Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys” (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (16)-A4E-12457 „Dėl skundo planinių tyrimų rezultatų pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo (b. l. 74–80).

Paaiškina, kad 2021 m. birželio 15 d. Agentūros valstybinės kontrolės metu momentiniame Šiaulių miesto nuotekų valyklos po valymo išleidžiamų nuotekų mėginyje nustatyta ftalatų vertė yra daugiau nei 10 kartų didesnė nei ta, kurią kontrolės metu momentiniame išleidžiamų nuotekų mėginyje nustatė UAB (duomenys neskelbtini) laboratorija. Agentūros nustatyta ftalatų vertė – 2,86 µg/l, UAB (duomenys neskelbtini) laboratorijos nustatytoji ftalatų vertė – 0,24 µg/l. Pareiškėjos nuomone, Agentūros nustatyta ftalatų vertė visiškai neatitinka pareiškėjos nuotekoms būdingų šio parametro laboratorinės kontrolės tyrimų rezultatų imties, kuria pareiškėja disponuoja šio parametro monitoringą vykdydama nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. Agentūros nustatytoji vertė daugiau nei 20 kartų viršiją nuotekose po valymo per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. spalio 7 d. fiksuotą vidutinę ftalatų koncentraciją (0,124 µg/l), kuri apskaičiuota iš 51 laboratorinės kontrolės rezultatų reikšmių.

Nurodo, jog šį neproporcingą tyrimų rezultatų skirtumą, tikėtina, lėmė netinkamas mėginių paėmimas ir/arba konservavimas, laikymas bei analitinės įrangos gedimas, apie kurį pareiškėja buvo informuota Agentūros 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu. Nagrinėjamu atveju, Agentūros darbuotojas 2021 m. birželio 15 d. vykdydamas Šiaulių miesto valymo įrenginių po valymo išleidžiamų nuotekų valstybinę kontrolę, ftalatų analizės tyrimui ėmė paros sudėtinį mėginį, tai patvirtina Agentūros 2021 m. rugsėjo 22 d. tyrimų protokolas Nr. P-001-2021-90/2 (toliau – ir Protokolas). Pamini, jog vandens kokybės nustatymą bei su tuo susijusį mėginių ėmimą reglamentuoja LST EN ISO 5667-3:2018 standartas, kurio A.1 lentelėje nurodoma, kad tiriamoji medžiaga ftalatams nustatyti turi būti imama į stiklo indus. Agentūros pareigūnai ftalatams nustatyti kaip tiriamąją medžiagą paėmė sudėtinį/paros mėginį, kurį paėmė mėginių ėmimo vietoje esančiu automatizuotu mėginių semtuvu. Mėginys buvo surinktas ir parą laiko išbuvo plastikinėje automatinio mėginių semtuvo talpoje, be to mėginys visą jo paėmimo laiką turėjo nuolatinį sąlyti su mėginių semtuvo plastiko elementais, kas šiuo atveju ir lėmė, jog mėginys galimai buvo sugadintas, kas lėmė tikrovės neatitinkančius rezultatus. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju Agentūros darbuotojų mėginio ėmimo vienas protokolo egzempliorius Bendrovės darbuotojams įteiktas nebuvo, dėl ko Bendrovė negalėjo ginčyti netinkamo mėginio paėmimo fakto jo paėmimo momentu arba netrukus po jo, įvertinusi visas mėginio ėmimo aplinkybes ir mėginio ėmimo paskirtį.

Tvirtina, kad ginčijamame Sprendime padaryta išvada, jog imant ėminius dalyvavo Agentūros vyriausiasis specialistas K. T., kuris nepasirašė ant Agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ėminių ėmimo protokolo Nr. N111-2021-158, tačiau pasirašė ant neužpildyto UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų ėminių ėmimo protokolo Nr. 406 (toliau – ir Protokolas 1) ir ūkio subjektų atstovams davė dalį paros ėminio, tačiau nedalyvavo ir neėmė momentinių mėginių, suprantama kaip Agentūros atstovo nekompetencija ir ISO 5667-10:2020 standarto 10.2 bei 11 punktų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju Protokolas 1 įrodo, kad pareiškėjos darbuotojai 2021 m. birželio 15 d. 10:00 val. ėmė planinius laboratorinės kontrolės mėginius, tiriamajai medžiagai ftalatų nustatymui imdami momentinį nuotekų mėginį tiesiai iš po valymo išleidžiamų nuotekų latako. Pareiškėjos paimtas mėginys buvo pristatytas tą pačią dieną į akredituotą UAB (duomenys neskelbtini) laboratoriją ir atliktas akredituotu metodu, priešingai negu atsakovo mėginys, kurio Paėmimo protokole nurodyta, jog kad ftalatų tyrimas atliktas neakredituotu metodu.

