- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-568-628-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis, Leonarda Gurevičienė, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- L. S., ir A
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-628/2012
1.2.23.2., 1.1.8., 2.17., 2.4.6., 2.4.7.
2012 m. birželio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, nuteistosios L. S. gynėjai adv. Daivai Dereškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., ir nuteista laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistosios L. S. konfiskuota 20 Lt.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., A. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuteista už tai, kad ji 2011 m. neteisėtai turėdama tikslą parduoti įgijo 0,301 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė iki 2011 m. liepos 28 d. ir apie 9.45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje padedant A. B., pardavė už 20 Lt A. B., o apie 10 val. bute (duomenys neskelbtini)-31 Vilniuje likusią narkotinės medžiagos dalį - 0,277 g - perdavė laikinam pasaugojimui A. B., kuris apie 10.15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendį, jai inkriminuotą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistoji mano, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas, o teismo padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Nurodo, kad G. Ž. ir A. B. teisme pripažino, jog daug metų yra narkomanai. Todėl G. Ž. prašymu ji, apeliantė, įgijo 12 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga ir atidavė jiems. Tačiau neturėjo jokių ketinimų už šių lankstinukų įgijimą ir perdavimą minėtiems asmenims gauti atlyginimą ar kitos kokios naudos. Teigia, kad pinigus narkotinėms medžiagoms įgyti gavo iš pačios G. Ž.. Todėl pastaroji meluoja neigdama neturėjusi pinigų narkotinėms medžiagoms įgyti. Pažymi, kad G. Ž. sugyventinis vertėsi vagystėmis, tai patvirtina ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nes pinigai buvo reikalingi narkotikams įsigyti. Jis visada turėjo pinigų tokiems dalykams ir apeliantė kartais skolindavosi iš jo pinigų pragyvenimui, kai nedirbo. Tai, pasak apeliantės rodo, kad ji negalėjo turėti tiek pinigų, kad įsigytų tokį kiekį heroino. Apeliantės teigimu, ji nežinojo, kad A. B. perduos narkotikus A. B.. Pastarieji jai sakė, kad narkotikų jiems reikia savo reikmėms. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. B. ir G. Ž. ne kartą pardavė narkotikus A. B.. Mano, kad pastarieji naudojasi ja, apeliante, kaip priedanga, siekdami išvengti atsakomybės. Būtent tokia išvada peršasi, nes duomenys apie ją, kaip platintoją, buvo gauti tik sulaikius A. B., kai šis pareigūnams davė parodymus apie narkotikų įsigijimo aplinkybes. Mano, kad A. B. ir G. Ž., ikiteisminio tyrimo metu būdami laisvėje, o ne sulaikyme, galėjo suderinti parodymus, siekdami patys išvengti atsakomybės. A. B. taip pat tyrimo metu buvo laisvėje, todėl pastarųjų galėjo būti įtakojamas duoti jiems palankius parodymus. Dėl šių aplinkybių, nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jos veiksmus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ji turėjo tikslą išplatinti turėtas narkotines medžiagas. Jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d., prašo teismo atsižvelgti į tai, ji augina nepilnametę dukterį, į kurią teisės apribotos laikinai, kol ji atlieka laisvės atėmimo bausmę. Išėjusi iš įkalinimo įstaigos, įsidarbino, o tai rodo, kad ji pasitaisė ir nori gyventi laikantis įstatymo reikalavimų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios L. S. gynėja prašė skundą patenkinti.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir bausmės dydžio.
L. S. apeliaciniame skunde ginčija jos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Apeliantės nuomone, jos veika turėtų būti perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d., nes narkotines medžiagas įgijo G. Ž. prašymu ir už jų įgijimą bei perdavimą A. B. jokio atlygio negavo. Tačiau šis skundo argumentas atmestinas. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios veikos objektyvusis požymis – 0,301 g narkotinės medžiagos heroino įgijimas ir 0,024 g pardavimas A. B. – byloje neginčytinai nustatytas kartu su apeliante nuteistais A. B. ir A. B. parodymais, liudytojų G. M., V. V., G. Ž., J. B. parodymais, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo.
Nors nuteistoji neprisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiškai, t.y. kaip nuteistosios gynybinę poziciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog L. S. yra kalta ir jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.
Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į jos parodymus, jog A. B. ją apkalba siekdamas pats išvengti atsakomybės, o liudytoja G. Ž. duodama palankius parodymus A. B., taip padeda savo sugyventiniui, paneigti byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. S. neteisėtai įgijo 0,301 g narkotinės medžiagos heroino tikslu parduoti ir neteisėtai laikė, kol 2011-07-28 padedant A. B. 0,024 g šios medžiagos pardavė A. B., o likusią dalį – 0,277 g perdavė laikinam saugojimui A. B.. Tokios aplinkybės konstatuotos ne tik nuosekliais kitų nuteistųjų A. B. ir A. B., bet ir liudytojų policijos pareigūnų G. M., V. V. parodymais, apžiūros protokolo duomenimis bei kita bylos medžiaga.
