- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- I-3318-365/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06080-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Trečiasis asmuo
- S. L.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities VPK
- Atsakovas
- Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mildai Sokolovskienei, atsakovės atstovei Neringai Adomaitienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L. (S. L.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities VPK skundą atsakovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-09-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Vidaus tyrimų skyriui (toliau - VTS) buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. L. (S. L.) veiksmų.
Patikrinus Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau -Vilniaus m. penktasis PK) viršininko P. B. pateiktą informaciją, jog Vidaus reikalų informacinėje sistemoje (toliau - VRIS) 2013-05-21 galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo tikrinti Vilniaus m. penktojo PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. ir jos šeimos narių asmens duomenys, kurie galbūt buvo perduoti tretiesiems asmenims, nustatyta, kad nurodytu atveju I. B. bei jos šeimos narių asmens duomenis tikrino S. L..
Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2013-10-09 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-77 konstatavo, kad Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. L. veiksmai, kuriais jis nusižengė Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktų nuostatoms, vertintini, kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs tiesiogine tyčia, už ką jam, sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 str. nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda.
Kadangi Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. L. yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl 2013-10-10 Vilniaus aps. VPK vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L..
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2013-10-22 raštu Nr. 01-01-224 atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad sprendimas taikyti tarnybinę atsakomybę išdėstytoje situacijoje yra neadekvatus, nepateisinantis nuobaudos, kaip auklėjamosios priemonės tikslų. Profesinės sąjungos nuomone, šioje situacijoje užtektų auklėjamojo pokalbio.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas mano, kad Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas bei prieštaraujantis teismų praktikai dėl žemiau nurodomų priežasčių ir motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis nustato, kad profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. „Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Beje, Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje", kurią 1994 m. birželio 23 d. ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta: „Darbuotojų atstovai įmonėje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio a punktą laikomi ir profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas." Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatos derinasi su minėtos Konvencijos reikalavimais ginti darbuotojų atstovus nuo pavojų, kurie gali kilti dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje" (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas). Remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstini sutikima skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalu ištaigu profesiniu sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitu teisėtumo klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. A3 -170-04; 2006 m. vasario 3 d. nutartis Nr. A2 -748-06; 2008 m. rugsėjo 12 d. Am-1590/2008).
Byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime). Vidaus tarnybos statuto 44 str. 2 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi principo, jog profesinė sąjunga savo teisėmis privalo naudotis protingai ir negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2000; 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-934; 2000-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2000).
Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės, todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršijantis profesinės sąjungos kompetencijos ribas, varžantis darbdavio teises, užkertantis kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui. Be to, nebaudžiamumo atmosfera neigiamai įtakoja kitų pareigūnų darbą bei darbo drausmę.
Prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L. (S. L.).
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) nesutinka su skundu, nesutinka su teismine praktika, kuri, jų nuomone, nepagrįstai siaurina profsąjungų teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta profesinių sąjungų veiklos laisvė ir veiklos tikslas: "Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus'".
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau - PSĮ) reguliuoja profesinių sąjungų veiklos sritis ir ribas. PSĮ Preambulėje nurodoma, kad „Profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus". PSĮ 10 str. 4 d. įtvirtinta, jog „Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus." PSĮ 17 str. 1 d. nustatyta, kad „Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas." PSĮ 18 str. 1 d. įtvirtinta profesinės sąjungos teisė „...reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. " PSĮ 20 str. 1 d. teigiama, kad ., Profesinių sąjungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka gina valstybiniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai." PSĮ 13 str. nurodyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti suderinęs su profesinės sąjungos organais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 str. 2 d. numato, kad socialinė partnerystė vystoma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis.
Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. įtvirtintas draudimas bausti profesinės sąjungos narius dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Tai įstatymo įtvirtinta garantija profesinės sąjungos nariams nebūti persekiojamiems už narystę arba veiklą profesinėje sąjungoje. Toje pačioje straipsnio dalyje sekančiu sakiniu įtvirtinta kita socialinė garantija - nebūti nubaustam be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo.