Pažymi ir tai, kad mėginys buvo paimtas 2021 m. birželio 15 d., o ištirtas tik 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo mėginio paėmimo dienos, kai tuo tarpu LST EN ISO 5667-3:2018 standarto A.1 lentelėje nurodoma, kad tiriamosios medžiagos ftalatams nustatyti didžiausia laikymo trukmė – keturios dienos, kas šiuo atveju taip pat galimai įtakojo tikrovės neatitinkančius tyrimų rezultatus. Atsakovė per protingą, įmanomai trumpiausią terminą neatlikusi mėginio ištyrimo ir neinformavusi apie tyrimo rezultatus pareiškėjos, apribojo jos teisę kartoti į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimus, kurie paneigtų Agentūros nustatytos ftalatų koncentracijos buvimą išleidžiamose nuotekose. Dėl šios priežasties pareiškėja, vykdydama suderintą planinę laboratorinę kontrolę DEHP, tyrimus kartojo tik po 23 parų, kas sąlygojo ilgesnį Agentūros nustatytos koncentracijos taikymo laikotarpį ir didesnį išleistą apmokestinamo teršalo kiekį.

Pastebi, kad iki ginčo mėginio paėmimo dienos valstybinę laboratorinę kontrolę vykdanti Agentūra ėmė pareiškėjos momentinius mėginius ftalatų tiriamąja medžiagai nustatyti. Apie tai, jog planinei laboratorinei kontrolei Agentūra minėtos medžiagos nustatymui planuoja imti sudėtinį mėginį pareiškėjos nebuvo įspėjusi, kaip neįspėjo ir apie būtinybę pakeisti mėginio surinkimo indą iš plastikinio į stiklinį. Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu paprašius kartoti mėginio paėmimą momentiniu/rankiniu būdu, Agentūros aplinkos tyrimų departamentas 2021 m. spalio 29 d. raštu tai daryti atsisakė, nurodydamas, kad nepriima sprendimų dėl planinių ar neplaninių patikrinimų, o vykdo tik valstybinius laboratorinius tyrimus pagal Agentūros užsakymą.

Teigia, jog Agentūros aplinkos tyrimų departamentas 2021 m. spalio 29 d. rašte nurodė, kad pareiškėja mėginius turi imti automatiniu nuotekų mėginių semtuvu, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad būtent šių nuostatų nustatyta tvarka perengtoje ir Agentūroje suderintoje ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje yra nurodytas ftalatų parametrui momentinis, rankinis mėginio paėmimo tipas/būdas. Be to, visi nuotekų mėginių semtuvuose esantys elementai yra gaminami iš plastiko ar gumos, vien dėl šių semtuvo elementų kontaktavimo su ėminiu, ftalatų tyrimo rezultatai praranda patikimumą, nepaisant to, kad mėginys surenkamas į stiklinį indą. Tai, kad mėginio ėmimas buvo vykdomas ne tiesiai iš valyklos išleidžiamų išvalytų nuotekų srauto, bet iš automatinio mėginių semtuvo, turėjo esminės reikšmės nustatant, būtent šiuo atveju ftalatų kiekį.

Nurodo, jog pagal LST EN ISO 5667-3:2018 standartą, tiriamoji medžiaga ftalatams nustatyti turi būti imama į stiklo indus. Visgi rinkoje tokio mėginių semtuvo, kurio visos su ėminiu kontaktuojančios dalys būtų pagamintos iš stiklo, nėra. Rizika, jog mėginių ėmimas automatiniu mėginių semtuvu gali turėti įtakos tiriamo parametro kokybinėms reikšmės, identifikuojama ISO 5667-10:2020 standarto 8.2 punkte bei F priede, o tai standarte vertinama kaip mėginio paėmimo automatiniu mėginių semtuvu trūkumas. Pagal Agentūros nurodymus, pareiškėja turi užtikrinti, jog jos eksploatuojamų automatinių mėginių semtuvų dalys taip pat būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties, tačiau plastikas yra laikomas vienu iš inertiškų medžiagų pavyzdžių, t. y, jame nevyksta metaboliniai procesai, jis nereaguoja normaliomis sąlygomis, yra chemiškai stabilus, reaguoja lėtai ir vandenyje laikomas netirpia medžiaga. Vertinant tai, kad ftalatų metodo nustatymo ribos siekia nanogramų litre tikslumą, net ir netirpūs plastiko ar jų turintys elementai esantys automatiniame mėginių semtuve gali iškreipti tiriamo ėminio rezultatus būtent tik tam tikrų parametrų atžvilgiu. Dėl šių empiriškai objektyvių priežasčių, nuotekų ėminiai ftalatų parametrui nustatyti negali būti imami automatiniais mėginių semtuvais.

