Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Arenijui Baltrušaičiui, nukentėjusiajam E. L., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Anykščių raj, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) staliumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Ukmergės m., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str.1d. ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 1995 m. (duomenys neskelbtini) apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių m., prie (duomenys neskelbtini), esančio A. B. a. 2, šaudamas iš tarnybinio (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoleto (duomenys neskelbtini) į nukentėjusįjį E. L., padarydamas jam šautą kiaurinę dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdą, skeveldrinį šautinį dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų 2-4 šonkaulių lūžimą su kraujo išsiliejimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

V. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1995m.(duomenys neskelbtini)., apie pietus, tikslaus laiko nepamena , jis kartu su kitais policininkais nuvažiavo pas M. A. į Kurklių kaimą , nes M. A. žmona buvo parašiusi policijai pareiškimą dėl šeimyninio konflikto. Pas M. A. jie buvo apie 2-3 valandas. Po to, jie visi ir M. A. nuvažiavo prie Virintos upelio. M. A. buvo nupirkęs degtinės. Visi kartu išgėrė 2-3 butelius degtinės. P. V. upelio jie buvo iki vakaro. Vakare jis grįžo į policijos komisariatą, kur paliko policijos komisariato kieme tarnybinį automobilį ir dar buvo užėjęs į kabinetą. Po to, maždaug apie 22 valandą, jis su M. A. atėjo į barą, veikusį Anykščių (duomenys neskelbtini), jo antrame aukšte . Bare prie vieno staliuko jis pamatė sėdinčius policijos pareigūnus G. R. ir S. P.. Į kavinę jis atėjo su savimi turėdamas išduotą pastoviam nešiojimui tarnybinį pistoletą (duomenys neskelbtini). Pistoleto kabinete nepaliko, nes buvo sugedusi seifo spyna. Kavinėje jis ir M. A. prisėdo prie staliuko, užsisakė degtinės. Toje pačioje kavinėje taip pat sėdėjo vyrai, kurių jis nepažinojo. Tie vyrai taip pat buvo išgėrę. Po kurio laiko keli vyriškiai, sėdėję prie gretimo staliuko , praeidami pro jų staliuką garsiai pasakė, kad reikia policininkus paauklėti. Kas konkrečiai taip pasakė , jis nežino. Tuo metu mieste veikė grupuotė „Šeima „ ir jos nariai buvo bare. Dar po kurio laiko M. A. išėjo į lauką. V. V., būdamas kavinėje , išgirdo, kad M. A., kuris tuo metu buvo lauke, jį šaukia. Tada jis išbėgo į lauką. Būdamas ant laiptų, jis pajuto smūgį koja ar tai jį kažkas pastūmė ir jis nukrito ant prie kultūros rūmų sienos esančios pakylos. Kai jis krito, iš pistoleto dėklo, kuris buvo prisegtas prie kelnių diržo, iškrito pistoletas. Jis neturėjo laiko ginklo įsidėti atgal į dėklą, nes prie jo iš karto puolė nepažįstami vyriškai. Jis, turėdamas dešinėje rankoje pistoletą, tiems vyriškiams pasakė, kad nelįstų prie jo , nes šaus. Puolimas tęsiasi ir jis gavo smūgį į lūpas. Tada jis pabėgo į šalį, bet nuo jo neatsitraukė. Tuomet jis užtaisė ginklą ir šovė į viršų, po to į žemę, paskui vėl į viršų ir vėl į žemę. Keliant ranką aukštyn penktajam šūviui, jis gavo smūgį į ranką . Nuo smūgio įvyko šūvis ir puolimas liovėsi. Kadangi buvo išgėręs į komisariatą nėjo, parėjo namo. Rytą ruošėsi į darbą, tačiau sutikęs pažįstamą, sužinojo, jog prie naktinio baro sužeistas žmogus. Suprato, jog jis sužeidė žmogų, todėl jis nėjo į darbą, išvažiavo į Ukmergę. Kreipės į advokatą. Jam buvo paaiškinta, jog už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė. Jis iš praktikos žinojo, jog pareigūnai, panaudoję tarnybinį ginklą, visada būdavo pripažįstami kaltais, todėl nutarė slapstytis. Be to, tuo metu mieste veikė nusikalstama grupuotė ir po įvykio jo ieškojo, todėl mano, jog būtų keršiję. Kiek vėliau jis susitiko su žmona ir jai perdavė tarnybinį ginklą. Nukentėjusiojo iki įvykio jis nepažinojo. Jo pavardę sužinojo iš žmonos. Jis negali nurodyti ar nukentėjusysis jį tą naktį puolė ir sudavė smūgius, tačiau jis tvirtina, jog šalia jo buvęs žmogus, jį puolė . Jis neigia tyčia nuspaudęs pistoleto gaiduką. Šūvis įvyko nuo puolančiojo smūgio ranka į jo ranką. Mano, jog sužalojo tą žmogų, kuris buvo arčiausiai jo ir jį puolė . Kiek jam buvo suduota smūgių, jis nežino, tačiau buvo sumuštas, skaudėjo lūpas, šoną. Tuo metu nebuvo kada galvoti, bijojo prarasti ginklą, todėl ir šaudė. Paskutinio šūvio metu jis tyčia pistoleto nuleistuko nespaudė. Šūvis įvyko dėl smūgio į jo ranką, laikančią pistoletą. Tuo metu pirštas buvo ant nuleistuko , tačiau jo nespaudė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes panaudodamas ginklą turėjo numatyti pasekmes, bet to nenumatė ir sužalojo žmogų. Pareikšto ieškinio jis nepripažįsta, nes ir jis pats nukentėjo. Po įvykio turėjo slaptytis, prarado darbą, negalėjo išlaikyti žmonos ir vaiko, prarado padėtį visuomenėje.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad 1995m. (duomenys neskelbtini)., po darbo jis su draugais D. C., S. ir D. M. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini) kur su kelis butelius konjako. Jau sutemus, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, jie visi atėjo į (duomenys neskelbtini) buvusi naktinį barą. Į naktinį barą jie nesuspėjo įeiti, nes jam būnant laiptelių apačioje, pasigirdo šūviai ir jam nusviro ranka. Šaudė iš labai arti, jo manymu 1-1,5 metrų atstumu. Kas šaudė jis nematė. Po šūvio jis atsitraukė nuo laiptų ir atsisėdo po medžių ant pamato. Einant į barą, priekyje jo ėjo D. C.. Jis matė, jog laiptų aikštelėje buvo keli žmonės. Jo manymu ten įvyko konfliktas ir dėl to šaudė. Mano, jog jis atsitiktinai pakliuvo į tą vietą ir šūvio metu buvo sužeistas. Jis girdėjo du šūvius, ar buvo šauta daugiau kartų , jis nepamena. Po sužalojimų jis buvo nuvežtas į ligoninę. Iš jo kūno buvo išimta kulka. Šovė jam nuo laiptelių į apačią ir jam iš priekio . Jis nežino ar buvo tyčia sužalotas. Tą vakarą jis su niekuo nekonfliktavo, kaltinamojo nepažįsta, su juo jokių reikalų neturėjo, jam smūgių nesudavė. Dėl sužalojimo jis buvo nedarbingas,nes gydėsi metus ir 6 mėnesius, turėjo transporto išlaidų, pirko vaistus . Pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 2501,80Lt.

