ginčo bute, tačiau jame niekada negyveno. Kadangi būdama nepilnametė tapo nėščia, motina jos nepriėmė į savo butą, ir nuo 1993 metų iki senelės mirties su ja kartu gyveno, mokėjo iš bendrų lėšų mokesčius, kartu maitinosi ir vedė bendrą ūkį, rūpinosi jos sveikata, slaugė, o numirus jai, rūpinosi jos laidotuvėmis ir toliau liko gyventi ginčo bute. Tai, kad ieškovė būdama nepilnametė pagimdė dukrą Deimantę, patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 12, 23). Šių aplinkybių atsakovas neneigė. Atsižvelgiant į A. M. amžių (mirė 95 metų) tikėtina, kad tokio garbaus amžiaus žmogui buvo reikalinga kito asmens pagalba buityje ir pan., ir jos sūnus A.M. negalėjo tinkamai pasirūpinti savo mama, nes buvo išgeriantis žmogus.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina Kauno miesto savivaldybės pateiktus AB ”City Service” aktus, nes rašte, adresuotame savivaldybei dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2008-04-16 ir 2008-10-03 buvo nuvykę apžiūrėti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l.37). Nepaneigti ieškovės aiškinimai, kad pateikti aktai neatitinka faktinės padėties, nes bute yra ir elektra ir vanduo, ir ji pastoviai su dukra ten gyvena, o AB ”City Servise” darbuotojai tikrino ne tą butą. Vieno iš patikrinimų metu, ji buvo lauke, tvarkė aplinką, į akte nurodytą butą komisija nebuvo net užėjusi.
Tai, kad dėl buto numeracijos (b.l. 70) atsakovo darbuotojų galėjo būti tikrinamas ne ginčo butas, iš dalies patvirtina ir pačio atsakovo teismui 2008-09-02 pateiktas raštas, iš kurio matyti, kad atsakovas, remdamasis Gyventojų registro prie VRM 2008-07-28 ir 2008-12-04 duomenimis (b.l. 36,96) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nėra gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą, o ieškovės, A. M. ir R. R. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 48,50,97),
Teisėjų kolegija siekdama išsiaiškinti virš paminėtas aplinkybes, įpareigojo savivaldybę pateikti nuotraukas, nurodytas 2008-10-03 akte, tačiau atsakovas jų nepateikė, nes neturi ( b.l. 149-150) ir neužtikrino asmens, surašiusio aktą, dalyvavimo teismo posėdyje, kurį teisėjų kolegija, siekiant išsiaiškinti apeliantės argumentų teisingumą, buvo nutarusi apklausti ją liudytoja.
Teisėjų kolegija, nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė negalėjo su nepilnamete dukterimi Deimante gyventi ginčo bute dėl nuomininkės brolio A. M. girtavimo ir vietos stokos, nes bute yra tik du kambariai. Ši išvada pagrįsta tik spėliojimais.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pats nurodė, kad rašytiniais įrodymais įrodyta, kad A. M. buvo išnuomotas 2 kambarių butas, o 1999-02-24 sudarytoje sutartyje nurodyta, kad butas susideda iš 3 kambarių todėl, kad į kambarių plotą įrašytas sandėliuko plotas, todėl bendras buto plotas yra 27,82m² ( b.l. 86). Nepaneigtas ieškovės argumentas, kad dėl dėdės A. M. girtavimo jis miegodavo 4,36 m² ploto kambaryje (buvusiame sandėliuke).
VSDFV Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovė dirba. 2007 metais jos draudžiamosios pajamos sudarė 20031,44 Lt ( b.l. 139). Nepaneigta, kad ieškovės senelė gaudavo nedidelę pensiją, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė kartu su senele maitinosi ir vedė bendrą ūkį iš bendrų lėšų.
Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Taigi, byloje (b.l. 71). esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 1991-11-30 ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12,73,74), tačiau faktiškai dėl butų numeracijos pasikeitimo, ginčo buto adresas yra (duomenys neskelbtini) ir ieškovė šiuo adresu gyvena (b.l. 27,82, 87, 88). Aplinkybę, kad po senelės mirties ji ir toliau liko gyventi ginčo bute, patvirtina sumokėti mokesčiai už butą (b.l. 18-22), iš dalies patvirtina ir teismo pranešimai siųsti ieškovei ir tretiesiems asmenims, kuriuos ginčo bute priėmė ieškovė (b.l. 62-64), mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartis, sudaryta 2007-02-23 (b.l. 9).
Iki šiol ieškovė registruota adresu (duomenys neskelbtini), nors faktiškai šis butas nebepriklauso savivaldybei, jo savininkas nuo 2008-10-08 yra J. T. (b.l. 82,83).
Kauno savivaldybės įmonės ”Santakos butų ūkio” 2007-08-07 raštas Nr. 4-1-614 (b.l. 113) patvirtina, kad ieškovė nepažeisdama terminų per du mėnesius po nuomininkės mirties informavo atsakovą apie jos mirtį ir kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo jos vardu. (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).
Iš visų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovė ne mažiau kaip vienerius metus iki senelės A. M. mirties gyveno kartu su ja ir bendrai tvarkė ūkį, todėl pripažintina, mirusios A. M. šeimos nare, turinčia teises į ginčo butą. (CK 6.588 straipsnio 4 dalis, 6.589 straipsnis,6.602 straipsnio 2 dalis), todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai, t.y. R. C. pripažintina A. M., gyvenusios (duomenys neskelbtini), šeimos nare, o taip pat ieškovė pripažintina 2 kambarių 27,82 kv. m. bendro ploto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke.
Panaikinus teismo sprendimą, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovei 126 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ( b.l. 4) ir 128,70 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 132) bei 1000 Lt už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme (b.l. 68), t.y. viso 1254,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ( CPK 79, 93, 98 straipsniai). Tai pat iš atsakovo priteistina valstybei 38,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme, viso 47,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
Pripažinti R. C. (a.k. duomenys neskelbtini) A. M., gyvenusios Kaune, (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.
Pripažinti ieškovę 2 kambarių 27,82 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomininke.
Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti ieškovei 1254,70 Lt atstovavimo išlaidų bei 47,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.