Mano, kad atsakovės Protokolo pripažinimas pareiškėjai sukurs neigiamas finansines pasekmes, kurios iš esmės nepagrįstai guls ant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gavėjų pečių. Pripažinus Protokolo teisėtumą, pareiškėja nuo 2021 m. birželio 15 d. iki kito mėginio paėmimo dienos (t. y. iki 2021 m. liepos 28 d., kai pareiškėja vykdydama planinę laboratorinę kontrolę kartojo mėginio paėmimą imdama jį rankiniu būdu) nepagrįstai turėtų deklaruoti 1,4783 kg didesnį DEHP kiekį nei ši faktiškai išleido į gamtinę aplinką ir sumokėti 7 584 Eur didesnį mokestį už aplinkos teršimą. Be to, vertinant tai, kad ankstesnių ftalatų momentinių mėginių (imtų rankiniu būdu) tyrimų rezultatai pareiškėjai teikti nebuvo, o ginčijamo mėginio tyrimo rezultatas akivaizdžiai netenkina teisės aktų būtinųjų sąlygų, kurios leistų pareiškėjai mažinti monitoringo dažnį (yra daugiau nei du kartus didesnis nei MV-AKS vertė), taip pat atsakovei atsisakant kartoti mėginio paėmimą, pareiškėja negali įgyvendinti teisėtų lūkesčių ir interesų bei racionaliai naudoti nuotekų monitoringui skiriamų lėšų. Nesumažinus ftalato dažnio metinės šiam parametrui tenkančios monitoringo sąnaudos (nevertinant mėginių (viso 96 mėginiai per metus) transportavimo kaštų iki Vilniaus) siekia 5 760 Eur (be PVM) per metus. Įgyvendinus pareiškėjos teisę mažinti laboratorinės kontrolės dažnį (mažėtų iki 4 mėginių per metus), šios išlaidos nevertinant mėginio transportavimo sąnaudų sumažėtų iki 240 Eur (be PVM) per metus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepripažįsta ginčijamo mėginio neteisėtumo, pareiškėja dėl to patirtų 5 520 Eur žalos.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė negali pasisakyti dėl privačios įmonės atliekamų tyrimų, jų tvarkos ir tikslumo. Be to, Agentūra negali komentuoti pareiškėjos atliekamo monitoringo ir jo tikslumo. Kita vertus, pagal pareiškėjos pateikiamus duomenis dėl tyrimų rezultatų per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. spalio 7 d. ir nurodomą vos 0,08 reikšmių sklaidą apie vidurkį, yra stebėtinas toks beveik identiškas rezultatas per sąlyginai ilgą laikotarpį, kas reikštų beveik nesikeičiančias pareiškėjos veiklos apimtis beveik dvejus metus iš eilės. Be kita ko, Agentūros Aplinkos tyrimų departamentas yra akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikčiai. Dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, Agentūros Aplinkos tyrimų departamentas atliko vertikalų vidaus auditą, kuriuo buvo patikrinti institucijos veiksmai ir procedūros, kurio pagrindu neatitikimų nenustatyta.

Pastebi, jog Agentūros 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte, be informacijos apie sugedusią įrangą yra nurodoma, kad atitinkamas paros ėminys tyrimui sukoncentruotas ir saugomas pagal tyrimo metodo reikalavimus. Pareiškėja iškart buvo informuota apie jos tinkamai saugomą ėminį, kuris, pašalinus įrangos gedimus, bus ištirtas. Sprendime yra detalizuojama, kad 2021 m. birželio 15 d. paimtas ėminys saugotas tinkamomis aplinkos sąlygomis Agentūros Aplinkos tyrimų departamento laboratoriniame šaldytuve ir 2021 m. birželio 17 d. mobiliame šaldytuve transportuotas, o 2021 m. birželio 18 d. laikantis standarto LST EN ISO 18856:2005 reikalavimų pradėtas ėminio tyrimas. Tyrimas iš karto nebuvo baigtas dėl dujų chromatografo-masių spektrometro Clarus 600Tgedimo, tačiau Sprendime nurodyta, kad įrangos gedimas tyrimo rezultatui įtakos neturėjo.

Paaiškina, kad nuotekų ėminio ėmimas, paimto ėminio laikymas iki tyrimo atlikimo, tyrimui naudota įranga nustatant ftalato koncentraciją atitinka šiai veiklai vykdyti taikytų standartinių metodų: ISO 5667-10:2020, išskyrus 4.3.2 p. (ėminių ėmimui), LST EN ISO 5667-3:2018 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas (ISO 5667-3:2018), LST EN ISO 18856:2005 Vandens kokybė. Išskirtų ftalatų nustatymas dujų chromatografija ir masių spektrometrija (tyrimo atlikimui) reikalavimus. Paros sudėtinis ėminys paimtas automatiniu semtuvu vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Nuotekų valstybinių laboratorinių tyrimų 2021 m. planu ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir Monitoringo nuostatai). Pažymi, kad Monitoringo nuostatų 1 priedo 21 punktas numato, kad ūkio subjektas (UAB „Šiaulių vandenys“) turi užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties.

Tvirtina, jog ėminio ėmimo protokolo kopija pareiškėjai nebuvo įteikta, nes to daryti neįpareigoja teisės aktai. Be to, pareiškėja ėminio ėmimo metu ir vėliau neprašė pateikti ėminių ėmimo protokolo. Audito metu apklausiant darbuotojus nustatyta, kad imant paros ėminį dalyvavo Agentūros Aplinkos tyrimų departamento vyriausieji specialistai, ėminio ėmimo vietoje paros ėminys buvo padalintas ir dalis ėminio buvo perduota ūkio subjekto atstovams. Pažymi, jog pareiškėja netiksliai formuluoja savo argumentus bei daro nepagrįstas prielaidas šioje patikslinto skundo dalyje, komentuodama dėl galimo Agentūros darbuotojų nekompetentingumo „<...> Ieškovės darbuotojai 2021 m. birželio 15 d. 10:00 val. ėmė planinius laboratorinės kontrolės mėginius, šiuo atveju tiriamajai medžiagai ftalatų nustatymui imdami momentinį nuotekų mėginį tiesiai iš po valymo išleidžiamų nuotekų latako (indas Nr. F-4) <...>“, kas atitinka Agentūros Sprendime nurodytus teiginius ir poziciją, kitais žodžiais pareiškėja patvirtina Agentūros teiginius ir poziciją. Kita vertus, galbūt pareiškėjos klaidos nėra, nes minimame Protokole 1 ties „Ėminius paėmė“ be Agentūros darbuotojo informacijos yra ir pareiškėjo vairuotojo-laboranto R. B. antspaudas ir parašas, kas reikštų, kad jis ėmė ėminius.

