- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-97-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-01104-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. G., M. Ž., V. J., R. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vaivai Tamkutonienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems A. G., M. Ž., nuteistųjų gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei, Ingridai Samoškienei, Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Ž., , A./A/ G., R. S. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
M. Ž. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau LR BK/ 138 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2005-11-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A./A/ G. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2007-03-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 11 (vienuolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. S. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2006-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. J. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Valstybinei ligonių kasai iš nuteistųjų V. J., A. G., M. Ž., R. S. priteista solidariai 117, 30 Lt..
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 12 d. apie 12 val. veikdamas su grupe iš anksto susitarusių asmenų, turėdamas tikslą sumušti nuteistąjį R. M., (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistaisiais R. S., M. Ž. ir A. G., bendrais veiksmais, suduodant R. M. ne mažiau 12 smūgių metaliniu strypu, medine taburete į įvairias kūno vietas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pasinaudodamas bendrais veiksmais panaudotu fiziniu smurtu ir palaužtu nukentėjusiojo R. M. pasipriešinimu iš R. M. spintelės pagrobė R. M. priklausantį turtą: dušo želę „ARMANI MANIJA“, kainuojantį 70 Lt.; dezodorantą kūnui „ARMANI MANIJA“, kainuojantį 60 Lt. Viso pagrobė svetimo turto už 130 litų.
Kaltinamieji A. G., M. Ž., R. S. nuteisti už tai, kad su V. J. 2008 m. liepos 12 d. apie 12 valandą, veikdami iš anksto susitarę ,turėdami tikslą sumušti nuteistąjį R. M., (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais, suduodami nemažiau 12 smūgių metaliniu strypu, medine taburete į įvairias kūno vietas, padarė jam muštines žaizdas viršugalvyje ir dešinėje alkūnėje, minkštųjų audinių sumušimą ir odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje, abiejuose žastuose ir alkūnėse, dešinėje nugaros pusėje, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas viršutinės lūpos kairiame kampe, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio alkūnkaulio lūžį viduriniame trečdalyje, dėl ko R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
M. Ž. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti arba sumažinti bausmę iki minimumo, nes nuosprendis priimtas remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, teisėjas buvo šališkas teisme duotiems parodymams. Nukentėjusysis R. M. teisme paliudijo, kad M. Ž. jo nemušė. Liudytojo P. parodymais negalima tikėti, nes durys buvo uždarytos ir jis nieko negalėjo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo pirštų antspaudai, kad būtų galima sulyginti su antspaudais, esančiais ant metalinio vamzdžio, kuriuo buvo mušamas nukentėjusysis, bet jo pirštų antspaudų ant vamzdžio nebuvo rasta, tačiau teisme šie įrodymai nebuvo tiriami.
A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-12-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis neteisėtas, priimtas neišanalizavus visų bylos aplinkybių. Kaltinimas paremtas liudininko K. P. ir nukentėjusiojo R. M. parodymais,o parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje skiriasi. Kitų įrodymų, kad jis padarė šį nusikaltimą, byloje nėra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis apgynė R. M. nuo smurto.
R. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes savo kaltę prisipažino ir gailisi, kad padarė nusikaltimą atlikdamas bausmę.
V. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra per didelė, nes jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas nebuvo suplanuotas ar tyčinis, o dezodorantą „Armani“ paėmė būdamas afekto būsenoje norėdamas atkeršyti, o ne pasipelnyti.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.
Nuteistieji R. S. ir V. J. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo
LR BK 54 str. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems šių nuostatų nepažeidė. Bausmės nuteistiesiems paskirtos teisingai.
Teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė su bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, anksčiau buvo teistas 2 kartus, jis yra nusikaltimų recidyvas, nes nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę pripažino ir gailisi, dėl šių argumentų prašo paskirti švelnesnę bausmę.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas individualizuotą bausmę nuteistajam R. S., motyvuotai nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Būtų netikslinga reikalauti, jog savo gailėjimąsi jis išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu, tačiau, kaip numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis „16 p., svarbu, jog kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas prisipažino ir gailisi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje galima konstatuoti, kad R. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Šią aplinkybę patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (t. 2, b.l. 124, 128), kurių metu nuteistasis R. S. nurodo, kad ėjo pas kitą nuteistąjį gerti arbatos, o kas įvyko 4 būrio gyvenamosiose patalpose nežino, nukentėjusiojo R. M. nemušė. R. S. kaltu prisipažino tik teisiamajame posėdyje. Todėl teismas prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tais atvejais, kai kaltininkas aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas įvertino visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį, vadovavosi teisingumo bei sąžiningumo kriterijais ir skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, konkrečias veikos aplinkybes, kaltės formą, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas pagrįstai nuteisė R. S. terminuota laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė yra būtina ir pakankama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ji nėra aiškia per griežta.
Vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d. 3p. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas pridėjo 2006-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę, subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo
Skirdamas bausmę nuteistajam V. J. teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, anksčiau buvo teistas 8 kartus, jis yra recidyvas, neseniai atlikęs bausmę pagal LR BK 180 str. 1 d. Skirdamas bausmę, teismas įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes.
Apeliantas V. J. apeliaciniame skundu nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per didelė, nes jis prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas nebuvo suplanuotas ar tyčinis ,dezodorantą „Armani“ paėmė būdamas afekto būsenoje norėdamas atkeršyti, o ne pasipelnyti.
Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe V. J. prisipažinimo kaltu teisiamajame posėdyje. Kaip aukščiau nurodyta, norint konstatuoti prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas turi nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltu prisipažino tik iš dalies, ką patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (t.1 b.l. 139, 144). Įtariamojo apklausos metu V. J. kaltu prisipažinęs iš dalies nurodė, jog jis kartu su R. S., M. Ž., A. G. ėjo pro (duomenys neskelbtini) , su tikslu sumušti R. M., jį eiti pakvietė G. Jis liko prie durų ir tik vėliau sudavė nukentėjusiajam. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog į patalpą užėjo vienas, o R. S., M. Ž., A. G. atėjo vėliau.
V. J. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau nenustatyta nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos veikos. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). V. J. savo parodymus keitė, taip trukdydamas nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, nepadėjo išsiaiškinti nusikaltimą padariusių asmenų, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo „ prisipažinimo“ teismo posėdyje.
LR BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių , atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į asmenybę apibūdinančius duomenis (charakterizuojamas neigiamai, teistas 8 kartus, yra recidyvas), į tai, kad lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikaltimą padarė su bendrininkų grupe, paskyrė bausmę artimą LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Dėl nuteistųjų M. Ž. ir A. G. apeliacinių skundų
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis nukentėjusiojo duotais parodymais tuojau po įvykio, liudytojų parodymais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaraujančius parodymus, nurodė, kad teismas laiko nustatytu, jog 2008-07-12 apie 12 valandą visi kaltinamieji susitarę iš anksto sumušti nukentėjusįjį R. M. pateko į nukentėjusio gyvenamąją patalpą ir turėtais daiktais mušė nukentėjusį į įvairias kūno vietas. Teismas pripažino, kad kaltinamieji M. Ž. ir A. G. rankose turėjo metalinius strypus ir su jais mušė nukentėjusįjį, o R. S. mušė su turėta taburete. Be to, teismas nustatė, kad V. J. muštynių pradžioje stovėdamas prie durų neleido nukentėjusiajam pabėgti iš patalpos, o vėliau prisijungė prie mušančiųjų ir su taburetės dalimi taip pat smūgiavo R. M.. Taip pat teismas pripažino, kad kaltinamasis V. J. po jo suduotų smūgių ir pasinaudodamas, jog nukentėjusysis yra mušamas, išeidamas iš susitarimo su bendrais ribų, pagrobė iš nukentėjusiojo spintelės dezodorantą ir dušo želę.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pagrįstos, atitinka faktines nusikaltimo prieš nukentėjusįjį padarymo aplinkybes.
Specialisto išvadoje Nr. G.2249/08(02) (t. 1 b.l. 125) nurodyta, jog R. M. muštinės žaizdos viršugalvyje ir dešinėje alkūnėje, minkštųjų audinių sumušimai ir odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje, abiejuose žastuose ir alkūnėse, dešinėje nugaros pusėje, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosrūvos viršutinės lūpos kairiame kampe, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, o kairio alkūnkaulio lūžis viduriniame trečdalyje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nevienu įrankiu, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau 12 smūgių.