Liudytojas S. G. parodė, jog jis kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėjusįjį pažįsta, santykiai normalūs. Jis nepamena tų įvykių. Atsimena, jog jis, C..,L. gėrė konjaką, po to nuėjo į naktinį barą. Kas įvyko bare , jis nepamena, kas šaudė, sužeidė nukentėjusįjį. Iš karto po įvykio jis buvo apklaustas. Nurodė, jog tuo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir jais galima vadovautis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, jog tą dieną kartu su E. L., D. M. ir D. C. atėjo į naktinį barą, veikusį (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo jie susitiko kelis vyrus, kurių jis nepažinojo. D. M. pažino vieną iš jų, nes tas vyras D. M. pavadino vardu . Tik vėliau S. G. sužinojo, jog tai buvo policijos pareigūnai. Kažkuris iš jų pasakė, jog jie eis į baro pirmą aukštą, o jiems reikia eiti į baro antrą aukštą. Toks pasakymas nepatiko D. C. ir jis paprieštaravo. Tuomet vienas iš pareigūnų numetė D. C. kepurę ir jie visi tarpusavyje susistumdė. Vienas pareigūnas su džinsiniu švarku puolė mušti E. L.. E. L. bėgo ir jam nubėgus, S. G. išgirdo šūvius. Pagal garsą ir ugnį, jis suprato, jog šaudė pievelėje prie baro . Jis girdėjo tris šūvius , o po kelių sekundžių buvo dar du šūviai. Šaudė į visas puses. Po šūvių pradėjo šaukti E. L.. Jį atnešė D. M., pasodino prie rampos ir praplėšė jo marškinius. E. L. petyje buvo kraujuojanti žaizda, E. L. sakė, jog nevaldo rankos. Kadangi greitai neatvažiavo greitoji pagalba, tai E. L. į ligoninę nuvežė policijos pareigūnas. Po to tas pats pareigūnas jį ir kitus draugus nuvežė į sodą. Ten tas pats policijos pareigūnas pasakė, jog šaudė kriminalinės policijos pareigūnas ir pasakė pavardę, tik S. G. jos neprisimena.