Pabrėžia, jog nors tyrimo atlikimas buvo uždelstas dėl įrangos techninio gedimo, tačiau tiek Sprendime, tiek šiame atsiliepime pateikiama informacija, kad ėminys buvo laikomas tinkamai, pagal galiojančius standartus. Pareiškėja buvo iš anksto informuota dėl techninių kliūčių, kad tyrimas iš karto nebuvo baigtas. Mėginio tyrimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 20 d. tik įsitikinus, kad dujų chromatografo-masių spektrometras Clarus 600T veikia tinkama. Nurodo, kad pagal galiojantį reguliavimą, atsakovė nepriima sprendimų dėl planinių ar neplaninių valstybinių laboratorinių tyrimų poreikio (mėginių rūšies, nustatomų parametrų ėminiuose), o tik atlieka valstybinius laboratorinius tyrimus pagal Aplinkos apsaugos departamento pavedimus, kuriuose nurodoma kokie ėminiai (momentiniai, sudėtiniai ar kt.) turi būti paimti ir kokie tyrimai turi būti atlikti.

Paaiškina, kad Monitoringo nuostatų 1 priedo 21 punktas nustato, jog nuotekų ėminiai turi būti imami automatiniais ėminių semtuvais, ūkio subjektas turi užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties. Šiuo atveju pareiškėja įvairiais aspektais siekia pagrįsti savo nesutikimą su Monitoringo nuostatuose įtvirtintu tyrimų būdu. Be to, pagal teisės aktų hierarchiją, Monitoringo reikalavimai yra poįstatyminis norminis teisės aktas, o ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa yra individualus teisės taikymo aktas. Todėl jei suderinta aplinkos monitoringo programa neatitinka teisės aktų reikalavimų, ji turi būti keičiama pagal teisės aktų reikalavimus, kaip tai yra numatyta Monitoringo nuostatų 21.3 papunktyje.

Teigia, jog atsakovės viena iš pagrindinių misijų yra užtikrinti asmenų teisę į saugią ir švarią aplinką, kurią ji atlieka. Atitinkamai įmonės turi pareigą laikytis visų normatyvų ir savo veiklą vykdyti tokiu būdu, kad žalos aplinkai nebūtų arba ji būtų leistina. Pareiškėjos nurodoma apskaičiuota žala (13 344 Eur), kurią ji nusprendė priskaičiuoti paslaugų gavėjams, turėtų būti priskaičiuota pareiškėjos vadovybei ir atsakingiems asmenims. Be to, nors ir pareiškėja nekelia sau aukštų moralės standartų, Agentūros nuomone, būtų dar labiau ydinga padėti tokio pobūdžio įmonei išvengti papildomų nepatogumų dėl teršimo.

Atsakovė 2022 m. balandžio 5 d. pateikė papildomus dokumentus, t. y. Agentūros Aplinkos tyrimų departamento akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.064 ir leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti Nr. 1488160, išduotą 2018 m. balandžio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (16)-A4E-12457 „Dėl skundo planinių tyrimų rezultatų pateikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 15 d. protokole Nr. 406 užfiksuoti pareiškėjos ftalatų analizės vandenyje rezultatai – 0,24 µg/l (b. l. 87–89).

Nustatyta, jog Agentūros Aplinkos tyrimo departamento Cheminių tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. protokole Nr. P-001-2021-90/2 užfiksuoti pareiškėjos ftalatų analizės vandenyje rezultatai - 2,86 µg/l (b. l. 98–100).

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-2833 „Dėl planinių tyrimų rezultatų pateikimo“ nurodė, jog susipažinusi su Agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (4.22)-A4E-10903 ir kartu pateiktu 2021 m. rugsėjo 22 d. tyrimų protokolu Nr. P-001-2021-90/2, nesutinka su tyrimų metu nustatyta ftalato verte. Atitinkamai nesutikdama su minėtais dokumentais, juos apskundė atsakovės Šiaulių valdybai, tuo pačiu prašė pakartoti tiriamojo parametro ftalato mėginio paėmimą, imant momentinį išleidžiamų nuotekų mėginį po valymo rankiniu būdu, kad tiriamoji medžiaga neturėtų jokio sąlyčio su plastiko elementais nei mėginio paėmimo, nei jo laikymo, transportavimo ir ištyrimo metu (b. l. 81–84).

Agentūra ginčijamu Sprendimu, įvertinusi pareiškėjos skundą, turimą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Agentūros Aplinkos tyrimo departamento Protokolas yra teisėtas, o jame užfiksuoti ėminio ftalato rezultatai yra teisingi (b. l. 90–96).

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, 2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 74–80).

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčio objektas yra išmetami į aplinką taršalai. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai.

