- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 1-25-335/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Kaltinamasis
- G. V.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 kl. išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1997-03-27 Ignalinos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK red. iki 2003-05-01); 2001-05-21 Ignalinos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK red. iki 2003-05-01), teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 163 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. V. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. spalio 3 d. 17.00 val., namuose, esančiuose Runionių k., Alantos sen., Molėtų r., kur gyveno su sugyventine, kiekvieną kartą kai jam nepatikdavo sugyventinės A. P. mažametės dukters M. S., gim. (duomenys neskelbtini), elgesys, pavyzdžiui, kai jo manymu ji klaidingai atlikdavo matematikos užduotis, o jo liepiama jas perspręsdavo ir vėl padarydavo klaidų, jis paėmęs už rankos nutempdavo ją prie lovos, parklupdydavo ir pamovęs kelnes mušdavo ją sulenktu dirbtinės odos diržu į įvairias kūno vietas. Taip nepateisinamai smurtaudamas mažamečio vaiko atžvilgiu, o ypač 2013m. spalio 3d. apie 17val., jis iš viso minimu laikotarpiu sudavė jai ne mažiau kaip šešiolika smūgių ir dėl dauginių nubrozdinimų bei krausjosruvų kūne padarė M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažemino vaiko orumą.
G. V. savo kaltę dėl vaiko mušimo pripažino, tačiau siauresne apimtimi nei buvo kaltinamas. Jis paaiškino, kad yra A. P. sugyventinis, su ja gyvenantis Runionių kaime Molėtų r. apie dvejus metus. Kartu gyvena A. P. aštuonerių metu dukra M. S., kurią daugiau auklėjo jos motina. Su ja nebuvo sutarta dėl mergaitės auklėjimo, bet ir jis prie to prisidėdavęs, pavyzdžiui, tikrindavęs jos sąsiuvinius, pamokų ruošimą. Ji esą nenoriai atlikdavo namų darbus, ypač matematikos užduotis. 2013 m. spalio 3d. jis irgi tikrinęs sąsiuvinius, uždavęs jai paspręsti uždavinių, liepęs surašyti skaitmenis iki 100, o ji nesprendė, bet žaidė. Todėl labai supykęs ir nusivedęs ją prie lovos ir paguldęs ant pilvo bei numovęs kelnes, sulenktu diržu užsimodamas juo mušė M. apie minutę laiko-daugiausia per sėdmenis. Ji spardėsi ir garsiai rėkė. Kitą rytą sumušta buvo išleista į mokyklą, žino, kad iš ten ji atsidūrė ligoninėje, o po to-globos namuose. Taip pat prisipažino, kad ją diržu mušė ir 2013m. rugsėjo viduryje. Dėl tokių savo veiksmų kaltinamasis gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Be prisipažinimo jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.
2013 12 06 parodymų patikrinimo vietoje metu G. V. parodė konkrečią vietą, kurioje ir kaip jis smurtavo prieš mažametę M. S., kurią nutempdavo iki lovos, liepdavo gultis ir pamauti kelnes, o tada viena ranka prilaikydavo ją prispaudęs ir kita mušdavęs diržu per sėdmenis bei kojas, taip jis prisipažino mušęs ją du kartus (b.l.82-88).
Iš 2013 10 04 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 278/13 (14), matyti, jog M. S. buvo nustatyti dauginiai nubrozdinimai šlaunyse, dešiniajame kelyje, kaktoje, kraujosruvos šlaunyse, kairiame pakinklyje, nugaroje ir kairiame sėdmenyje. Dešinėje šlaunyje nustatyti dauginiai šviesiai raudonos odos ploteliai, likę sugijus nubrozdinimams. Juostų pavidalo kraujosruvos ir nubrozdinimai šlaunyse, kairiame pakinklyje galėjo būti padaryti mušant diržu. Nubrozdinimai dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje ir kaktoje padaryti prieš 2-7 paras iki apžiūros. Nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas prieš 5-8 paras iki apžiūros. Nubrozdinimas ir šviesiai raudonos odos ploteliai galėjo likti sugijus nubrozdinimams, padarytiems prieš 1-4 savaites iki apžiūros. Kraujosruva nugaroje padaryta prieš 5-10 parų iki apžiūros. Visi kiti sužalojimai padaryti 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai trisdešimt dvejais trauminiais poveikiais, su sąlyga, kad juostų pavidalo kraujosruvos ir nubrozdinimai buvo padaryti mušant perlenktu diržu, t.y. vienu trauminiu poveikiu padarant dvejas kraujosruvas ar nubrozdinimus. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.22-24).