Liudytojas D. C. parodė, kad tą naktį , būdami išgėrę, jis, S. G., E. L. ir D. M. nuėjo į A. K. cente buvusi barą . Kiek jis atsimena, į baro vidų užėjęs nebuvo. Laiptų aikštelėje stovėjo keletas žmonių ir ten vyko konfliktas. Kaip vėliau iš D. M. jis sužinojo, jog ten buvo policijos pareigūnai ir jiems nepatiko, jog atėjo D. M., kuris tuo metu priklausė grupuotei „Šeima“. Einant į barą, jis ėjo paskutinis. Buvo tamsu ir jis nematė, kur buvo E.L. . Eidamas jis išgirdo šūvius, kiek jų buvo, pasakyti negali . Po to pamatė L. , jam pasidarė bloga ir jis atsigulė . Prie jo buvo D. M.. D. C. priėjęs prie L. pamatė, jog iš jo krūtinės veržiasi putos. Jis pradėjo rėkti, jog kas nors iškviestų greitąją pagalbą ir visą laiką buvo prie jo. Jis tą vakarą su niekuo nekonfliktavo, kaltinamojo nepažįsta. Jį apklausė šoko būsenoje ir jis ne viską atsimena. Buvo daug žmonių, tamsu ir nebuvo matyti, kas su kuo konfliktuoja.

Liudytojas P. A. parodė, kad tos dieno vakare, apie (duomenys neskelbtini). jis Anykščių mieste, prie viešbučio , susitiko pusbrolį M. A. ir su juo buvusį jam nepažįstamą vyrą. Visi trys atėjo į naktinį barą, kur užsisakė pavalgyti ir išgerti. Kartu su jais sėdėjo ir kaltinamasis, kurios jis ankščiau nepažinojo. Maždaug apie 23 val. 30 min. ,jis išėjo į lauką parūkyti. Ten prie jo priėjo 2 ar 3 žmonės ir kažkuris iš jų jam trenkė į veidą. Sužalojo be jokios priežasties. Kadangi jo veidas buvo kruvinas, tai jis į barą negrįžo , o parėjo į namus. Būdamas bare, jis negirdėjo jokio konflikto, negirdėjo šūvių . Jis nežino, kas jam sudavė, nes lauke buvo prieblanda.