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Monitoringo nuostatai) 1 priedo 21 punkte nustatyta, kad atliekant teršalų ir (ar) parametrų matavimus, nuotekų ėminiai turi būti imami automatiniais ėminių semtuvais. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties; ėminių tara turi atitikti standarto LST EN ISO 5667-3 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas“ reikalavimus. Ėminiai imami toje pačioje, tiksliai nustatytoje vietoje: iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų / taršos šaltinių į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse, komunalinėse, gamybinėse nuotekose. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuotekos prieš išleidimą į gamtinę aplinką kaupiamos sukauptuvuose, iš kurių išleidžiamos periodiškai; iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų surinktose nuotekose prieš valymą. Ėminių ėmimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima paimti ėminius teršalų tyrimams atlikti ir (ar) išmatuoti parametrus, vykdant tiek monitoringo programoje numatytus tyrimus, tiek ir valstybinius laboratorinius tyrimus (Monitoringo nuostatų 1 priedo 22 punktas). Nuotekų ėminiai turi būti imami vadovaujantis LST EN ISO 5667-1, LST EN ISO 5667-3, LST EN ISO 5667-10, LST EN ISO 5667-20 (Monitoringo nuostatų 1 priedo 23 punktas).

Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 652 (toliau – ir Valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatai), kurių 13.2. papunktis numato imti aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio ir kt.) bei išmetamų ir išleidžiamų į aplinką teršalų mėginius, dalyvaujant kontroliuojamo objekto atstovui. Mėginio paėmimas nustatyta tvarka turi būti įforminamas atitinkamais dokumentais, kuriuos pasirašo mėginius ėmę pareigūnai ir kontroliuojamo objekto atstovas. Atstovo nepaskyrimas arba atstovo atsisakymas dalyvauti imant mėginį, arba kontroliuojamo objekto vadovybės sąmoningas delsimas atstovą paskirti, traktuojamas kaip kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tokiais atvejais, kai pareigūnai mėginius paima nedalyvaujant kontroliuojamo objekto atstovui, galioja aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės analizės duomenys.

Nustatyta, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamu Sprendimu. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai Protokolu nustatė, kad išleidžiamų nuotekų mėginyje nustatyta ftalatų vertė yra daugiau nei 10 kartų didesnė nei ta, kuri buvo nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) Protokolu 1. Pareiškėjos nuomone, tokį didelį rezultatų skirtumą lėmė netinkamas mėginių paėmimas/laikymas bei analitinės įrangos gedimas. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) laboratorija yra akredituota laboratorija, priešingai negu atsakovės Aplinkos tyrimo departamentas, kurio Protokole nurodyta, jog ftalatų tyrimas buvo atliktas neakredituotu būdu. Taip pat šiuo atveju pareiškėja papildomai pasikreipusi į atsakovę dėl pakartotinio ėminio tyrimo, gavo neigiamą atsakymą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog ši nepriima sprendimų dėl planinių ir neplaninių tyrimų poreikio, o tik atlieka valstybinius laboratorinius tyrimus. Pamini, jog pagal teisės aktus, nuotekų ėminiai ftalatlo parametrui nustatyti negali būti imami automatiniais mėginių semtuvais. Pareiškėjos vertinimu, atsisakymas pripažinti ginčijamo mėginio rezultatus negaliojančiais, sukels jai neigiamas teisines-finansines pasekmes.

Atsakovė nesutinka su prieš tai paminėtu pareiškėjos vertinimu ir nurodo, jog 2021 m. birželio 15 d. paimtas ėminys saugotas tinkamomis aplinkos sąlygomis, laikantis visų teisės aktų. Šiuo atveju tyrimas iš karto nebuvo baigtas dėl dujų chromatografo-masių spektrometro Clarus 600Tgedimo, tačiau galutiniam rezultatui tai neturėjo jokios įtakos. Pažymėjo, jog pagal Monitoringo nuostatų 1 priedo 21 punktą pareiškėja turėjo užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties. Šiuo atveju ėminio ėmimo protokolo kopija pareiškėjai nebuvo įteikta, nes to daryti neįpareigoja teisės aktai. Be to, nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl akreditavimo, kadangi priešingai nei nurodė pareiškėja, Aplinkos tyrimo departamentas yra akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro. Pamini, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Agentūra nepriima sprendimų dėl planinių ar neplaninių valstybinių laboratorinių tyrimų poreikio (mėginių rūšies, nustatomų parametrų ėminiuose), o tik atlieka valstybinius laboratorinius tyrimus pagal Aplinkos apsaugos departamento užsakymus.