Nukentėjusysis R. M. 2008-07-13 pareiškime-protokole nurodė, jog pajuto smūgį iš nugaros, kai gulėjo lovoje. Nurodė, jog jam iš dešinės stovėjo A. G., iš kairės- R. S., o per vidurį - M. Ž.. M. Ž. ir A. G. turėjo rankose metalinius strypus, vėliau R. S. turėjo taburetę rankoje. Mušė visi. Prie durų stovėjo V. J., kuris vėliau priėjo ir sudavė sulaužytos kėdės dalimi. (1 t. b.l. 1). Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir liudytojo apklausos protokole (t. 1 b.l. 34).,nurodė, jog M. Ž. strypą išsinešė, o kitas strypas liko įvykio vietoje.(t. 1 b.l. 34). Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusysis R. M. parodė kur buvo sustoję A. G.. V. J., M. Ž. ir R. S. (t. 1 b.l. 39-44). Parodymų vietoje metu nurodytos aplinkybės atitiko pareiškime-protokole nurodytoms aplinkybėms. Tik teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. M. nurodė kitas aplinkybes, kurių teismas motyvuotai nepripažino, tai aptardamas nuosprendyje.
V. J. įtariamojo apklausos metu nurodė, jog jis kartu su R. S., M. Ž., A. G. ėjo pro (duomenys neskelbtini) su tikslu sumušti R. M.. Jį eiti pakvietė A. G.. M. Ž. turėjo maišiuką su metaliniu strypu ir rankšluosčiais. Įėjus į patalpą jis liko prie durų. nukentėjusįjį R. M. mušė visi. Pirmas trenkė M. Ž. gulinčiam nukentėjusiajam su vamzdžiu. Tada R. S. su taburete pardėjo mušti. A. G. priėjo prie M., o jis metė taburetę ir su kėdės koja sudavė vieną kartą nukentėjusiajam, paėmė dezodorantą kūnui ir įsidėjo į kišenę. (t. 1 b.l. 139). 2008-10-08 įtariamojo apklausos metu nurodė, jog laikosi anksčiau duotų savo parodymų. ( t.1 b.l. 144).
Byloje nebūtina surinkti visų įmanomų įrodymų, pagrindžiančių įvykio aplinkybes, tačiau jų turi būti surinkta pakankamai, kad būtų neginčytinai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Dėl įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę pakankamumo sprendžia teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir išsamiai, nešališkai įvertinęs surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. Ž. nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1d.
Apeliantas M. Ž. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti arba sumažinti bausmę iki minimumo, kas rodo, jog pats nuteistasis abejoja savo argumentų pagrįstumu.
Apeliantas teigia, kad nuosprendis priimtas remiantis vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nes teisėjas buvo šališkas teisme duotiems parodymams.
Šis apelianto teiginys nepagrįstas, nes teismas vadovaudamasis įstatymu įvertino visus, t. y. tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, nesuteikdamas nė vieniems iš jų pirmenybės; duomenis patikrino ir atsižvelgė į visas aplinkybes, procesinį sprendimą pagrindė LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytais reikalavimais.
Apeliantas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo pirštų antspaudai, kad būtų galima sulyginti su antspaudais, esančiais ant metalinio vamzdžio, kuriuo buvo mušamas nukentėjusysis. Nurodo, jog jo pirštų antspaudų ant vamzdžio nebuvo rasta, tačiau teisme šie įrodymai nebuvo tiriami.
Kaip nurodyta 2008-07-118 apžiūros protokole ant vamzdžio pirštų antspaudų tinkamų identifikuoti nerasta (t.1 b.l. 93), todėl tai pagrįstai nebuvo vertinama.
Teismas, skirdamas bausmę M. Ž. atsižvelgė į tai, kad M. Ž. yra teistas 3 kartus, charakterizuojamas neigiamai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininkų grupe, yra recidyvas (LR BK 56 str.) ir jam skyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę.
Teismas skirdamas M. Ž. bausmę atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo principus, todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. Ž. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.
Apeliantas A. G. teigia, kad nuosprendis priimtas neišanalizavus visų bylos aplinkybių. Kaltinimas paremtas liudininko K. P. ir nukentėjusiojo R. M. parodymais, kurių parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje skiriasi. Kitų įrodymų, kad jis padarė šį nusikaltimą, byloje nėra. Nurodo, jog nėra jo pirštų antspaudų ant daiktų, su kuriais padarytas nusikaltimas.
Teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. G. dalyvavimo nusikaltime, dėl padarytos veikos kvalifikavimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, M. Ž. ir A. G. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs LR BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų kaltė dėl LR BK 138 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų V. J., A. /A/ G., M. Ž., R. S. apeliacinius skundus atmesti.