Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėja 2018 m. gegužės 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą N. Š. už tai, kad 2018 m. kovo 4 d., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento bei bendraturtės R. G. sutikimo, atliko neypatingojo gyvenamosios paskirties (vieno buto pastatai) statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, nugriaunant dalį pastato: iki pamato ir rūsio perdangos nugriauta vieno aukšto su mansarda 7,3 m ilgio x 7,1 m pločio gyvenamojo namo dalis. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 22 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarimu N. Š. pripažinta kalta pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį ir jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo N. Š. pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį paskirti nuo 1200 iki 2300 Eur baudą. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad neypatingos kategorijos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būklė buvo avarinė, o byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų teismo padarytą išvadą, jog atliekant statybos darbus minėtame name įvyko avarija, t. y. pastato dalis beveik visiškai nugriuvo ir už tai N. Š. nėra atsakinga. Institucija taip pat nesutinka ir su teismo nustatyta aplinkybe, jog N. Š. buvo priversta organizuoti būtinus stogo ir namą į dvi dalis dalijančios sienos remonto darbus. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas N. Š. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusižengimas yra neatsargus, ir į tai, kad N. Š. nuoširdžiai gailisi ir būtent šias aplinkybes vertino kaip ypač švelninančias N. Š. atsakomybę. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, mano, kad teismo nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės. Nurodo, jog rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nors N. Š. buvo žinoma apie įstatyme nustatytą pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl mano, jog ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė taikytina skiriant pažeidėjai neperžengiant sankcijos ribų numatytą nuobaudą. Inspekcijos vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta minimali, kuri atitiktų administracinių nuobaudų skyrimo tikslus bei proporcingumo principą.Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta N. Š. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą.Apeliacinis skundas atmestinas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. Š. kaltės nėra, pati N. Š. neneigia padariusi ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl N. Š. kaltės nepasisako. Institucija skunde kelia N. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje. ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) iki 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, N. Š. už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – įspėjimą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas N. Š. baudą, įvertino visus bylos duomenis ir pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti švelnesnę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog N. Š. padaryti veiksmai, t. y. statinio dalies (likusių nenugriuvusių sienų fragmentų) nugriovimas, nepranešus prieš šių darbų atlikimą apie tai statybą prižiūrinčiai institucijai ir neturint ekspertų išvados, kad namo sienų griuvimas įvyko dėl avarijos ir negavus šių duomenų pagrindu leidimo nuardyti likusias nebefunkcionuojančias ir galinčias kelti pavojų statinio dalis, formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina atsižvelgi į šiuo konkrečiu atveju susidariusią situaciją, kai N. Š. ir jos sutuoktinis, laukdami leidimo jiems priklausančios namo dalies rekonstrukcijai, organizavo tik būtinuosius stogo ir pastatą į dvi dalis dalijančios sienos remonto darbus, kurių metu ir įvyko avarija, t. y. nugriuvo pastatą į dvi dalis dalijanti siena ir dalis N. Š. ir jos sutuoktiniui priklausančios namo dalies vidinių sienų.Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos N. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi prasižengusi, bei tai, jog nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinėje byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, jog N. Š. kilo būtinybė remontuoti minėto pastato stogą ir jį remontuojant kilo avarinė situacija, dėl to nugriuvo dalis bendros namą į dvi dalis dalijančios sienos ir dalis vidinių sienų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktoji N. Š., tiek jos sutuoktinis R. Š. nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, jog būtinuosius stogo remonto darbus organizavo dėl to, jog dalis pastato stogo buvo pažeista, jį dengiančios šiferio plokštės buvo sulaužytos, dėl to pro stogą lyjant lietui tekėdavo vanduo, drėko vidinės namo sienos, o atliekant šiuos darbus nugriuvo dalis bendros namą į dvi dalis dalijančios sienos ir dalis vidinių sienų, t. y. įvyko avarinė situacija. Būtent tokias minėto įvykio aplinkybes N. Š. ir jos sutuoktinis nurodė institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 42), tokias pačias aplinkybes N. Š. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 58–59). Be to, nuoseklius administracinėn atsakomybėn patrauktos N. Š. parodymus apie stogo remonto metu įvykusią dalinę namo sienos griūtį patvirtina ir byloje esančios namo ir jo konstrukcijos fotonuotraukos (b. l. 28–34, 54–57). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi įvykus avarijai, t. y. pastato sienų griūčiai, vis dėlto N. Š. netinkamai užfiksavo šią situaciją ir nepasirūpino, kad ji būtų specialistų įvertinta kaip avarinė ir sąlygojanti būtinąjį reikalingumą pašalinti likusias nenugriuvusias statinio dalis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad N. Š. administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, yra ištekėjusi, su iš dalies nedarbingu sutuoktiniu augina nepilnametį sūnų ir finansiškai išlaiko kitą studijuojantį pilnametį sūnų. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad N. Š. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati Institucijos atstovė prašė teismo atsižvelgti į tai, kad pažeidėja N. Š. savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su institucija, savo iniciatyva teikė institucijai įrodymus. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. Š. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje N. Š. už administracinį nusižengimą pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas N. Š. taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį, įvertinęs visas tiek su pažeidimo padarymu, tiek su N. Š. asmenybe susijusias aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina, kad ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas N. Š. būtų neproporcinga priemonė jos padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad N. Š. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus švelnesnę negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Institucijos apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.