Teismas pažymi, jog pareiškėja iš esmės ginčija Agentūros Protokole nustatytus atlikto tyrimo rezultatus ir tvirtina, kad pareiškėjos užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) laboratorijoje atlikti bei Protokolu 1 užfiksuoti tyrimo rezultatai nesutampa su Agentūros Aplinkos tyrimų departamento atliktais tyrimais, kadangi pastarųjų mėginiai buvo netinkamai paimti/laikyti, be to, tokius tyrimo rezultatus galėjo įtakoti Agentūros Aplinkos tyrimų departamento analitinės įrangos gedimas bei tai, kad tyrimas buvo atliktas neakredituotu metodu.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog Agentūros Aplinkos tyrimų departamento pareigūnas 2021 m. birželio 15 d. vykdydamas Šiaulių miesto valymo įrenginių po valymo išleidžiamų nuotekų valstybinę kontrolę, paėmė ėminį. Byloje nėra ginčo, jog ėminys nebuvo ištirtas per LST EN ISO 5667-3:2018 standarte A.1 lentelėje nustatytą terminą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (4.22)-A4E-10012 „Dėl laboratorinių tyrimų rezultatų pateikimo“ buvo informuota, kad dėl įrangos techninio gedimo, t. y. dujų chromatografo-masių spektrometro Clarus 600T gedimo, tyrimo atlikimas bus uždelstas. Minėtame rašte taip pat pažymėta, jog 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjos paimtas nuotekų paros ėminys ftalato tyrimui sukoncentruotas ir saugomas pagal reikalavimus, atlikus tyrimą įsipareigota per 5 darbo dienas pranešti apie rezultatus (b. l. 85–86). Šiuo atveju teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog įrangos gedimas bei galimas netinkamas ėminių laikymas buvo tie veiksniai, kurie galimai nulėmė klaidingus ir neteisingus ftalatų ėminio tyrimo rezultatus. Kaip matyti, 2021 m. birželio 15 d. paimtas ėminys buvo saugotas tinkamomis aplinkos sąlygomis, Agentūros Aplinkos tyrimų departamento laboratoriniame šaldytuve CHL 700 Nr. C70BC 09678 (2,5-3,1°C temperatūroje) ir 2021 m. birželio 17 d. mobiliame šaldytuve WAECO CF-110 (3,5°C temperatūroje) transportuotas. Kitą dieną, t. y. 2021 m. birželio 18 d. laikantis standarto LST EN ISO 18856:2005 reikalavimų pradėtas ėminio tyrimas. Ėminys sukoncentruotas į kietos fazės estrakcijos kolonėlę C18 (taip paruoštas mėginys yra stabilus) ir iki tyrimo užbaigimo saugotas tinkamomis sąlygomis (mėginys, kietos fazės estrakcijos kolonėlėje C18, apsaugotas folija nuo šviesos, iki analizės (2021 m. rugsėjo 20 d.) laikytas šaldytuve ELECTROLUX EN3400 ADW (6-7°C temperatūroje)). Ėminio tyrimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 20 d. tik įsitikinus, kad dujų chromatografo-masių spektrometras Clarus 600T veikia tinkamai. Taigi, prieš tai paminėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas Aplinkos tyrimų departamentas, laikydamasis jam nustatytų tyrimų metodo reikalavimų, t. y. tik pašalinęs minėtos įrangos gedimus, ištyrė ėminį ftalatų nustatymui, be kita ko, iki pašalinant įrangos gedimus, ėminį laikė tinkamomis sąlygomis. Atitinkamai, teismo vertinimu, pareiškėjos minėtos priežastys negalėjo nulemti klaidingo rezultato, kadangi priešingai, tyrimas buvo atliktas tik įsitikinus, jog įranga veikia tinkamai.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl netinkamo mėginių paėmimo. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Agentūros Aplinkos tyrimo departamento specialistai iš Bendrovei priklausančio automatinio mėginių semtuvo ėminius paėmė laikydamiesi standarto LST EN ISO 5667-3:2018 reikalavimų (tamsinto stiklo indas). Agentūros Aplinkos tyrimo departamento ftalatų tyrimai buvo atlikti taikant standartizuotą tyrimo metodą „LST EN ISO 18856:2005 Vandens kokybė. Išskirtų ftalatų nustatymas dujų chromatografija ir masių spektrometrija (tyrimo atlikimui) reikalavimus. Agentūros Aplinkos tyrimo departamento naudojamos tyrimams įrangos jautrumas pakankamas ftalatų tyrimams atlikti. Atitinkamai darytina išvada, jog atliekant ftalatų tyrimus buvo laikomasi LST EN ISO 5667-3:2018 standarte nurodytų reikalavimų. Paros sudėtinis ėminys paimtas automatiniu semtuvu vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Nuotekų valstybinių laboratorinių tyrimų 2021 m. planu bei Monitoringo nuostatomis. Monitoringo nuostatų 1 priedo 21 punkte įtvirtinta, jog nuotekų ėminiai turi būti imami automatiniais ėminių semtuvais, ūkio subjektas turi užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties. Šiuo atveju svarbu paminėti, jog nuotekų mėginiai buvo paimti iš automatinio mėginių semtuvo, priklausančio pačiai pareiškėjai, o kaip paminėta pagal Monitoringo nuostatus, už automatinio mėginių semtuvo eksploataciją, priežiūrą, tinkamą mėginių saugojimo užtikrinimą atsakingi būtent ūkio subjektai, kurie jį eksploatuoja, taigi šiuo atveju pati pareiškėja buvo atsakinga už mėginio paėmimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja tvirtina, kad toks Monitoringo nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra tinkamas, kadangi net ir netirpūs plastiko ar jų turintys elementai esantys automatiniame mėginių semtuve gali iškreipti tiriamo ėminio rezultatus. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu pareiškėjos vertinimu. Pastebėtina, jog ir pati pareiškėja imdama ėminį ftatalų tyrimui, kuris vėliau buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini), naudojo semtuvą, kibirą bei mėginio indą. Šie duomenis nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) Protokole 1. Viena vertus, pareiškėja tvirtina, jog eksploatuojamų automatinių mėginių semtuvų dalys turi būti pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties, tačiau tuo pačiu iš Protokolo 1 matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) ėminį ėmė semtuvu, kurio sudėtyje taip pat yra plastiko. Taigi, nors pareiškėja ir tvirtina, jog Monitoringo nuostatų 1 priedo 21 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi automatinių semtuvų dalys dėl plastiko junginių gali iškreipti tiriamo ėminio rezultatus, tačiau pati ėmė ėminį tokiu pat semtuvu, kuriame yra plastiko sudedamųjų dalių, tačiau nekvestionuoja tokiu būdu paimto tiriamojo mėginio rezultatų.

Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) Protokolą 1, nurodo, jog iš jo turinio matyti, kad ėminį paėmė ir pristatė Bendrovės Vandens laboratorijos vairuotojas-laborantas R. B., pavedimą ėminio ėminiui paruošė ir ėminį priėmė Bendrovės Vandens tyrimų laboratorijos inžinierė – V. Š., o pačius ftalatų analizės vandenyje tyrimus atliko bei Protokolą 1 parengė UAB (duomenys neskelbtini) chemikė-analitikė A. K.-Š, įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Protokolo matyti, jog ėminį paėmė Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas – V. Š., ėminį pateikė Agentūros Planavimo ir aprūpinimo ištekliais skyriaus specialistas – M. V., ėminį priėmė Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė I. G. bei patį Protokolą pasirašė Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus vedėja – D. P.. Taigi, iš Protokole pateiktų duomenų matyti, jog ėminys buvo paimtas ir ftalatų analizės vandenyje tyrimai buvo atlikti tos pačios institucijos, t. y. Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus bei jo darbuotojų, priešingai negu UAB (duomenys neskelbtini) ėminio paėmimas ir ftalatų analizės tyrimai, kurio ėminio paėmimą atliko Bendrovės darbuotojai, o tyrimų analizę atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, tačiau kaip buvo perduotas ir transportuotas ėminys duomenų nepateikta. Be to, kaip matyti iš Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Protokolo, Agentūros ėminys buvo paimtas akredituotu metodu pagal standartą ISO 5667-10:2020 , tuo tarpu UAB „Šiaulių vandenys“ Protokole 1 nėra nurodyta, kad ėminys buvo paimtas akredituotu metodu, ir kaip pastebėta, nors ėminys ftalatų tyrimo rezultatams nustatyti buvo gabenamas į UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau Protokole 1 nėra nurodyta, kaip ėminys buvo gabenamas bei kaip buvo perduotas ir priimtas Vilniuje esančiai laboratorijai. Šie duomenys nėra užfiksuoti ir neatsispindi UAB (duomenys neskelbtini) Protokole 1. Tokiu būdu nėra aišku, ar minėtas ėminys buvo paimtas tinkamai, kaip jis buvo laikomas transportavimo metu ir koks ėminys išvis buvo perduotas į UAB (duomenys neskelbtini) laboratoriją.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Agentūros Aplinkos tyrimo departamento ftalatų tyrimas buvo atliktas neakredituotu metodu, pažymi, jog Agentūros Aplinkos tyrimo departamentas yra akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikčiai, akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.064. Agentūros Aplinkos tyrimo departamentas mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711. Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo atliktas Leidimo pagrindu, kurio priedo (lentelė) 117 punkte įtvirtinta, jog Agentūrai išduotu Leidimu yra suteikta atlikti tyrimus ftalatų nustatymui. Taigi, minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjos padarytas išvadas, jog atsakovės tyrimas yra nepatikimas dėl to, kad buvo atliktas neakredituotu metodu.

Akcentuotina ir tai, jog pareiškėja nesutikdama su planinių tyrimų rezultatais, 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Agentūrą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais Protokolą ir jame nurodytą tiriamo parametro ftalato rezultatą bei pakartoti nuotekų ėminio paėmimą tiriamajam parametrui ftalatui nustatyti rankiniu būdu imant momentinį išleidžiamų nuotekų mėginį po valymo. Tačiau pagal 2021 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-449 „Dėl valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo ir pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktą, minėtu Tvarkos aprašu privalo vadovautis Aplinkos apsaugos departamentas, Agentūra, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių ūkinės veiklos objekte ar ūkinės veiklos objekto teritorijoje pagal Departamento pavedimą Agentūra atlieka matavimus ir (ar) ima ėminius. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą, valstybinius tyrimus Agentūra vykdo pagal Aplinkos apsaugos departamento pavedimą vykdyti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintuose metiniuose valstybinių tyrimų planuose nurodytus valstybinius tyrimus. Aplinkos apsaugos departamentas parengia metinį pavedimą Agentūrai pagal pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu, užpildant pavedimo formos A dalį. Metinį pavedimą Agentūrai pasirašo Aplinkos apsaugos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo elektroniniu parašu; per 3 darbo dienas nuo pateikimo Agentūrai jis paskelbiamas Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje kartu su metiniais tyrimų planais. Taigi, kaip matyti iš prieš tai paminėto teisinio reguliavimo, atsakovė pati savarankiškai nepriima sprendimų dėl planinių ir/ar neplaninių valstybinių laboratorinių tyrimų. Tokio pobūdžio tyrimai yra atliekami pagal Aplinkos apsaugos departamento pavedimus. Atitinkamai šiuo atveju atsakovė pagrįstai nepriėmė tokio sprendimo – atlikti pakartotinius tyrimus, kadangi nebuvo gavusi tokio pavedimo iš Aplinkos apsaugos departamento. Priešingu atveju, atsakovei tenkinusi pareiškėjos prašymą atlikti pakartotinius tyrimus, ji būtų viršijusi jai suteiktas kompetencijos ribas bei įgaliojimus, kadangi valstybinius tyrimus Agentūra vykdo pagal Aplinkos apsaugos departamento pavedimą, o ne pagal asmenų prašymus.