Liudytojas M. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį pareigūną. Su juo jokių ryšių nepalaiko. Tuo laiku jis piktnaudžiavo alkoholiu, vyko jo skyrybos, todėl tą dieną pas jį buvo atvykęs kaltinamasis. Vakare jiedu atėjo į (duomenys neskelbtini) veikusį naktinį barą. Kartu su jais buvo ir jo pusbrolis P. A.. Kavinėje jie atsisėdo prie staliuko gėrė degtinę, valgė. Po kurio laiko jis išėjo ieškoti savo pusbrolio, kuris buvo išėjęs parūkyti. Jis nepamena ar lauke, ar koridoriuje, ar laiptinėje jį užpuolė ir sumušė . Jis pradėjo šauktis pagalbos, nepamena kas atėjo. Po to, kas jį išvedė iš baro ir jis pėsčiomis parėjo į Kurklius. Kai jį mušė, prie savęs jis nematė kaltinamojo, negirdėjo šūvių, nematė sužeistų žmonių. Kadangi tuo metu jis daug gėrė, todėl neprisimena įvykių sekos ir negali papasakoti.

Liudytojas S. P. parodė, kad tą vakarą jis su kolega G. R. apie (duomenys neskelbtini) ., jie abu atėjo į Anykščių (duomenys neskelbtini) buvusį naktinį barą. Ten sutiko buvusį kolegą, dabar kaltinamąjį V. V. su dviems vyrais. Bare buvo ir daugiau jaunimo, tai policijai žinomas D. M., R. S.. Vėliau lauke jaunuoliai konfliktavo, stumdėsi. Jis norėjo juos išskirti . To susistumdymo metu jis išgirdo šūvius. Iš pradžių nesuprato, kad tai šūviai. Kur buvo tuo metu V. V. jis nematė . Po šūvių vienas žmogus atsisėdo ant žolės buvo sužalotas. Jį G. R. nuvežė į ligoninę. Šiuo metu jis nepamena visų įvykių. Iš karto , po šio įvykio, jis parašė paaiškinimą buvo apklaustas ir tuo metu davė teisingus parodymus , todėl mano, jog reikia remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog išeidami iš kavinės, jau lauke jis sutiko V. V. su nepažįstamais dviem vyriškiais. Prie V. V. stovėjo 5-6 agresyviai nusiteikę vyriškiai, kurie vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo V. V.. Iš tų vyriškių elgesio buvo galima suprasti, kad gali prasidėti muštynės. Iš tų vyriškių jis pažino tik S. G. ir D. M.. Pastarasis prie V. V. pradėjo kilnoti kojas, duodamas suprasti, kad tuoj pradės muštis. V. V. tuo metu buvo ant šaligatvio, netoli įėjimo į kavinę. Tuo metu prasidėjo muštynės, tačiau negali nurodyti kas konkrečiai mušėsi. Muštynių metu jis išgirdo šūvius, tačiau kiek jų buvo, nurodyti negali. Po šūvių jis pamatė, kad kažkas nuo pievelės prie įėjimo į kavinę atvedė vyriškį. Jis pamatė, kad to vyriškio dešinio peties srityje bėga kraujas. Tada G. R. sužalotą vyriškį nuvežė į ligoninę .