Įstatymas nenumato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu. Sistemiškai vertinant teisės aktų visumą, akivaizdu, kad profesinės sąjungos veikla pagrįsta įvairiu darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru, t. y. darbdavio priimamų teisės aktų teisėtumo vertinimas, darbo įstatymo laikymosi kontrolė, socialinių garantijų įgyvendinimo užtikrinimas, tame tarpe ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumas. Darbdavys, kreipdamasis į profesinę sąjungą ir prašydamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui, tik patvirtina, jog profesinė sąjunga turi teisę sutikti arba nesutikti su tarnybine nuobauda. Tai yra profesinei sąjungai įstatymo suteikta garantija ir teisė į bendrą bei teisingą sprendimo priėmimą. Kadangi minėtame Statute ši teisė yra suteikta, pasinaudojimas ja negali būti įvardintas kaip Profesinės sąjungos kompetencijos viršijimas.
Profesinė sąjunga, vykdydama savo veiklą, nesiekia dirbtinai kurti kliūčių pareiškėjui vykdyti vidaus administravimo funkcijų. Profesinės sąjungos taryba, nagrinėdama Vilniaus apskr. VPK prašymą dėl išankstinio sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę pareigūnui S. L., nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia nubausti minėtą pareigūną, kuris yra Profesinės sąjungos narys, ir pateikė motyvuotą atsakymą. Manome, kad Profesinės sąjungos taryba neviršijo savo įgaliojimų išnagrinėdama tarnybinio patikrinimo išvadą ir nešališkai įvertindama įvykio aplinkybes bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą ir priežastis. Užimdama aktyvią poziciją pareigūnų teisių gynyboje, Profesinė sąjunga įvertino faktą, jog pareigūną yra siūloma bausti nepagrįstai.
Būtina atsižvelgti į tai, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas tiesiogiai įtakoja Profesinės sąjungos nario ekonominę situaciją ir karjeros galimybes - esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai pareigūnas netenka teisės būti paskatintas, įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas ir t.t, todėl skiriant tarnybinę nuobaudą būtina griežtai laikytis privalomų procedūrų, vengti bet kokios diskriminacijos ar subjektyvumo, tarnybinę nuobaudą skirti tik pagrįstai, visiškai įrodžius pareigūno kaltę ir jo neteisėtus veiksmus. Pirmiausiai vadovas, o, prireikus ir teismas, kiekvienu atveju turi įvertinti profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y., ar toks nesutikimas iš esmės pagrįstas.
Šiuo atveju darbdavio interesai pažeisti nebuvo, nes jis neturėjo pagrindo, vadinasi ir teisės, siūlyti taikyti tarnybinę atsakomybę, nes nebuvo visapusiškai įvertinti S. L. veiksmai, jų kaltė, tai prieštarauja 2003-08-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos tikslams. Tokiais atvejais tik įsigilinus į tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, galima įvertinti visas aplinkybes bei Profesinės sąjungos tarybos nesutikimo pagrįstumą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Profesinei sąjungai visai nėra būtina įrodinėti aktyvios savo narių veiklos Profesinėje sąjungoje, kadangi užtenka paties pareigūno narystės minėtoje organizacijoje fakto - vien dėl to darbdavys, siekdamas susilpninti pareigūnų norą stoti į Profesinę sąjungą, nepagrįstai siūlo traukti tarnybinėn atsakomybėn Profesinės sąjungos narius. Prašo atmesti pareiškėjo Vilniaus apskr. VPK 2013-10-29 skundą Nr. 10-S-18117 kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu kiekviena šalis laikėsi tos pozicijos, ,kuri buvo nurodyta skunde ir atsiliepime į skundą.
Tretysis asmuo neneigė padaręs veiksmus, kurie nustatyti Tarnybinio patikrinimo metu. Palaikė atsakovo atstovę, manė, kad nėra pagrindo skirti nuobaudą.
Skundas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjai atliko tarnybinį patikrinimą ir padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens tarnybos metu atlikti veiksmai pažeidžia nustatytą tvarką , todėl nori spręsti jo patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą. Profesinė organizacija, kurios narys yra tretysis suinteresuotas asmuo, nesutinka, kad šis būtų traukiamas atsakomybėn, nes mano, kad nėra pagrindo drausminei atsakomybei, kad padarytas pažeidimas nereikšmingas ir būtų galima apsiriboti žodiniu pokalbiu. Kilo ginčas, ar pagrįstai Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga nedavė sutikimo patraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį drausminėn atsakomybėn.
