Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1491-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-1491-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12469-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
V. P., M. P., M.
Ieškovas
S. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1491-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12469-2011-2Procesinio sprendimo kategorija:35.3.6;121.14;121;21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P., V. P., M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams V. P., V. P., M. P. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. ieškiniu (dokumentinio proceso tvarka) prašė priteisti iš atsakovų V. P., V. P., M. P. 5 320,00 Lt nesugrąžintos paskolos, 6384,00 Lt palūkanų nuo 2006 03 31 iki 2011 03 31, 1432,30 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 procentus mėnesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 176,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2004 06 08 paskolos sutartimi ieškovas S. K. suteikė E. P. 5 320Lt paskolą iki 2005 06 08d. Šis laiku paskolos negrąžino, o 2008 05 07 mirė. Po mirties skolininko teises ir pareigas priėmė jo sutuoktinė V. P. ir vaikai V. P. ir M. P. (2008 10 16 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas pridėtas). Kadangi palikimą priėmę įpėdiniai atsako už palikėjo skolas solidariai visu savo turtu (CK 5.52 str.), prašė priteisti skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 08 02 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovai prieštaravimuose prašė pakeisti preliminarų sprendimą. Nesutiko su reikalavimu priteisti 6384,00 Lt palūkanų ir 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Prašė sumažinti 2 procentų mėnesines palūkanas iki protingo 6,57 procentų metinių palūkanų dydžio arba iki 0,5475 proc. Lietuvos banko nustatyta vidutine palūkanų norma. Sutiko, kad būtų priteista iš atsakovų 5320,00 Lt negrąžintos paskolos, 1747,62 Lt palūkanų, 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų. Prašė priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu 2011 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2525-728/2012 (buvęs 2-15848-728/2011) paliktas galioti.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo buvo vadovaujamasi CK 5.52 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 320,00 Lt negrąžintos paskolos, 6 384,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006 03 31 iki 2011 03 31 buvo pagrįstas, suma paskaičiuota teisingai. Reikalavimas grindžiamas byloje pateikta paskolos sutartimi. Spręsdamas dėl atsakovų nesutikimo priteisti 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas, teismas sprendė, jog šalys gera valia nustatė minėtą palūkanų dydį, sutartis turi joms įstatymo galią. Sutartis sudaryta teisėtai, ką liudijo notarinis jos patvirtinimas. Todėl šis atsakovų argumentas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atmesdamas atsakovų pašymą nepriteisti 6 384,00 Lt palūkanų, teismas konstatavo, kad šalia sutartinių palūkanų šaliai, neįvykdžiusiai prievolės atsiranda prievolė papildomai mokėti ir procesines palūkanas (CK 6.37 str.). Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nebuvo pagrindo atsakovams skolą išdėstyti 24 mėnesiams, nes atsakovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti mokėtinas sumas (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai V. P., V. P., M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti 2011-08-12 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį dėl paskolos ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies: ieškinį atmesti ta dalimi kuria prašoma priteisti 6 384,00 Lt priskaičiuotų palūkanų ir 2 procentus mėnesių sutartinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sumažinti šalių sutartimi nustatytą 2 procentų dydžio mėnesinių palūkanų dydį iki protingo dydžio 6,57 procentų metinių palūkanų normos arba 0,5475 procentų mėnesinės palūkanų normos, t.y. Lietuvos banko duomenimis nustatytos vidutinės palūkanų normos už Lietuvos bankų suteiktas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Priteisti iš apeliantų (atsakovų) 5 320,00 Lt, negrąžintos paskolos, 1 747,62 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai. Priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams.

Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu priteistos 2 procentų dydžio mėnesinės palūkanos yra aiškiai per didelės ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nors šalys yra laisvos susitarti ir nustatyti palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką, tačiau nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis –kreditorius, gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimo dėl palūkanų vertinimas yra ne tik privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes kontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešai tvarkai. Todėl nagrinėjant susitarimus dėl palūkanų dydžio teismas turi vertinti atitinkamus susitarimus ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros ir ar jis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Nustačius tokius pažeidimus teismas gali sumažinti palūkanų dydį (CK 6.228 str. ,6.73 str., 6.258 str., 1,5 str., 6.37 str. 3 d.). Teigia, kad neprotingai didelės palūkanos praranda savo paskirtį ir tampa skolininko nubaudimo priemone. Todėl mano, kad kai palūkanos nustatomos šalių susitarimu, o ne įstatymu, kilus ginčui, teismas gindamas viešą interesą turi nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius ir jas sumažinti. Teigia, kad nors ieškovas nepateikė apskaičiuoto nuostolių dydžio, bet jo patirti nuostoliai niekaip negalėtų sudaryti reikalaujamos priteisti sumos – 6384,00 Lt sumos, kai tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis vidutinė palūkanų norma imama už Lietuvos bankų suteiktas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams už laikotarpį nuo 2004 metų spalio mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio buvo 6,57 procentai. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus apeliantai mano, kad teismas turėjo pagrindą sumažinti 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki 6,57 procentų dydžio metinių palūkanų. Tokiu būdu atlygis ieškovui (kreditoriui) sudarytų 1 747,62 Lt sumą (iki bylos iškėlimo teisme dienos). Nesutinka su teismo argumentu, kad šalys buvo susitarę dėl palūkanų dydžio ir toks susitarimas šalims turi įstatymo galią. Mano, kad be įstatyminių 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisti dar ir 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas buvo neteisėta. Teigia, kad teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, nes palūkanos pagal įstatymą skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kaip palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.874 str.). Šiuo atveju šalys nesulygo dėl palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. Po bylos iškėlimo teisme dienos pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Dėl šios priežasties dvigubas palūkanų skaičiavimas yra negalimas ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bei teismų praktikai numatančiai tik vieną galimą pradelstą skolos, priteistos iš teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2006). Teigia, kad apeliantai prieštaravimuose nurodė, jog gauna minimalų atlygį ir gyvena ,,nuo algos iki algos“, atsakovė V. P. yra studentė, moka už mokslą, kai tuo tarpu ieškovo elgesys nuo pat pradžių buvo nesąžiningas. Ieškovas nuo 2008-05-07 iki 2011-03-31 jokių pretenzijų apeliantams nereiškė ir didino palūkanų dydį. Kadangi apeliantų materialinė padėtis yra sunki prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams (CPK 284 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinė skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl šios priežasties priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo nuomone, apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos banko skelbiama vidutine palūkanų norma už Lietuvos bankų suteiktas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams, kuri nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio buvo 6,57 procentai, nes sandoris įvyko tarp dviejų fizinių asmenų, o norint gauti banko paskolą būti pateikti daug įvairiausių dokumentų ir kredito užtikrinimui imtis daug papildomų priemonių. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad ieškovo nuostoliai negalėjo sudaryti 6 384,00 Lt sumos, nes ieškovas neturėjo pareigos įrodyti nuostolių dydžio, o palūkanos nelaikomos netesybomis skirtomis kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Paskola turėjo būti grąžinta 2005-06-08. Tačiau apeliantai per šį laikotarpį jokių veiksmų susijusių su paskolos grąžinimu neatliko. Teigia, kad procesinės palūkanos ieškovui buvo priteistos teisėtai. Prieštarauja apeliantų prašymui išdėstyti sprendimo vykdymą, nes toks vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, o apeliantai tokių aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo argumentus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas S. K. ir E. P. 2004-06-08 sudarė paskolos sutartį (b.l. 6). Sutartimi šalys susitarė, kad S. K. suteikia 5 320 Lt paskolą E. P. iki 2005-06-08. Pastarasis patvirtino, jog paskolą gauna (sutarties 1p., 2 p.) ir įsipareigoją paskolą grąžinti iki 2005-06-08. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad paskola suteikiama mokant 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Paskolos sutarties sudarymas patvirtintas notaro, Vilniaus miesto 24 –ame notarų biure. Paskolos gavėjas E. P. mirė 2008-05-07 (b.l. 8-10).

CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju apeliantai priėmė palikėjo turtą, tuo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl šios priežasties apeliantams atsirado pareiga atsakyti už palikėjo skolas.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Apeliantai teigia, kad paskolos sutartyje numatytos 2 procentų dydžio mėnesinės palūkanos yra aiškiai per didelės ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.228 str.,6.73 str., 6.258 str., 1,5 str., 6.37 str. 3 d.). Todėl yra pagrindas palūkanų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta bet ir visą tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Byloje pateikta paskolos sutartis tvirtina, kad sutarties šalys (fiziniai asmenys) geranoriškai ir laisva valia susitarė, kad paskolos gavėjas mokės 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. Minėtas susitarimas patvirtintas šalių parašais ir notaro. Vadinasi, šalys sulygo, kad iki paskolos grąžinimo, paskolos gavėjas mokės 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos davėjo pinigais. Minėta sutarties sąlyga šalims buvo priimtina ir tokio dydžio prievolę paskolos gavėjas prisiėmė savo laisva valia. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog paskolos sutartyje nustatytas mokėtinų palūkanų dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Be to, nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreditoriaus (ieškovo) kreipimosi į teismą dienos praėjo šešeri metai, per kuriuos skolininkai (apeliantai) nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo ir atitinkamai mokėtinų palūkanų sumažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, praleistas šešerių metų paskolos grąžinimo terminas yra nepateisinamas ir leidžia abejoti apeliantų sąžiningumu. Dėl šios priežasties teigti, kad nustatytas palūkanų dydis iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir tampa skolininko nubaudimo priemone, taip pat nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais dėl paskolos sutartyje nustatytoms palūkanoms taikytino Lietuvos banko laikotarpiu nuo 2004 metų spalio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams teiktų paskolų palūkanų dydžio - 6,57 procentų metinių palūkanų. Paskolos sutartis ir palūkanų dydis nustatytas pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl šalių lygiateisiškumas ir valios išraiškos laisvė pažeisti nebuvo (CK 6.872 straipsnio 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad ieškovo patirti nuostoliai negalėjo sudaryti 6 384,00 Lt sumos.

Pirma, palūkanos nelaikytinos kreditoriaus patirtais nuostoliais ir jų nereikia įrodinėti, be to palūkanos nelaikytinos netesybomis. Antra, jos skaičiuojamos pa­gal įsta­ty­mą ar su­tar­tį iki by­los iš­kė­li­mo teis­me, iš­sky­rus ša­lių su­si­ta­ri­me ar įsta­ty­me nu­ma­ty­tus at­ve­jus, kai pa­lū­ka­nos

(nete­sy­bos) skai­čiuo­ja­mos iki vi­siš­ko prie­vo­lės įvyk­dy­mo (pvz., CK 6.874 straips­nis). Sko­li­nin­kas, pa­žei­dęs pi­ni­gi­nę prie­vo­lę, tol, kol ne­at­ly­gi­na kre­di­to­riui jo pa­tir­tų nuos­to­lių, nau­do­ja­si kre­di­to­riaus pi­ni­gi­nė­mis lė­šo­mis, to­dėl pri­va­lo už ter­mi­no įvyk­dy­ti prie­vo­lę pra­lei­di­mą mo­kė­ti su­tar­čių ar įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas pa­lū­ka­nas, ku­rios lai­ko­mos mi­ni­ma­liais kre­di­to­riaus nuos­to­liais (CK 6.261, 6.210 straips­niai). Tai­gi, šios pa­lū­ka­nos tam­pa sko­li­nin­ko vyk­dy­ti­nos prie­vo­lės da­li­mi ir tu­ri bū­ti su­mo­ka­mos vi­sais at­ve­jais, kai vė­luo­ja­ma su­mo­kė­ti, t. y. jos at­lie­ka kre­di­to­riaus nuos­to­lių kom­pen­sa­vi­mo funk­ci­ją, tam­pa sko­los da­li­mi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai skolos negražino šešerius metus, tokia palūkanų suma yra pagrįsta (CK 6.874 str.) Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai tapatina sutartines 2 procentų mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola ir teismo priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Prie kom­pen­sa­ci­nę funk­ci­ją at­lie­kan­čių pa­lū­ka­nų taip pat pri­skir­ti­nos pa­lū­ka­nos, skai­čiuo­ja­mos nuo by­los iš­kė­li­mo mo­men­to iki vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo (CK 6.37 straips­nio 2 da­lis). Jos va­di­na­mos pro­ce­si­nė­mis pa­lū­ka­no­mis ir skai­čiuo­ja­mos tuo at­ve­ju, jei by­lo­je yra pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas to­kias pa­lū­ka­nas skai­čiuo­ti. Pas­ta­rų­jų pa­lū­ka­nų pa­skir­tis – ska­tin­ti sko­li­nin­ką kuo grei­čiau įvyk­dy­ti prie­vo­lę, ieš­ko­ti bū­dų at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riu­mi dar iki šio krei­pi­mo­si į teis­mą ir taip iš­veng­ti prie­vo­lės jas mo­kė­ti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog virš minėtų palūkanų priteisimas negali būti laikomas dvigubomis palūkanomis ir sprendžia, kad jos iš apeliantų buvo priteistos pagrįstai.

Netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti dėl apeliantų prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 88 str. 1 d., 93 str., CPK 178 str.). Todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Ieškovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėAntanas Rudzinskas