Nukentėjusioji mažametė M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad tuomet ketvirtadienį (2013 10 03) būnant namuose, kai ji blogai suskaičiavo-neteisingai atliko užduotį-kartu gyvenantis patėvis G. diržu ją stipriai sumušė, prieš tai liepęs jai nusimauti kelnes ir gultis ant pilvo. Jis viena ranką laikė jos kojas, kita mušė diržu. Visada ją taip mušdavo, pavyzdžiui, jei ji suklysta skaitydama, vėl muša ir liepia niekam nesakyti; kelnes liepdavo nusimauti, kad diržas geriau “liptų”. Ji šaukė, bet mama nieko nedarė (b.l. 18-19).
Liudytoja A. P. paaiškino, kad ji yra M. S. motina, o kartu su jomis gyvenantis G. V.-jos draugas. Tuomet 2013 m. spalio 3 d. po pietų kai ji buvo kitame kambaryje išgirdo M. šaukiant ir atėjusi pamatė ją G. V. mušamą diržu per nuogus sėdmenis, ji buvo nepilnai atsiklaupus prie lovos ir jos kojos buvo ant grindų. Sudavė G. V. gal 7-8 smūgius. Dukra verkė ir ji, motina, subarusi G. V., kad jis nemuštų M., nes paskui dėl to bus problemų, bet diržo nebandžiusi atimti. Dėl to buvo apsipykę su G. V., kuris esą ir anksčiau retkarčiais “uždroždavo” dukrai diržu, bet švelniau, o tąkart jos manymu per stipriai. Rytą matė ant dukros kūno mėlynes ir randus, ji šlubavo, skundėsi skausmu ir ji patarusi neiti į mokyklą, bet ji norėjusi eiti ir ji ją šlubuojančią palydėjusi. Bet namo ji negrįžo-buvo išvežta į ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus A. P. aiškino, kad G. V. ir anksčiau mušdavęs jos dukrą M. per sėdmenis kai ji neklausydavo ir nedarydavo namų darbų. Jis sakydavęs, kad jam nervai nelaiko, kai ji nesimoko (b.l.26-27, 28-29).
Liudytoja R. G. paaiškino, kad ji dirba Alantos gimnazijoje socialine pedagoge ir gimnazijoje buvo įtarta, jog M. S. nėra gerai gyventi namuose. O 2013 m. spalio 4 d. pas ją į kabinetą mokytoja atsivedė savo auklėtine M. ir iš jos sužinojo bei akivaizdžiai pamatė neįtikėtiną vaizdą-vaikas buvo taip smarkai sumuštas, kad sunkiai galėjo paeiti, iš žaizdų tekėjo skystis, matėsi, kad jai labai skauda. Mergaitė papasakojo, kad iš vakaro ją diržu primušė mamos sugyventinis G.. Apie šį įvykį ji nedelsdama pranešė policijai ir vaiko teisių apsaugos skyriui.
Liudytoja I. D. irgi paaiškino, kad ji, mokytoja, nuo pirmos klasės mokė M. S., kol ji lankė Alantos gimnaziją ir anksčiau yra pastebėjusi, kad jai ką nors skauda, bet ji klausiama sakydavo, jog pati užsigavusi. 2013 m. spalio 4 d. ryte psichologė L. A. jai pasakė, kad kažkas negerai su M., kad ji keistai vaikšto. Sutikusi M. ji paklausė kas jai atsitiko, tačiau M. atsakė, kad skauda koją, kurią susimušė. Ji tuo nepatikėjusi dar pakalbino ir tada mergaitė prisipažino, kad iš vakaro ją diržu sumušė motinos sugyventinis G.. Ji leido ją apžiūrėti ir tuomet pamatė baisų vaizdą-akivaizdų sumušimą diržu.
Liudytoja L. A. davė analogiškus parodymus ir paaiškino, kad 2013 m. spalio 4 d. rytą Alantos gimnazijos koridoriuje pamatė sunkiai paeinančią M. S. ir išsiaiškino, kad ją namuose sumušė motinos sugyventinis Giedrius, esą už tai, kad nesiseka matematika. Tą pačią dieną M. nuvežė patikrinti į Molėtų polikliniką ir į Utenos ligoninę, o vėliau lydėjo pas teismo medicinos ekspertą.
2013-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis yra užfiksuota įvykio vieta – A. P. gyvenamasis namas, esantis Runionių k., Alantos sen., Molėtų r. Po apžiūros paimti du diržai, kurie yra įrodymai byloje (b.l.6-12).