Teismui pateikta medžiaga liudija, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Vidaus tyrimų skyriuje 2013-09-12 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. L. (S. L.) veiksmų. Patikrinus Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau -Vilniaus m. penktasis PK) viršininko P. B. pateiktą informaciją, jog Vidaus reikalų informacinėje sistemoje (toliau - VRIS) 2013-05-21 galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo tikrinti Vilniaus m. penktojo PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. ir jos šeimos narių asmens duomenys, kurie galbūt buvo perduoti tretiesiems asmenims; nustatyta, kad I. B. bei jos šeimos narių asmens duomenis tikrino S. L..
Nustatyta, kad vyresniajai tyrėjai I. B. atliekant ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d. (Žmogaus terorizavimas) ir 295 str. (Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti), pagal E. B. pareiškimą dėl jos sutuoktinio G. B. veiksmų prieš ją, 2013-06-07 E. B. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl šios pareigūnės nušalinimo nuo tyrimo, motyvuodama tuo, kad I. B. sutuoktinis yra G. B. pažįstamas, taigi, pareigūnė I. B. gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Įtarus, kad E. B. duomenis apie I. B. sutuoktinį gavo neteisėtai, buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau -Policijos departamentas) Policijos informacijos valdybą (toliau - PIV), kad būtų nustatyta, kas ir kokiais pagrindais tikrino I. B. bei jos šeimos narių asmens duomenis. Remiantis Policijos departamento PIV pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2013-05-21 07.27 val. VRIS naršyklėje I. B. asmens duomenis bei duomenis apie jos tėvus, vaikus, sutuoktinius tikrino Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. L.. Nurodytas tikrinimo pagrindas - „Kitas tarnybinis būtinumas", „Mokymai". Dėl nurodytų pareigūno S. L. veiksmų Vilniaus aps. VPK Imuniteto skyriuje 2013-07-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00757-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. (Piktnaudžiavimas) 1 d. ir 167 str. 1 d. (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Šį tyrimą organizuojančio Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. A. leidimu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad E. B. apklausos metu parodė, jog prielaidą apie galimus jos sutuoktinio G. B. ir pareigūnės I. B. sutuoktinio ryšius ji padarė, remdamasi tik viešai prieinama informacija internete bei pastebėjusi sutapimų (abiejų veikla susijusi su prekyba automobilių padangomis, abu domisi keturračiais motociklais). Vyresnysis patrulis S. L. apklausos metu pripažino, jog aptariamu atveju jis, būdamas tarnybos metu ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje prie Vilniaus m. penktojo PK, patikrino pareigūnės I. B. asmens duomenis, neturėdamas tam teisinio pagrindo, o tiesiog iš smalsumo -norėjo įsitikinti, kad gali prisijungti prie VRIS pakeistu prisijungimo slaptažodžiu ir patikrino tuo metu prie PK automobiliu privažiavusios pareigūnės asmens duomenis. Pasak jo, šiuo atveju jis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (toliau - ATPEĮR) nurodė minėtos pareigūnės automobilio duomenis ir taip sužinojo automobilio savininkės vardą, pavardę bei asmens kodą, o šiuos duomenis nukopijavo ir įrašė atitinkamame langelyje VRIS naršyklėje, prisijungęs prie jos nauju slaptažodžiu, peržiūrėjo I. B. ir jos artimųjų asmens duomenis, tačiau jų nespausdino, niekam neperdavė ir kitaip nepaviešino. Pastarąjį jo teiginį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – E. B. parodymai bei internete ir kitais būdais (lankstinukai) , viešai skelbta informacija apie I. B. sutuoktinio darbovietę ir laisvalaikio pomėgius.
Policijos departamento PIV informavo, kad vyresnysis patrulis S. L. 2013-05-21 07.22 vai. buvo prisijungęs prie ATPEĮR, tačiau jokių duomenų tvarkymo veiksmų neužfiksuota.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų apsaugos įstatymas) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 16 p. nurodyta, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais (16.1 p.), be to, šių taisyklių 15.4 p įtvirtintas reikalavimas tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą.