Nors apeliantės teigimu, byloje nėra jokių narkotinių medžiagų platinimo faktą patvirtinančių įrodymų, policijos pareigūnai G. M., V. V. teismui paaiškino, kad 2011-07-28 namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stebėjimą vykdė pagal operatyvinę informaciją, turėdami duomenų, kad būtent šiame name gyvenanti mergina vardu Lina, kaip paaiškėjo tyrimo metu – pavarde S., platina heroiną. Pareigūnai teismui nuosekliai parodė, kad matė, kaip tądien apie 9.50 val. pas L. S. užėjo mergina su vaikinu, kaip vėliau paaiškėjo - A. B. ir G. Ž., po 3-5 minučių pastarieji išėję iš buto nusileido į pirmą aukštą, kur jų laiptinėje jau laukė A. B.. Po 3 min. A. B. ir G. Ž. sugrįžo į butą. Išėjusį iš laiptinės A. B. pareigūnai sulaikė, įtarus, kad jis nusipirko narkotikus, pastarasis ant žemės numetė lankstinuką su milteliais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – heroinu). A. B. pareigūnams nurodė, jog yra narkomanas ir atvažiavęs įsigyti narkotinių medžiagų pas Liną, bet narkotikus atnešęs nepažįstamas vaikinas. Sulaikant G. Ž. ir A. B., pastarasis ant žemės numetė buteliuką, kuriame buvo lankstinukai su milteliais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – heroinu). Sulaikytieji pareigūnams vienodai nurodė, kad buteliuką su narkotinėmis medžiagomis davusi išsinešti Lina, kaip nustatyta – S. (t. 2, b.l. 180-182). Analogiškos nusikaltimo padarymo aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b.l. 1, 20).
Pareigūnų parodymus patvirtino nuteistieji A. B. ir A. B. bei liudytojai G. Ž. ir J. B., todėl teismui abejonių dėl jų patikimumo nekilo. Priešingai nei nurodo apeliantė, tiek A. B., tiek A. B. nuo sulaikymo pradžios davė nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, t.y. A. B. vienodai aiškino, jog 2011-07-28 dėl narkotikų įsigijimo susiekė su L. S., tačiau atvykus nurodytų adresu, heroiną jam perdavė asmenys vardu Tolik ir Gintė, kaip paaiškėjo – A. B. ir G. Ž.. Jis yra narkomanas ir beveik mėnesį nuolat perka heroiną iš L. S., su kuria jį supažindino kiti narkomanai (t. 1, b.l. 97). Iškart sulaikytas A. B. paaiškino, kad abu su G. Ž. yra narkomanai, su L. S. jį supažindino kitas narkomanas prieš 2,5 mėnesio, nuo tada jis įsigydavo narkotikus iš L. S.. Būdavo, kad kai ateidavo pas L. S. pirkti narkotikų, ji paprašydavo išeiti ir paduoti narkotikus kitam narkomanui. 2011-07-28 Gintei paskambino L. S. ir paprašė pas ją atvažiuoti, pasakė, kad narkotikų duos į skolą. Nuvykus pas L. S., ši paprašė perduoti vieną lankstinuką su heroinu ateinančiam narkomanui. Į pirmą aukštą jis nusileido su Ginte, perdavė lankstinuką, paėmė pinigus ir grįžo atgal į butą. Apie tai, kad matė, kaip minėtą narkomaną sulaikė pareigūnai, jis L. S. nieko nesakė, norėjo gauti savo dozę. Gavo lankstinuką su heroinu į skolą. Matė, kaip L. S. skubiai kraunasi daiktus ir nori išeiti. Ji jam į rankas įdavė buteliuką, prašė palaikyti. Nežinojo, kad ten lankstinukai su heroinu (t. 1.,b.l. 132-133). Analogiškas bendravimo su L. S. aplinkybes iškart po sulaikymo nurodė ir G. Ž. (t. 1, b.l. 76-77). Apie tai, kad iš kaimynų jai žinoma, jog pas L. S., kuriai nuomojo butą Subačiaus g., Vilniuje, ateidavo daug žmonių, teismui nurodė ir liudytoja J. B.. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad L. S. platino narkotines medžiagas.
Kolegijos nuomone, abejoti nuteistojo A. B. ir liudytojos G. Ž. parodymų objektyvumu, įvertinus jų nuoseklumą, nėra jokio pagrindo. Todėl visiškai nepagrįsti L. S. skundo teiginiai apie tai, kad pastarųjų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo būdami laisvėje jie galėjo suderinti savo pozicijas ir susitarė su A. B. ją apkalbėti, kad patys išvengtų atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. S. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas nuteistajai L. S. laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už sunkų nusikaltimą – narkotinių medžiagų platinimą, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dviejų iki aštuonerių metų.
Šioje byloje nuteistoji L. S. yra nuteista laisvės atėmimu 5 metams. Skirdamas tokią bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos trukmę, teismas įvertino tai, jog L. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Taip pat tinkamai buvo įvertinta nuteistosios asmenybė, teismas atsižvelgė į tai, kad L. S. anksčiau 4 kartus teista už nusikaltimus nuosavybei, vėl nusikalto tik praėjus 4 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, iki sulaikymo niekur nedirbo. Svarbu ir tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jai parodyto pasitikėjimo nubaustoji nepateisino ir vėl nusikalsdavo. Šios aplinkybės rodo nuteistosios susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jos nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti, akivaizdu, kad nuteistojo L. S. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų.
Atsižvelgiant į tai, kad šį nusikaltimą L. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino recidyviste (Lietuvos Respublikos BK 27 str.). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nuteistosios apeliaciniame skunde bei baudžiamojoje byloje nėra jokių ypatingų ar išskirtinų duomenų bei aplinkybių, kurios teismui leistų nesivadovauti šia taisykle.
Skiriant bausmę teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į tai, kad nėra L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią straipsnio sankcijoje numatyto jos vidurkio. Kolegijos vertinimu bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, juolab, kad visos skunde minėtos aplinkybės, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.