- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-290
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1252-45/2005 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui P. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui P. B. , prašydama teismo priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt neturtinei žalai dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo atlyginti. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu tyčia padarius 1961 m. BK 104 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t.y. nužudžius ieškovės vyrą, ieškovei pripažino teisę į ieškinį, priteisė 1 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti, o civilinio ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė su mirusiuoju vyru šeimoje susilaukė sūnaus, vyras buvo jai artimiausias žmogus, todėl netektis ją labai sukrėtė. Be to, miręs vyras prisidėdavo prie šeimos materialinės gerovės, nes dirbo AB „Lelija“, darbovietėjė buvo charakterizuojamas teigiamai, todėl po jo mirties žymiai pablogėjo šeimos materialinė padėtis, nes ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o valstybei iš atsakovo priteisė 314 bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio antra dalis nustato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta žala dėl nusikaltimo, o CK 6.284 straipsnis nustato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (sutuoktinis). Ieškovė nepateikė teismui dokumentų, jog mirusysis buvęs jos sutuoktinis, tačiau baudžiamosios bylos duomenų pagrindu, jai buvo pripažinta teisė į civilinį ieškinį, kaip nukentėjusiajai. Teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgia į tai, jog žala padaryta tyčia, suduodant septynis smūgius į galvą, mirtis įvyko dėl kraujo išsiliejimo po galvos minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius. Atsakovas yra aštuonių klasių išsilavinimo, nusikaltimo padarymo metu buvo devintos klasės vakarinės mokyklos moksleivis, neturintis specialybės, turto, nuteistas kalėti septynerius metus, išlaikomas valstybės. Pagal baudžiamosios bylos duomenis, mirusysis buvo 43 metų, nuo 2002-04-16 nutraukęs darbinius santykius, iki tol jo pajamos per mėnesį buvo 900 Lt. Byloje nėra duomenų apie žuvusiojo mirties dieną turėtus išlaikytinius, tačiau išlaikymui skirtina iki 50 proc. pajamų, atskaičiavus privalomus mokėjimus. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, o iš baudžiamosios bylos matyti, kad ji yra vidurinio išsilavinimo, gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 10 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą ir patenkinti jos ieškinį. Nurodo, kad teismas, priteisdamas sumažintą žalos atlyginimą, atsižvelgė tik į jos, žuvusiojo ir atsakovo gautas pajamas, o turėjo atsižvelgti į nusikaltimu padarytas pasekmes, dvasinius išgyvenimus. Negalima pagrįsti neturtinės žalos, atsiradusios gyvybės atėmimo pasėkoje, atsakovo turtine padėtimi, t.y., kad jis yra valstybės išlaikomas, neturi specialybės ir t.t. Nesąžininga, kad atsakovas, atbuvęs bausmę, gyvens vėl normalų gyvenimą, dirbs, o ieškovės (nukentėjusiosios) gyvenimas niekada nebetaps pilnaverčiu, t.y. tokiu, koks buvo iki vyro nužudymo. Teismo priteista suma sudaro vos keletą vidutinių darbo užmokesčių, nesunkina atsakovo turtinės padėties. Ieškovė nurodo, kad teismas savo sprendimu nepasiekė teisingumo, nes egzistuoja teismų praktika, kad autoįvykyje žuvus artimiems asmenims, nesant tiesioginės tyčios, priteisiama 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys c.b. Nr. 3K-3-174/2005, Nr. 3K-7-159/2005). Apeliantė nurodo, jog atsakovas į nukentėjusiosios reikalavimus žiūri ciniškai ir abejingai, lyg ieškovė bandytų pasipelnyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, būnant atsakovui nepilnamečiui. Atsakovas nebuvo anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pateikusi prašymą priteisti 158 00 Lt žalos atlyginimą, tarpe jos ir neturtinę, o ieškiniu atsakovė padidino reikalavimus iki 1 000 000 Lt. Prašyme baudžiamojoje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, kad, jei jos vyras būtų buvęs gyvas, jis tiek būtų uždirbęs, o per metus jo uždarbis 16 800 Lt. Tačiau pagal baudžiamosios bylos duomenis, ieškovės vyro 2001 m. vidutinis darbo užmokestis buvo 900 Lt, todėl per metus jis uždirbdavo apie 10 812 Lt, o nusikaltimo metu jis niekur nedirbo. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismo priteista iš jo suma yra juokinga, kad atsakovas galės dirbti ir užsidirbti. Atsakovas tėra baigęs aštuonias klases, specialybės neturi, todėl teismo priteista ieškovei suma yra labai didelė. Be to, atlikus bausmę, teistam asmeniui sunku bus įsidarbinti. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir į atsakovo netiesioginę tyčią, nepilnametystę, nusikaltimo padarymo būdą. Apeliantės noras pasipelnyti iš įvykusios tragedijos slopina visus kitus jausmus bei supratimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, prisilaikydamas CPK taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarydamas iš dalies nepagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos esmės ir dydžio.