Liudytojas G. R. parodė, jog tą vakarą jis buvo bare su kitu policijos pareigūnu S. P.. Jis alkoholio nevartojo. Bare buvo ir policijai žinomi asmenys M., S.. Jis nematė koks ten vyko konfliktas. Šūvius girdėjo būdamas lauke, nematė kas šaudė .Sužeistą nukentėjusįjį jis nuvežė į ligoninę , o po to į sodą nuvežė M. ir jo draugus. Tarp jo ir M. įvyko konfliktas. Jis nepamena visų įvykių. Jis buvo apklaustas iš karto po įvykio ir davė teisingus parodymus, kuriais galima remtis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog su kolega S. P. buvo (duomenys neskelbtini) veikusiame naktiniame bare. Ten buvo nemažai jaunimo. Bare jie buvo iki 24 valandos. Einant į baro, ant laiptų sutiko kriminalistą V. V.. prie jo buvo 5-6 jaunuoliai, iš kurių pažino D. M.. Šie jaunuoliai grasinosi V. V. sumušti. Šalia V. V. buvo ir du pagyvenę vyrai. Kadangi jaunuoliai buvo agresyvūs, tai jis priėjo prie D. M. ir pasakė, jog nėra reikalo konfliktuoti., tačiau D. M. pradėjo kilnoti kojas , parodydamas, jog tuoj pradės muštis. Jis D. M. pasivedė toliau, nes norėjo nutraukti konfliktą. Tuomet jis pastebėjo, jog prasidėjo muštynės. Kas su kuo mušėsi, jis nematė, nes buvo tamsu. Tada jis išgirdo tris šūvius. Mano, jog buvo šaudyta pievelėje. Po šūvio,iš pievutės atvedė vyrą su peršauta krūtine. Ar tas sužeistas vyras, prieš tai grasino V. V., jis pasakyti negali, nes nematė. Peršautas vyras ir kiti jaunuoliai buvo girti. V. V. taip pat buvo neblaivus. Kadangi nebuvo kam vežti sužeistojo į ligoninę, tai jis su savo automobiliu, sužeistąjį nuvežė į ligoninę. Po to, jis sugrįžo prie kultūros rūmų. D. M. paprašytas, D. M. ir dar kelis jaunuolius, jis nuvežė į sodą. Ten jie reikalavo pasakyti kas šaudė, tačiau G. R. nežinojo kas šaudė, nes nematė.

Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Tuo metu jis dirbo policijoje, kad būtų patogiau jis gyveno Anykščiuose, o ji Ryklikų kaime pas tėvus. Tą dieną jis išvažiavo į darbą ir namo nebegrįžo. Iš pareigūnų sužinojau, jog bare vyras su ginklu kažką sužeidė. Praėjus po įvykio 2 ar 3 dienom, vyras buvo atėjęs į namus. Jis buvo visas purvinas , ištinusia lūpa, sakė, jog skauda šoną. Namuose jis nepasiliko, nes jo ieškojo policijos pareigūnai ir nukentėjusysis su draugais. Po to, rugsėjo mėnesį, ji vėl susitiko su vyru ir šis jai padavė tarnybinį ginklą, kad ji ginklą atiduotų į policiją. Vyro ginklą jį atvežė į komisariatą ir atidavė pareigūnui. Ar buvo jame šovinių, nežino.

Iš byloje esančio 1995m. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), įėjimas į naktinį barą (duomenys neskelbtini) . ( t.1, b.l. 18-25 )

Iš byloje esančio 2005 (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint vietą , įėjimą į naktinį barą` (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), pievelėje rasta pistoleto (duomenys neskelbtini) tūtelė. (t.1, b.l. 22-25)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kulkos išėmimo akto , matyti, jog 1995m. (duomenys neskelbtini) prokuroras Anykščių rajono ligoninės patalpose, dalyvaujant skyriaus vedėjui, išėmė kulką, išimtą operacijos metu iš E. L. kūno. (t.1,b.l. 76)

Iš byloje esančio išėmimo akto matyti, jog 1995-09-01 , Anykščių ligoninėje , greitosios pagalbos kambaryje, buvo paimti E. L. drabužiai. (t.1, b.l. 77)

Iš byloje esančio 2005 (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ginklas – pistoletas (duomenys neskelbtini), dvi kulkos, tūtelė džinsinė striukė ir marškinėliai. (t.1, b.l. 78-79)

Iš byloje esančios teismo medicinos ekspertizės akto matyti , jog E. L. nustatyta šauta kiaurinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda, skeveldrinis šautinis dešiniojo raktikaulio, dešiniųjų 2-4-to šonkaulių lūžimai, išsiliejo kraujas dešinės krūtinplėvės ertmėje, į ją pateko oras. Sužalojimai lydimi trauminio dešiniojo peties rezginio uždegimo. Vertinant sužalojimų pobūdį ir vietą, radus tik vieną kulkos įėjimo angą, galima tvirtinti, kad sužalojimas padarytas vienu artimu šūviu, nes dešinėje viršraktikaulinėje srityje yra artimo šūvio pėdsakai, operuojant rasta viena kulka. Tokie sužalojimai vertinami sunkiai sutrikdančiais sveikatą ( t. 1, b.l. 82-87).