2013-09-24 vyriausiasis patrulis S. L. pasirašytinai supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Teise pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodyto tarnybinio nusižengimo jis nepasinaudojo.
Apibendrinant buvo konstatuota, kad Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. L. 2013-05-21 07.27 val., tarnybos metu VRIS naršyklėje nepagrįstai tikrino I. B. asmens duomenis bei duomenis apie jos tėvus, vaikus, sutuoktinius, ir netinkamai nurodė tikrinimo pagrindą - „Kitas tarnybinis būtinumas", „Mokymai". Remiantis minėto ikiteisminio tyrimo bei šio tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju duomenų peržiūros atliktos trečiųjų asmenų prašymu ar turint tikslą pateikti duomenis tretiesiems asmenims, arba, kad duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims ar kitaip paviešinti.
Pažymėtina, kad policijos pareigūnams ir darbuotojams leidimai naudotis atitinkamais registrais išduodami tik pasirašius įsipareigojimą saugoti asmens duomenų paslaptį ir pasižadėjimą laikytis duomenų saugos reikalavimų, todėl preziumuojama, kad pareigūnai ir darbuotojai, naudodamiesi šiais registrais, supranta savo atsakomybę ir pasekmes, galinčias kilti dėl teisės aktų, reglamentuojančių naudojimąsi žinybiniais registrais, reikalavimų nesilaikymo. Taigi, S. L., aptariamu atveju tikrindamas I. B. ir jos artimųjų asmens duomenis bei nurodydamas išgalvotus duomenų tikrinimo pagrindus, žinojo, jog elgiasi neteisėtai (tai ir pats pripažino), t. y., jis
sąmoningai (tyčia) nusižengė Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. (asmens duomenys turi būti renkami apibrėžtais ir teisėtai s tikslais) ir Taisyklių 16.1 (registrų naudotojui griežtai draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais) ir 15.4 (tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą) punktų nuostatoms ir tokie jo kalti (tiesioginė tyčia) veiksmai, vertintini, kaip tarnybinis nusižengimas.
Nagrinėjamu atveju minėti pareigūno S. L. veiksmai, kuriais jis nusižengė Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. bei Taisyklių 15.4 ir 16.1 punktų nuostatoms, vertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, todėl sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kol bus išspręstas šio pareigūno baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas, netikslinga.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 str. nurodyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, o šio statuto 26 str. numatyta, jog pareigūnams už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas aplinkybes, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Buvo nuspręsta tarnybinį patikrinimą baigti. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos l-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį nusižengimu Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. bei Taisyklių 15.4 ir 16.1 punktų nuostatoms, skirti tarnybinę nuobaudą. Kreiptis į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios sąjungos nariui S. L. (b.l. 8-10).
Teismui pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-10-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo turinyje nurodytos veikos aplinkybės sutapo su Tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis (b.l. 11-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. L. paaiškino, kad jis eina Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, yra Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko (VRIS CDB) vartotojas, todėl jam yra suteikta teisė turimu vartotojo vardu ir slaptažodžiu prisijungti prie VRIS CDB ir, esant tarnybiniam būtinumui, nurodžius duomenų paieškos pagrindą ir jo patikslinimą ar papildomus duomenis, peržiūrėti fizinių ir juridinių asmenų duomenis. 2013-05-21 ryte, tikslaus laiko nepamena, jis, tarnybos metu, būdamas tarnybiniame policijos automobilyje, stovinčiame prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato, turimu vartotojo vardu ir slaptažodžiu bandė prisijungti prie VRIS CDB, tačiau kompiuterio ekrane pasirodė užrašas, kad būtina pakeisti turimą slaptažodį. Jis pakeitė slaptažodį, t. y. iš VRIS CDB pateiktų pasirinkti slaptažodžių, pasirinko vieną ir jį įsidėmėjo. Norėjo įsitikinti, ar VRIS CDB iš tikrųjų veikia su naujai pasirinktu slaptažodžiu, todėl nusprendė pamėginti patikrinti kokius nors duomenis. Kaip tik tuo metu į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK automobiliu, kurio markės ar valstybinių numerių nepamena, atvyko iš matymo pažįstama tyrėja I., pavardės nepamena, keletą kartų buvo pas ją apklausoje patikslinti aplinkybių, nurodytų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi nusprendė Administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registre (ATPEĮR), kurio vartotojas taip pat yra, suvesti minėtos tyrėjos automobilio duomenis. Dabar jau nepamena, kokį paieškos pagrindą ir/ar patikslinimo duomenis