Apygardos teismas teisingai nustatė, jog šioje byloje taikytinos CK 6 knygos normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę dėl atlyginimo neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.263 straipsnio pirmą dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.).
Pagal 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visuomet, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.251 straipsnio pirmą dalį, ieškovei atlyginami nuostoliai, kurie yra padarytos žalos piniginė išraiška.
Pagal baudžiamosios bylos Nr. 87-2-008-02 įsiteisėjusio 2003 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio duomenis, atsakovas nuteistas pagal BK 104 straipsnį už tai, kad tyčia nužudė V. R. , ieškovės sutuoktinį, suduodamas jam rankomis septynis smūgius, iš jų – penkis į galvą, padarydamas lengvus kūno sužalojimus, muštines žaizdas, kraujosruvas tarpuakyje ir kraujosruvomis akių vokuose, viršutinės lūpos gleivinėje ir liežuvio dešiniajame krašte, o nuo smūgio V. R. krentant – poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, apysunkį kūno sužalojimą – kraujosruvą kairio smilkinio mikštuose audiniuose su skruostikaulio kaktinės ir smilkininės bei smilkinkaulio skruostinės ataugų lūžiais, o smūgiu į dešinio smilkinio – skruosto sritį padarydamas V. R. sunkų pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, nuo kurio jis tą pačią 2002 m. balandžio 27 d. mirė dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų mikštaisiais dangalais. Nukentėjusioji T. R. buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamajame procese dėl neturtinės žalos atlyginmo (baudž.b. Nr. 87-2-008-02 1t.,b.l.45, 3t.,b.l.6-10). Apygardos teismas nuosprendžiu pripažino ieškovei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavė klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl nukentėjusiojo V. R. mirties ieškovės šeima neteko ne tik papildomų šeimos pajamų, kurias garantuodavo mirusiojo darbo užmokesčio dalis, bet ir šeimos nario, asmens, su kuriuo, ieškovės teigimu, ji buvo susijusi tvirtais emociniais ryšiais, dėl šios netekties ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinius išgyvenimus, depresiją, santuokoje su nukentėjusiuoju ieškovė užaugino sūnų (baudž.b. 1t.,b.l.94-95; c.b.l.2). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės patirta žala dėl atsakovo padaryto nusikaltimo pasireiškė jos emociniu sukrėtimu, depresija, gyvenimo prasmės netekimu, ir turėjo pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nustaytus kriterijus, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į Lietuvos teismų praktiką neturtinės žalos priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-174/2005, 2005 m. vasario 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-86/2005), o akcentavo nukentėjusiojo V. R. , ieškovės ir atsakovo pajamas, turtinę padėtį, nors tai nėra svarbiausias kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pagal bylos duomenis, atsakovas sunkų nusikaltimą padarė 2002 metais netiesiogine tyčia, numatydamas pavojingas visuomenei pasekmes, nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovas (teisiamasis) savo kaltės nepripažino, vengė duoti konkrečius parodymus, teigdamas, jog buvo priverstas gintis nuo V. R. užpuolimo, stengėsi V. R. apibūdinti kaip agresyvų žmogų, nors teismas nustatė, jog nukentėjusysis nebuvo agresyvus žmogus, o nukentėjusįjį tyčia sumušė ir nužudė atsakovas. Nurodytos bei kitos nustatytos aplinkybės taip pat sudarė pagrindo ieškovei patirti moralinę traumą ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į faktines bylos aplinybes, aukščiau nurodytus argumentus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžininga, teisinga ir protinga nustatyti ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį 50 000 Lt. Kita apeliacinio skundo dalis netenkintina, turint omeny kitas bylos aplinkybes, pagrįstus pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovo asmeninių savybių, turtinės ir socialinės padėties, CK 6.251 straipsnio nuostatas ir Lietuvos teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose.
Dėl to pakeistinas apygardos teismo sprendimas, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį 50 000 Lt, t.y. papildomai priteisiant iš atsakovo ieškovei 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą apygardos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 329 str. 330 str., 263 str.).
Kadangi apeliantė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, iš atsakovo priteistinos 1 207 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų apeliantės reikalavimų daliai (CPK 302 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą. Papildomai priteisti iš atsakovo P. B. ieškovei T. R. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. B. 1 207 (vieną tūkstantį du šimtus septynis) Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.