- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-656-493-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00016-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nukentėjusysis
- Ž. V., N. R.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Ramutė Budrytė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-656-493/2012
Teisėjas Audronė Levinskienė Proceso Nr. 1-21-3-00016-2011-8
2012 m. lapkričio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant nuteistajai ir nukentėjusiajai Ž. V., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, išteisintajai ir nukentėjusiajai N. R., jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios ir nukentėjusiosios Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. R. priteistą turtinę žalą.
Tuo pačiu nuosprendžiu N. R. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011-08-05, apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusiąją N. R., sudavė jai kumščiu į galvos sritį, vėliau, nukentėjusiajai pasilenkus pasiimti akinių, sudavė smūgį į veido sritį, ne mažiau du kartus į kitas kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai kraujosruvą apatinėje lūpoje, pirmo danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, odos nubrozdinimą krūtinėje, kaklo srityje, kairio peties srityje, abiejuose dilbiuose, poodinę kraujosruvą kairio dilbio srityje, tokiais veiksmais padarydama nežymų N. R. sveikatos sutrikdymą.
N. R. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji 2011-08-05, apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios Ž. V. iš nugaros, pradėjo šaukti ir trenkė kumščiu į veidą, griebė už rankos, ją užlaužė, tada spyrė vieną kartą, įsikabino į plaukus ir tampė, dar du kartus spyrė iš kojos, lenkė galvą prie žemės.
Šalies argumentai
Nuteistoji ir nukentėjusioji Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-22 nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti N. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti vieną iš sankcijoje numatytų bausmių, o ją išteisinti nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo sudėties bei priteisti iš N. R. 10 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2011-08-05, apie 16.00 val., buvo sumušta N. R., ši trenkė jai kumščiu į veidą, sugriebė už rankos, ją sulaužė, spardė, tampė už plaukų ir nežymiai sužalojo sveikatą. Teismas, išteisindamas N. R., netinkamai priteikė baudžiamojo kodekso ir proceso įstatymų normas, netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Apeliantė nurodo, kad po patirto N. R. smurto iškvietė policiją, pranešė apie tai vyrui V. V., patirti sužalojimai objektyviai konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G2164/11(02). Tiek policijos nuovadoje, tiek teisme parodė, kad buvo sumušta kaimynės N. R., tuoj po patirto smurto įvykio aplinkybes papasakojo vyrui V. V. bei motinai V. Z.. V. V. ir V. Z. teisme paliudijo, jog matė apeliantę sumuštą ir ši paaiškino, kad buvo sumušta N. R.. Paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad sveikatą apeliantei nežymiai sutrikdė N. R. ir jos veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas pripažino, kad N. R. nežymiai sutrikdė nuteistajai sveikatą, tačiau nepagrįstai sprendė, kad N. R. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė neperžengdama būtinosios ginties ribų. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Nei skunde, nei teisme N. R. neteigė, kad ją užpuolė apeliantė. Ji nurodė, kad pradžioje buvo žodinis konfliktas. Iš tikrųjų pradžioje buvo žodinis konfliktas po kurio N. R. trenkė nuteistajai į veidą, užlaužė ranką, spyrė į koją, tampė už plaukų. Teismas, remdamasis liudytojų L. G., E. U. parodymais padarė išvadą, kad apeliantė sukėlė konfliktą, tačiau esminę reikšmę šioje byloje turi ta aplinkybė, kad pirma mušti nuteistąją pradėjo N. R., todėl teismas nepagrįstai konstatavo būtinąją gintį. Tiek nuteistajai, tiek N. R. padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau daryti išvadą, kad apeliantės veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, o N. R. nusikaltimo nepadarė, nebuvo pagrindo. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas netinkamai N. R. atžvilgiu pritaikė LR BK 28 straipsnio nuostatas. Pirmą smūgį sudavė N. R., todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė užpuolė N. R.. Liudytoja L. G. parodė, kad matė kaip buvo mušamasi. Buvo tokia situacija, kurios metu apeliantė turėjo teisę gintis. Pirmos instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir nuosprendyje nenurodė, kuo grindžia išvadą, kurioje konstatuota apeliantės kaltė dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas neįvertino specialistų išvadų. N. R. veiksmuose nebuvo baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Sužalojimai N. R. padaryti jai atliekant kėsinimosi veiksmus, suduodant nuteistajai. Šio įvykio metu neegzistavo būtinosios ginties situacija. Teismas, išteisindamas N. R., pažeidė įstatymus, teisingumo principus, liko neįgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Apeliantė mano, kad N. R. turėtų būti paskirta bausmė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose. N. R. turi būti paskirta tokia bausmė, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje.