Iš byloje esančio teismo balistinės ekspertizės akto matyti , kad iš tyrimui pateikto (duomenys neskelbtini) konstrukcijos pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) šūvis nenuspaudus nuleistuko įvykti negali. Ant kulkos, išimtos iš nukentėjusiojo E. L. operacijos metu, rikošeto pėdsakų nėra.. E. L. drabužiuose (džinsinėje striukėje ir marškinėliuose) yra šautiniai pažeidimai. Šie pažeidimai padaryti vienu šūviu. Ant E. L. drabužių yra artimo šūvio pėdsakai šautinių pažeidimų aplinkoje vario ir stibio metalizacijos pavidale. Į nukentėjusįjį E. L. buvo šauta esant didesniam negu 30 cm ir mažesniam negu 60 cm atstumui nuo ginklo laibgalio iki kliūties. Šautiniai pažeidimai galėjo būti padaryti šaunant ir tyrimui pateikto pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 90-99 )

Iš byloje esančios papildomos balistinės ekspertizės akto matyti, jog nukentėjusysis E. L. negalėjo būti sužalotas kaltinamojo V. V. nurodytu būdu – nukentėjusiajam E. L. smogiant ranka, koja per rankoje laikomą ir keliamą aukštyn tarnybinį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), nes šūvis nuo smūgio per pistoletą įvykti negalėjo. 1995m. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo V. V. šūvio iš tarnybinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) metu nukentėjusysis E. L. buvo priešais ir nežymiai iš dešinės V. V. atžvilgiu. Šūvio metu nukentėjusysis E. L. galimai buvo pasilenkęs į priekį arba šauta buvo kaltinamajam V. V. esant aukščiau nei nukentėjusysis. ( t.2, b.l. 63-65)

Iš byloje esančio 2007m. (duomenys neskelbtini). kratos protokolo matyti, jog 2007m. (duomenys neskelbtini). kratos metu V. G. namuose pastas paieškomas V. V. pasislėpęs namo palėpėje po grindimis. ( t.1, b.l. 150-151 )