Taigi, neginčijamai įrodyta G. V. kaltė, tačiau konstatuotina, kad nėra pagrindo jį, vaiko motinos sugyventinį, laikyti mažametės M. S. globėju ar teisėtu jos atstovu, kadangi jis jokių kompetentingų institucijų sprendimu nebuvo paskirtas globėju, nėra jos įvaikinęs, bet faktiškai jai yra svetimas žmogus, kaip tai teisingai įvardijo ir apklaustos liudytojos R. G., I. D., L. A. bei pažymėjo Alantos seniūnijos seniūnas G. V. charakateristikoje-esą jis pas A. P. Runionių kaime lankosi per išeigines ir šventes (b.l. 69). Pagal LR Civilinio kodekso trečios knygos XVIII skyriaus nuostatas kaltinamasis iš tikrųjų nelaikytinas nei įtėviu, nei teisėtu mažametės nukentėjusiosios atstovu. Vadinasi, jis neturėjo globėjo teisių ar pareigų, įtvirtintų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t.y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, užtikrinti vaikui sveiką ir saugią aplinką ir pan., dėl ko kaltinimas piktnaudžiavus tėvo (globėjo) teisėmis ir pareigomis – nusikaltimo kvalifikavimas kaltinamuoju aktu pagal LR BK 163str. nėra teisingas. S. V. nusikalstama veika atitinka LR BK 140 str. 3d. sudėtį, kaip kad ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teismas atitinkamai šią jo veiką perkvalifikuoja. Be to, nors jis buvo kaltinamas ne mažiau kaip 32 smūgių sudavimu, priėmus dėmesin teismo medicinos specialisto išvadą apie tai, kad mušant vaiką sulenktu diržu vienu trauminiu poveikiu buvo padaryta po dvi kraujosruvas ar nubrozdinimus vienu sudavimu, teismas nustatė, jog iš tikrųjų G. V. sudavė M. S. ne mažiau kaip 16 smūgių. Pati mergaitė eksperto apžiūrima irgi sakė susilaukusi mažiau smūgių, nei G. V. buvo kaltinamas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vertintina ir tai, jog jis pats yra nebrandus, infantilus, jam būdingi psichikos ir elgesio sutrikimai (b.l. 68), kas būtent teismo vertinimu ir sąlygojo tokį savitvardos neturėjimą bei smurtinio elgesio proveržius.
Skiriant jam bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko vaiko motinos L. P. namuose ir jos akivaizdoje, tačiau ji reikiamai nepasistengė apginti savo dukters. G. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą nuo 2007m. (b.l. 37).
Kaltinamojo G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas aplinkybes, manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, bet ją G. V. atidedant LR BK 75str. pagrindu ir skiriant jam įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą poveikį jo elgesiui.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 2719,68 Lt priteisimo už M. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 46-47). Šis reikalavimas yra pagrįstas pridėtais įrodymais (b.l. 49-51). Pagal LR CK 6.283str. 1d. žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ir kaltinamasis su tuo sutiko, todėl ieškinys visiškai tenkintinas.
Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai mažametės M. S. interesais pareiškė ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 41-42), kuris tenkintinas iš dalies. Nėra abejonių, kad ne vieną kartą smurtaudamas jis sukėlė vaikui stiprų fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, gniuždė ją fiziškai ir psichologiškai. Dėl sumušimo 2013 10 03 ji sekančią dieną sunkiai galėjo paeiti, šlubavo (bet vis tiek motinos buvo išleista į mokyklą), atsidūrė VĮ Utenos ligoninėje ir buvo gydoma stacionare spalio 4-7 d. (b.l. 36), iš kurios į motinos namus nebuvo grąžinta, bet apgyvendinta Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose (b.l. 38) ir dėl to pakeitė mokyklą. Tokie esminiai jos gyvenimo pokyčiai neabejotinai kuriam laikui smarkiai sutrikdė vaiką, tačiau kaip teigė šiuose namuose dirbanti liudytoja L. A., mergaitė dabartiniu metu yra linksma ir guvi. Taigi, teismas vertindamas kaltinamojo vaikui padarytą neturtinę žalą, visa tai priima dėmesin, tuo pačiu sprendžia, jog turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų. Pastarasis yra bedarbis, jo socialinė ir turtinė padėtis akivaizdžiai yra sunki ir jis dėl to net nėra sumokėjęs 2012 07 30 teismo paskirtos jam 4000 Lt administracinės baudos (b.l. 62), taip pat nėra duomenų, jog jis turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pačiame ieškinyje irgi pripažįstama, kad teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, kaltininko turtinę padėtį, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas sprendžia, jog šis ieškinys yra mažintinas ir iš G. V. M. S. priteistinas 4000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų patirtos nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos teikiant teisines paslaugas-700Lt (b.l. 40).
Daiktai, turintys reikšmės bylai-du diržai-sunaikintini.
Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 106str., 115str., 297, 301-305str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 140str. 3d. ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Taikyti LR BK 75str. ir bausmės vykdymą jam atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neieškoti ryšių ir nebendrauti su M. S..
Priteisti iš G. V. 2719,68 Lt, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos a.s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, b.k. 73000.
Priteisti 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą M. S., atstovaujamai Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų.
Priteisti iš G. V. 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namams.
Kardomąją priemonę rašytinį opasižadėjimą neišvykti nuteistajam panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Du diržus, laikomus Utenos AVPK Molėtų rajono Policijos komisariate, sunaikinti.
Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.