Atsiliepimas
Išteisintoji ir nukentėjusioji N. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios Ž. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tiek savo skunde, tiek vėliau teisme nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad nuėjo pas kaimyną Z. P., kuris tuo metu kasė gruntą savo sklype, paprašyti, kad kelis sunkvežimius grunto atvežtų jai į sklypą. Su Z. P. dėl grunto susitarė. Grįžtant gatvėje kelią pastojo Ž. V. ir pareiškė, kad neleis vežti grunto ta gatvele. Kai N. R. atsakė, kad gatvė yra bendro naudojimo, Ž. V. buvo sumušta. Įvykį matė išteisintosios vyras R. R., pas Z. P. dirbęs žmogus, kaimyniniame sklype buvę žmonės. Skunde nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai Z. P., R. R., L. G., E. U.. Ž. V. nurodytas aplinkybes teisme paneigė visi liudytojai, įskaitant netgi artimiausius jai žmones – mamą ir vyrą. Ž. V., stebėdama pro vartų plyšį išteisintosios bendravimą su Z. P. ir vairuotoju išgirdo, kad buvo tariamasi dėl grunto atvežimo, girdėjo, kam tas gruntas reikalingas, apie tai papasakojo savo vyrui ir mamai. Tačiau vėliau, net ir prisiekusi teisme, nuteistoji nurodė visai kitokias, nebūtas įvykio aplinkybes. Ž. V. aiškina, kad išteisintosios nepažįsta, nors kaimynystėje gyvena jau dešimt metų, iš pradžių santykiai buvo normalūs. Be to, nuteistoji iškviečia liudyti už 100 metrų gyvenančius ir nieko apie įvykį nežinančius kaimynus, o paksui jiems aiškina, kad tai išteisintoji juos kviečia ir gaišina jų laiką. Nors konfliktas tęsėsi tik kelias minutes, Ž. V. nurodo, kad viskas vyko apie 18 min. Turbūt ji priskaičiuoja ir tas 15 min., kai stebėjo išteisintąją pro vartų plyšį ir mintyse jau konfliktavo. Ž. V. elgesys laikytinas nesąžiningu elgesiu, kai kreipiamasi į teismą žinant, kad reikalavimai reiškiami be pagrindo siekiant tik padaryti nepatogumų išteisintajai, sugaišti laiką, sąlygoti išlaidas teisinei pagalbai ir panašiai. Būtent specialisto išvada ir įrodo, kad Ž. V. nei smūgių į veidą, nei plaukų išrovimo nebuvo ir teismas tai tinkamai įvertino. Savo apeliaciniame skunde Ž. V. jau pripažįsta, kad sumušė išteisintąją, bet jos žodžiais tariant buvo tokia situacija, kai ji turėjo teisę gintis. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje užpuolikė buvo Ž. V., ji gynė neteisėtus, įstatymui priešingus interesus, šiuo atveju – reikalavimą nesinaudoti gatvės atkarpa palei jų sklypą, ką ir įrodo visi šioje byloje surinkti įrodymai. Ž. V. kėsinimasis sužaloti išteisintąją buvo realus, akivaizdus, pasireiškęs suduotais smūgiais į galvą, nuo kurių buvo padaryti kūno sužalojimai. Kėsinimasis buvo tikras, padarytas tyčia, vykdant tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą. Teismas nustatė, kad po pirmųjų Ž. V. suduotų smūgių, nuo kurių išteisintajai buvo išmušti dantys, išteisintoji įgijo teisę į būtinąją gintį ir jos neviršijo. Visi byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Ž. V. veiksmai nuo pradžios iki pabaigos buvo nuoseklūs ir nusikalstami. Tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas. Ž. V. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmę skiriant bausmę ir įgyvendinant teisingumo principą. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjos, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatyminė norma apibrėžia apeliacinio proceso ribas ir kartu reiškia tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Iš nuteistosios ir nukentėjusiosios Ž. V. skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, neigia, kad ji sužalojo N. R., nurodo, kad būtent N. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė pažymi, kad byloje apklausti liudytojai V. V., V. Z., specialisto išvada patvirtina, kad būtent ji, o ne N. R. buvo sužalota.
Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir mano, kad jos kaltė dėl N. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodytai byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nors Ž. V. ir N. R. pateikia skirtingas įvykio versijas, apylinkės teismas pagrįstai išteisintosios nurodytas konflikto aplinkybes vertino kaip teisingas, atitinkančias kitiems byloje esantiems įrodymams. Visų pirma apylinkės teismas rėmėsi pačios N. R. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi. N. R. parodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog jos kaimynė Ž. V. neleido jai bendru keliuku iki savo sklypo atsivežti žemės iš kaimyno Z. P., pirma ją puolė, panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje ji buvo sužalota. Šias N. R. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje apklaustų liudytojų R. R., E. U., L. G. parodymai. N. R. vyras R. R. parodė, kad įvykio dieną pro atvirą langą išgirdo moterišką balsą šaukiant „žiurke“, pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip Ž. V. šaukė ant jo žmonos, trenkė ranka per veidą, šiai pasilenkus kažką pakelti, kaimynė spyrė koja. Jis pašaukė sūnų ir išėjo į lauką gelbėti žmonos. Jo žmona atėjo suplėšyta palaidine, plika krūtine, iš dantenų bėgo kraujas, buvo nuskeltas dantis. Žmona papasakojo, kad ją užpuolė kaimynė, nurodė tokio užpuolimo priežastį. Liudytoja E. U. paaiškino, kad matė, kaip kaimynė Ž. V. prie vartų per plyšį stebi kitą kaimynę N. R., pastaroji tuo tarpu vaikščiojo po pievą su kažkokiu vyru. Matė, kad įvyko konfliktas, matė fizinį kontaktą, kuri pirma pradėjo pasakyti negali. Šios liudytojos parodymus iš esmės patvirtino ir papildė ir liudytoja L. G., kuri paaiškino, kad matė, kaip Ž. V. kažką stebi per vartus. Tuo metu N. R. su kažkokiu vyru vaikščiojo pievoje. Tada vartai atsidarė ir Ž. V. puolė N. R., prasidėjo konfliktas. Matė, kad Ž. V. sudavė N. R. į galvą, N. R. nukrito akiniai. Liudytoja patvirtino, kad Ž. V. puolė pirma. Minėti liudytojai patvirtino N. R. nurodytas faktines aplinkybes ir kartu paneigė Ž. V. versiją, kad būtent ji buvo netikėtai užpulta, kad N. R. šaukė ant jos dėl ne vietoje esančios tvoros ir ne vietoje sudėtų malkų. Apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Nors Ž. V., jos vyras V. V. bei mama V. Z. parodė, kad konfliktą pradėjo ir Ž. V. sumušė N. R., šie parodymai teismo pagrįstai vertinti kritiškai, jais vadovautasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Minėti liudytojai nebuvo tiesioginiai įvykio dalyviai, paties konflikto nematė, aplinkybes sužinojo tik iš nuteistosios. Be to, Ž. V., jos vyro ir motinos nurodytas aplinkybes paneigia ir objektyvūs duomenys – specialistų išvados (1 t. b. l. 6,7; 1 t. b. l. 12, 13). Specialisto išvadoje Nr. G 2150/11(02) nustatyta, kad Ž. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu bukui daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 2164/11(02) nustatyta, kad N. R. konstatuota ktaujosruva apatinėje lūpoje, pirmo danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, kaklo srityje, kairio peties srityje, abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nors tiek Ž. V., tiek N. R. konstatuoti kūno sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas, spręsdamas Ž. V. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi specialisto išvada dėl N. R. padarytų sužalojimų, o išvadą dėl Ž. V. padarytų sužalojimų vertino kartu su kitais byloje esančiais ir nuteistosios Ž. V. kaltę patvirtinančiais, įrodymais. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios nurodytos konflikto aplinkybės atitinka kitus objektyvius bylos duomenis, nukentėjusioji niekada neneigė, kad gindamasi naudojo fizinį smurtą Ž. V. atžvilgiu, ką ir patvirtina specialisto išvada dėl Ž. V. padarytų sužalojimų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios, išteisintosios, liudytojų parodymus, specialistų išvadas konstatuoja, kad apylinkės teismas paradė pagrįstą išvadą, jog būtent Ž. V. pirma pradėjo konfliktą, panaudojo fizinį smurtą N. R. atžvilgiu, ko pasekoje šiai buvo padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas teisingai nustatė, kad tarp Ž. V. neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių N. R. atžvilgiu yra priežastinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė savo skunde taip pat bando įrodyti, kad ji naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu dėl būtinosios ginties ir šių ribų neperžengė. Tačiau su tokia Ž. V. pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Ž. V., būdama konflikto iniciatore, pirma sudavusi smūgį N. R., neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad jos veiksmai būtų laikomi būtinosios ginties realizavimo išraiška. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad būtent N. R. buvo būtinosios ginties situacijoje. Prieš ją panaudojus fizinį smurtą, kuris buvo akivaizdus, realus, t. y. egzistavo objektyviai, ji turėjo teisę gintis nuo tokio jos atžvilgiu vykdomo fizinio smurto. Padaryti kūno sužalojimai Ž. V. nežymūs, tą patvirtina specialisto išvada, sužalojimai sąlygoti pačios nuteistosios neteisėtų veiksmų, todėl kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad N. R. būtinosios ginties ribų neperžengė, Ž. V. padaryti sužalojimai adekvatūs jai pačiai grėsusiam pavojui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Ž. V., N. R., liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą konstatuoja, kad apeliantės teiginiai yra neįrodyti, paneigti byloje surinktais ir apylinkės teismo ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nei materialinių, nei procesinių teisės normų nepažeidė, padarytos išvados atitinka objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms. Dėl šių aplinkybių tenkinti Ž. V. apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kalta pripažinti N. R., kuri teismo pagrįstai buvo išteisinta. Taip pat nėra pagrindo iš N. R. nuteistosios naudai priteisti 10 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi asmeniui, kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo, civilinis ieškinys nėra priteisiamas.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistosios skundas yra nepagrįstas, jo motyvai paneigti byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios ir nukentėjusiosios Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.