Pastebėtina ir tai, jog atsakovė pagrįstai ėmimo protokolo kopijos (Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolas Nr. N111-2021-158) neįteikė pareiškėjai, kadangi teisės aktuose (Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 652; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. D1-443 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų laboratorinių tyrimų ir matavimų organizavimo“) nėra įtvirtintos nuostatos, kuri įpareigotų Agentūrą tokio pobūdžio dokumentus teikti pareiškėjams.

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymi, jog Agentūros Protokole yra aiškiai pateikti duomenys apie ėminį (kada jis buvo paimtas, kas mėginį paėmė/pateikė/priėmė), kaip jį laikė, taip pat atlikto tyrimo rezultatai, koks tyrimo metodas buvo naudotas bei nurodyti mėginio ėmimo metodai. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Agentūra 2021 m. birželio 15 d. paimto ėminio per nustatytą terminą neištyrė, tačiau pareiškėja iškart buvo informuota apie jos tinkamai saugomą ėminį, kuris, pašalinus įrangos (dujų chromatografo-masių spektrometro Clarus 600T) gedimus buvo ištirtas. Įvertinus pareiškėjos į bylą pateiktą Protokolą 1, sutiktina su pareiškėja, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra akredituota laboratorija, tačiau nėra aišku, ar pats ėminys ftalatų tyrimui buvo paimtas akredituotu metodu, laikomas ir transportuotas tinkamai.

Teismas vertina, jog šiuo atveju atsakovė nepažeidė tyrimams nustatytų metodinių reikalavimų, Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento veiksmai ir procedūros buvo atlikti tinkamai, kurių pagrindu neatitikimų nenustatyta. Šį faktą patvirtina ir tai, kad gavusi pareiškėjos skundą, atsakovė atliko papildomą vertikalų auditą vadovaujantis standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 punkto 7.9 ir Agentūros vadybos sistemos procedūros P 7.9/1 reikalavimais, kurio metu tikrino duomenis susijusius su Protokole nurodyto ftalatų tyrimu (ėminio paėmimu, transportavimu, tyrimo atlikimu) ir nustatė, kad tyrimui naudota įranga, ėminio paėmimas, jo laikymas ir transportavimas atitinka standartinių metodų: ISO 5667-10:2020 Water quality – Sampling – Part 10:Giudance on sampling of waste water, išsskyrus 4.3.2 p. (ėminių ėmimui), LST EN ISO 5667-3:2018 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas (ISO 5667-3:2018), LST EN ISO 18856:2005 Vandens kokybė. Išskirtų ftalatų nustatymas dujų chromatografija ir masių spektrometrija (tyrimo atlikimui reikalavimus. Tokiu būdu pareiškėjos prašymas pripažinti Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento tyrimų Protokolą ir jame nurodytą ftalatų tiriamojo parametro rezultatą negaliojančiu, vertintinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skunde tvirtina, jog atsisakius pripažinti tyrimų Protokolą ir jame nurodytą ftalatų tiriamojo parametro rezultatą negaliojančiu, Bendrovė iš viso patirs 13 344 Eur žalos, kuri nepagrįstai būtų priskaičiuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gavėjams.

Pažymėtina, kad pareiškėja yra nuotekų tvarkytoja. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad nuotekų tvarkytojas turi užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėja yra atsakinga už nuotekų išleidimą, todėl pareiškėja privalo imtis tokių priemonių, kad užterštos nuotekos nepatektų į aplinką. Pareiškėja vykdydama tokią veiklą privalo būti rūpestinga ir atidi, jai keliami aukštesni standartai. Atsižvelgus į tai ir pripažinus, jog Agentūros Aplinkos apsaugos tyrimų departamento tyrimų Protokolas yra teisėtas ir jame pateiktas ftalatų rezultatas yra teisingas, teismas dėl finansinių-teisinių pasekmių, kurios galimai kiltų pareiškėjai nepasisakys.

Taigi, įvertinus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog Sprendime (vertinant jį kartu su Protokolu) yra aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis Agentūra pateikė pareiškėjai atsakymą į jos skundą dėl planinių tyrimų rezultatų pateikimo. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas. Motyvų išdėstymas yra pakankamas, aiškus ir adekvatus. Jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi jį priimdamas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo Sprendimą naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Agentūros 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (16)-A4E-12457 „Dėl skundo planinių tyrimų rezultatų pateikimo“, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. skundą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.