Teismas mano, jog kaltinamojo V. V. kaltė, jog jis tyčia sunkiai sužalojo E. L., visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1d. Teismas tokios išvados priėjo įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies, jog jis panaudodamas ginklą turėjo numatyti pasekmes, tačiau to nenumatė ir sužalojo žmogų. Jog tyčia sunkiai sužalojo E. L. neprisipažino. Kaltinamasis V. V. po įvykio pasislėpė ir pirmą kartą byloje davė parodymus praėjus dvylikai metų po įvykio. Teismas jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą . Jo parodymų nepatvirtina apklausti nukentėjusysis, liudytojai. Nukentėjusysis E. L. nuo pat pradžių parodė, jog su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, jokių reikalų neturėjo. Tą vakarą abu nebendravo, nekonfliktavo. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog nukentėjusysis E. L. būtų tą vakarą puolęs kaltinamąjį ir jį mušęs. Nėra byloje duomenų, jog nukentėjusysis būtų priklausęs tuo metu mieste veikusiai nusikalstamai grupuotei. Apklausti liudytojai - D. C., P. A., M. A. , S. G. bei policijos pareigūnas S. P. ir buvęs policijos pareigūnas G. R. sunkiai prisiminė tos nakties įvykus. Visi teigė, jog jie buvo apklausti iš karto po įvykio ir davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali vadovautis priimdamas nuosprendį. Nebuvo nustatyta, jog nukentėjusiojo ir liudytojų apklausa buvo atlikta pažeidžiant LR baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl , teismas priimdamas nuosprendį vertina ir vadovaujasi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais tada atliekant ikiteisminį tyrimą. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, jog nukentėjusysis būtų puolęs ir mušęs kaltinamąjį . Visi patvirtino, jog tą naktį įvyko konfliktas tarp bare buvusių žmonių, kad buvo stumdomasi, buvo suduoti ir smūgiai. Liudytojas policijos pareigūnas S. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bare buvę jaunuoliai D. M. ir kiti buvo nusiteikę agresyviai , kilnojo kojas prieš V. V. ir jis suprato, jog gali prasidėti muštynės. Buvęs policijos pareigūnas G. R. bandė raminti, buvo pasivedęs į šoną D. M. pasikalbėti. Liudytojas S. P. stovėjo toliau ir iš judesių suprato, jog prasidėjo muštynės, ir vėliau jis išgirdo tris šūvius. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. nuodė, jog bare tarp policijos pareigūnų ir jo draugų kilo konfliktas, nes pareigūnai liepė jiem eiti į barą, esantį antrame aukšte. Kažkuris iš policijos pareigūnų numetė D. C. nuo galvos kepurę. E. L. norėjo apginti D. C. ir atsistojo prieš policijos pareigūną ir tas pareigūnas pradėjo jį mušti. E. L. pasileido bėgti palei (duomenys neskelbtini) pastatą , o jį vijosi policijos pareigūnas. Tuomet tamsoje pradėjo šaudyti. Pagal ugnį ir garsą, liudytojas suprato, jog šaudoma pievelėjė. Liudytojas S. G. girdėjo penkis šūvius. Šiuos liudytojo parodymus, kad buvo šaudyti pievelėje patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kurios metu buvo surasta šovinio tūtelė. (t.1,b.l. 18-21 ) Tokie liudytojo S. G. parodymai nėra paneigti kitais įrodymai. Taigi, apklausus liudytojus nenustatyta, jog kaltinamojo V. V. atžvilgiu būtų naudojamas intensyvus fizinis smurtas ar būtų bandoma panaudoti kokias nors priemones ar įrankius , dėl kurių kiltų sunkios pasekmės kaltinamojo sveikatai. Kaltinamasis V. V. tą vakarą buvo neblaivus ir , eidamas į barą, kur yra vieša vieta ir susirenka daug žmonių, su savimi pasiėmė ir jam išduotą pastoviam naudojimui ginklą- tarnybinį pistoletą (duomenys neskelbtini) sistemos su šoviniais. Tą dieną jis jokios tarnybinės užduoties nevykdė. Buvęs policijos pareigūnas kaltinamasis V. V. pagal susiklosčiusias įvykio aplinkybes ir savo vidines savybes turėjo suvokti, kad, jis, pradėdamas šaudyti( iššovė penkis kartus), gali sužaloti šalia buvusius žmones. Todėl, pradėdamas šaudyti privalėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Byloje atliktos balistinė ir papildoma balistinė ekspertizė konstatavo, jog nukentėjuysis E. L. kaltinamojo buvo sužalotas iš labai arti , esant didesniam negu 30 cm ir mažesniam negu 60 cm atstumui . Šūvio metu jie buvo vienas priešais kitą .Nukentėjysisis E. L. galimai buvo pasilenkęs į priekį arba šauta buvo kaltinamajam esant aukščiau negu nukentėjusysis. Taigi kaltinamasis V. V. , pradėdamas pistoletu šaudyti suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Ekspertai nustatė, jog nukentėjusysis E. L. negalėjo būti sužalotas kaltinamojo V. V. nurodytu būdu – nukentėjusiajam smogiant ranka, koja per rankoje laikomą ir keliamą aukštyn tarnybinį pistoletą, nes šūvis nuo smūgio per pistoletą įvykti negalėjo. Reikėjo nuspausti nuleistuką , ką kaltinamasis ir padarė . Taigi jis veikė tyčia ir veikė tiesiogine tyčia , nes jis veikė suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata. . Teismas šioje byloje kaltinamojo V. V. kaltės formą ir jos turinį apsprendė atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: padarymo įrankį, būdą, sužalojimo pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, taip kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltinamojo elgesį prieš nusikaltimą , jo padarymo metu ir po jo. Kaltinamasis V. V., nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš karto po įvykio pasislėpė, nedavė parodymų , tokiu būdu apsunkindamas tyrimą ir vilkdamas bylos išnagrinėjimą teisme. Kaltinamasis V. V. , duodamas parodymus, tvirtino, jog buvo užpultas ir sumuštas, todėl gynėsi, tačiau šiems teiginiams patvirtinti byloje įrodymų nesurinkta. Kaltinamasis po įvykio pasislėpė ir nebuvo apžiūrėtas medikų ir jam nebuvo nustatyti sužalojimai. Teisme apklausta liudytoja jo žmona D. V. nurodė, jog po kelių dienų susitikusi su vyru , matė, jog sumušta jo lūpa, vyras skundėsi, jog skauda šoną. Šios liudytojos parodymais teismas negali tikėti, nes liudytoja yra kaltinamojo žmona ir todėl ji ,duodama tokius parodymus ,gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Taigi , byloje surinkti įrodymai, patvirtina, jog kaltinamasis V. V. yra kaltas tyčia sukiai sužalojęs E. L.. Teismas, šioje byloje tokių išvadų priėjė įvertinęs surinktų įodymų visetą .

