Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respubli­kos pilie­tis, pradinio išsila­vi­nimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-14 Kauno apygardos teismo pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 237 straipsnio 1 dalį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­tamos veikos padarymui, 2012 m. spalio 13 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenusta­tytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš A. B. priklausan­čio kiemo, savo turėtu rakteliu užvedęs variklį, slapta pagrobė svetimą – A. B. priklausantį, J. P. vardu registruotą turtą – automobilį MAZDA 323, valstybinio nume­rio ženklas (duomenys neskelbtini) 1000 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 1000 litų turtinę žalą.

Kaltinamojo M. Packevičiaus parodymais (b. l. 49-50), kad 2012 m. spalio 13 d. ryte kartu su A. B., jo sugyventine R. P. ir R. B. girtavo A. B. namuose, esančiuose Lazdijų (duomenys neskelbtini). Po to R. P. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) k. Nors buvo neblaivus, sutiko važiuoti. R. P. atrakino garažą, jis nekreipė dėmesio į jo užraktą, ji padavė automobilio raktelius ir nuvažiavo į Teizus. Kai grįžo, automobilį pastatė kieme, raktelius atidavė R. P.. Toliau girtavo ir kai pritrūko alkoholio, jis kartu su R. P. nuvažiavo į Alytaus r. Kalesninkų kaimo parduotuvę. Apie 15 val. kartu su R. P. ir V. B. vėl nuvažiavo į parduotuvę Kalesninkų kaime. Grįžtant automobilio nesuvaldė ir prie Spernios upelio kliudė elektros stulpą, automobilį apgadino. Po to automobilį parvairavo į A. B. kiemą ir pastatė prie garažo, raktelius atidavė R. P.. Toliau girtavo, kol visi, išskyrus jį, užmigo. Likęs vienas sugalvojo automobiliu važiuoti namo. Anksčiau A. B. jam vienam niekada nebuvo leidęs vairuoti automobilio. Automobilį užvedė turėtu motorolerio rakteliu. Kaip vairavo automobilį neprisimena dėl girtumo. 2012 m. spalio 14 d. apie 3 val. jam paskambino A. B. ir pareikalavo grąžinti automobilį. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) kaimą automobilis sugedo ir jį paliko S. U. kieme. Vėliau A. B. atsiprašė, atlygino žalą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-10), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančioje sodyboje, kurios rytinėje pusėje yra mūrinis garažas. Jo durys dvigubos ir rakinamos pakabinama spyna. Spynos užrakinimo ąsa yra ištraukta.

Apžiūros protokolu (b. l. 11-18), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), S. U. priklausančios sodybos kieme stovi automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilis apgadintas.

Transporto priemonės registracijos liudijimu (b. l. 20), iš kurio matyti, kad automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. P..

Nukentėjusiojo A. B. parodymais (b. l. 25, 26, 27), kad 2012-10-14 pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, pagamintas 1987 m. Automobilį įsigijo 2012 m. rugsėjo mėnesį, sumokėjo 1100 litų. Pirkimo – pardavimo sutarties įforminti nespėjo, automobilio neperregistravo. Automobilį vertina 1000 litų. Vagyste įtarė M. P., nes žmonės matė jį važinėjantį automobiliu. 2012 m. spalio 13 d. girtavo savo namuose, kartu buvo ir M. P.. Kai pritrūko degtinės, jis leido M. P. važiuoti į parduotuvę dar nupirkti degtinės. Nematė kas ir kada atidarė garažą, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna. Kadangi buvo girtas, neprisimena ar dar kas nors, kur nors važiavo tą dieną. Automobilis buvo senas, jį buvo galima užvesti bet kokiu rakteliu. Vėliau apga­din­tą automobilį rado Stebulių kaime pas S. U.. Vėliau sužinojo, kad M. P. automobilį apgadino važiuodamas kartu su R. P. į Kalesninkus. 2012 m. spalio 13 d. vakare nei jis, nei R. P. M. P. automobilio raktelių nedavė, jis neleido jam vienam važiuoti automobiliu. M. P. jo atsiprašė, atlygino žalą.

