Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-04 · Civilinė byla Nr. e2S-719-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
e2S-719-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07277-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-719-459/2017(Proceso Nr. 2-06-3-07277-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslinto ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priėmimo klausimas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Ž. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2016-06-08 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (pradinės atsakovės) 330 Eur žalą, 18,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, 2017-01-19, ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, jame pakeitė atsakovą ir prašė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buveinė Gedimino pr. 19, Vilnius, priteisti 330 eurų žalos atlyginimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad reikalavimų ankstesnei atsakovei atsisako, nes Klaipėdos miesto savivaldybė buvo netinkama atsakovė byloje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog ieškovė turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nes atsakovės buveinė Vilniuje.

Šalies argumentai

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį. Nurodo, kad bylą tikslingiau nagrinėti Klaipėdoje. Teigia, kad žala atsirado Klaipėdoje.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su juo nesutinka. Nurodo, kad nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl ieškinio priėmimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priimdamas procesinį sprendimą dėl šios bylos teismingumo apylinkės teismas vadovavosi bendrosiomis teismingumo taisyklėmis. Šiuo aspektu svarbu tai, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų.

8. Ieškovės patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė pirmiausia kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal <...> žalos padarymo vietą. Šiuo atveju apeliantė nurodo, jog žala padaryta žemės sklype, esančiame Sportininkų g. 46, Klaipėdoje.

9. Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė, galėdama, tačiau neprivalėdama ieškinį pareikšti pagal atsakovės gyvenamąją vietą, teisėtai realizavo įstatymų leidėjo jai suteiktą galimybę ieškinį (patikslintą) pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo institutą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Raimonda Andrulienė