Dėl būtinosios ginties ribų peržengimo

Teismo posėdyje iš esmės pasikeitė prokuroro pozicija, kuris tvirtino, jog kaltinamasis ne tyčia sužalojo nukentėjusįjį , kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, bet sužalodamas E. L. peržengė būtinosios ginties ribas . Prašė jo veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 28 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnį 1 dalį. Teismo nustatytos konflikto aplinkybės patvirtina, jog nebuvo būtinosios ginties sąlygų, nes tuo metu , kai kaltinamasis pradėjo tarnybiniu pistoletu šaudyti ir šovė penktą šūvį , nukentėjusysis jam jokių smūgių nesudavė ir nenaudojo intensyvaus smurto. Po įvykio kaltinamajam nebuvo nustatyta pavojingų sužalojimų . Kaip nustatyta, tą naktį, prie baro įvyko konfliktas tarp dviejų grupių asmenų. Konflikto metu įvyko muštynės. Muštynės yra vienas iš konflikto sprendimų būdų, tai situacija, kurioje nėra besiginančių. Todėl muštynių metu nei vienam jų dalyviui nekyla teisė į būtinąją gintį. Nustatytoje situacijoje, jei kaltinamasis buvo puolamas, tai jis galėjo gintis suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis, kojomis arba pasikviesti į pagalbą šalia buvusius kolegas. Pagal BK 28 straipsnį būtinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams( šiuo atveju- nukentėjusiojo sveikatai) žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, teises ar visuomenės , valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti taip pat ir akivaizdus bei realus. Teismas neranda būtinosios ginties sąlygų, todėl nemato pagrindo taikyti BK 28 straipsnį.

V. V. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, po įvykio pasislėpė , todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės trukmę , teismas atsižvelgia į tai, jog V. V. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai .

Nukentėjusysis E. L. pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 291,80Lt už pirktus vaistus, 210Lt už sugadintus drabužius, 300Lt kelionės išlaidų , 500Lt pagerintam maitinimui ir 1200Lt, kuriuos prarado dėl sužalojimo negalėdamas dirbti. Nukentėjusiojo E. L. ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Jo prašomos priteisti išlaidos yra protingo dydžio yra pagrįstos dokumentais. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti jo turtėtas išlaidas, susijusias su gydymu, išlaidas dėl sugadintų drabužių, bei prarastą darbo užmokestį.

Daiktiniai įrodymai- E. L. drabužiai- sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str.1d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams .

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo dienos. Į bausmė laiską įskaityti dienas nuo 2007-10-18 iki 2007-10-19, kai jis buvo sulaikytas LR (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka.

Kol įsiteisės teismo nuosprendis V. V. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.. Kitą kardomąją priemonę- namų areštą panaikinti. E. L. ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš V. V. 2501,80Lt Lt.

Daiktinius įrodymus- E. L. drabužius, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , sunaikinti

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.