Liudytojos R. P. parodymais (b. l. 31, 32, 33), iš kurių ma­­tyti, kad 2012-10-14 pastebėjo, kad pavogtas A. B. automobilis „Mazda 323“. Vagyste įtarė M. P.. Paskambinus telefonu M. P. prisipažino pavogęs automobilį, prašė nekviesti policijos, žadėjo automobilį suremontuoti. Po to jis į telefono skambučius neatsiliepė. 2012 m. spalio 13 d. girtavo A. B. namuose, kartu buvo ir M. P.. Ji prašė pas M. P., kad nuvežtų į Teizus. Pati atrakino garažo duris, kurios buvo rakinamos pakabinama spyna, užrakinimo sklendė buvo įkalta į duris, tačiau silpnai laikėsi, todėl gali būti, kad rakinant išsitraukė. Po to dar du kartus, vairuojant automobilį M. P., važiavo į Kalesninkų kaimą. Antrą kartą grįžtant iš Kalesninkų ji automobilyje užmigo ir todėl nematė, kaip buvo apgadintas automobilis. Apie tai jai vėliau pasakojo M. P..

Liudytojo R. B. parodymais (b. l. 36), iš kurių ma­­tyti, kad gyvena kaimynys­tėje su A. B. ir jo sugyventine R. P.. 2012 m. spalio 13 d. nuo ryto kartu girtavo, buvo ir M. P.. Apie 10 val. važiavo į parduotuvę pirkti alkoholio, automobilį vairavo M. P., kuris buvo neblaivus. Prieš išvažiuojant matė, kad automobilis stovėjo kieme prie garažo, grįžus automobilį vėl pastatė prie garažo.

Liudytojo J. P. parodymais (b. l. 37), iš kurių ma­­tyti, kad maždaug prieš 17 metų Vokietijoje nusipirko automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automo­biliu naudojosi 10 – 11 metų ir jį pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui vardu Donatas, kuris gyveno Alytuje. Kartu perdavė ir visus automobilio dokumentus. Buvo sutarę automobilį perregistruoti, bet Donatas neatvyko ir automobilis liko neperregistruotas. Kur šiuo metu yra minėtas automobilis nežino.

Liudytojo S. U. parodymais (b. l. 38), iš kurių ma­­tyti, kad 2012 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, pas jį į namus atėjo M. P. ir prašė leisti pernakvo­ti. Kitą dieną M. P. pasakė, kad paliks pas jį kieme A. B. automobilį, nes jis sugedo. Automobilis buvo apgadintas, vėliau jį pasiėmė A. B..

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. P. kaltė pa­da­­rius jam in­­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis iš kiemo pagrobė automobilį, todėl jo padaryta nu­si­kal­sta­ma vei­ka teisingai kva­­lifi­kuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areš­tas, ar­ba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pa­vo­­jin­gumo laips­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunki­nan­čia aplin­ky­be laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pada­ry­mui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teistas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs (b. l. 57-58, 60-62), du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 63-64), Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos cha­­rakteristikoje nuro­dy­ta, kad neturi pasto­vios gyvenamosios vietos, šiuo metu glaudžiasi negyvenamoje dėdės sodybo­je, pragyvena iš atsitik­ti­nių uždarbių, nuo 2012 m. gegužės mėnesio seniūnijoje turėjo atlikti 155 valandas nemokamų viešųjų darbų, bet iki 2012 m. spalio 24 d. nedirbo, dažniausiai sutinkamas girtaujančiose kompani­jose (b. l. 70), nedirba (b. l. 72), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 73), psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 69).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo bausmę sumažinti (b. l. 76).

Kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baus­mė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – areštas. Tei­sė­ja nėra saistoma pro­ku­ro­rės siūlomu ar kaltinamojo pagei­dau­jamu baus­­­­­mės dydžiu. Paren­kant baus­mės dydį atsižvelgia­ma į kaltinamojo padarytos nusikals­ta­mos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­gu­mą, į kal­­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvi­nanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesu­kė­lė sunkių pasekmių, pagrobtas automobilis grąžintas nukentėjusiajam, nusikaltimu žala nepada­ryta, nes automobilis buvo apgadintas iki nusikaltimo padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, kaltina­ma­jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų da­ry­mo, nubausti bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­teisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai regis­t­ruo­tis policijos įstaigoje – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.