nurodė ATPEĮR, tačiau ATPEĮR, pagal atliktą automobilio užklausą, buvo nurodyta minėtos tyrėjos vardas, pavardė asmens kodas ir kiti duomenys. Jis iš šio registro nukopijavo asmens kodą ir, prisijungęs prie VRIS CDB, atkopijavo asmens kodą į atitinkamą langelį. Duomenų paieškos pagrindą nurodė - kitas tarnybinis naudojimas, o papildomus duomenis nurodė - mokymai. Pakeistu slaptažodžiu jam buvo leista prisijungti prie asmens duomenų, esančių VRIS CDB. Jis peržiūrėjo tyrėjos asmens duomenis, tėvų, vaikų, sutuoktinio duomenis. Šių duomenų nespausdino, jų niekam neperdavė ar kaip nors kitaip neatskleidė, neplatino. Šiuos duomenis peržiūrėjo tik norėdamas įsitikinti, ar VRIS CDB veikia su pakeistu slaptažodžiu. Žino, kad tokio pobūdžio duomenų peržiūra yra neteisėta (b.l.13).
Taigi, nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo, pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai susipažino su svetimų asmenų duomenimis. Pareiškėjas – Vilniaus apskrities VPK laikosi nuomonės, kad S. L. turi būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, o profesinė sąjunga neduoda sutikimo tai padaryti, nes mano, kad nėra pagrindo drausminei atsakomybei; šioje situacijoje užtektų auklėjamojo pokalbio, kuris padarytų ženkliai didesnį poveikį pareigūnui, nei paskirta nuobauda (b.l. 21).
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir PSĮ). Šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinta aptariamoji norma reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas ir kt.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas kartu su Darbo kodekso (toliau – ir DK) 134 straipsnio 3 dalimi, yra pažymėjęs, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą, darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui), yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438- 1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-798/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2638/2012 ).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose ir teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Todėl nagrinėjamoje byloje vertintina, ar atsakovė, priimdama sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos ribose, duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ir ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus.
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2013 m. spalio 22 d. sprendime savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. L. motyvavo tuo, kad gauta informacija pareigūnas nesinaudojo nusikalstamais tikslais, informacija nebuvo paviešinta, perduota tretiesiems asmenims ir pan. Priimant sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo taip pat neatsižvelgta į ilgametę L. tarnybą, teigiamą charakteristiką, į tai, kad pareigūnas buvo 22 kartus skatintas. Mano, kad tarnybinė nuobauda būtų nepagrįsta, kad užtektų auklėjamojo pokalbio. (b.l. 21).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A662-368/2012), priimtoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, pažymėjo, kad tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Kitaip tariant, kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija - darbdavys turi įrodyti, kad tarnybinę nuobaudą nori skirti ne dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su S. L. naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Teismui į nagrinėjamą bylą tokie duomenys taip pat nepateikti. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad profesinė sąjungą atsisakė duoti sutikimą ne todėl, kad pareigūno veika susijusi su naryste profesinėje sąjungoje, tarnybinės nuobaudos skyrimas nesusijęs su šio pareigūno naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, ar jo atstovavimu kitiems profesinių sąjungų nariams (2014-06-16 posėdžio garso įrašas). Iš byloje esančios Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados (b. l. 9–12) darytina išvada, kad užfiksuotų duomenų visuma sudaro pakanką pagrindą atsakovei apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nesant duomenų, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.
Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).
Teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išanalizavęs bylai aktualias teisės normas bei atsižvelgęs į šioje srityje suformuotą teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui S. L. yra neteisėtas , todėl Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2013-10-22 sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 105–106 str., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo Vilniaus apskrities VPK skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2013-10-22 atsisakymą Nr. 01-01-224 duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos Muitinės darbuotojų profesinės –ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L. (S. L.).
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.