Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei M. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo ieškovo pusėje, be savarankiškų reikalavimų- A. P., trečiasis asmuo atsakovės pusėje, be savarankiškų reikalavimų- notarė R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis visą laiką bendravo su tėvu ir juo rūpinosi, todėl gerai žinojo ne tik jo sveikatos problemas, ateities planus, bet ir jo valią palikti turtą vaikams. Su tėvu santykiai buvo geri. Tėvą jis pažinojo gerai, todėl žinojo, kad jis buvo pakankamai šykštus, todėl pinigais nesisklaidė, kol atsakovė nepradėjo iš jo vilioti pinigus.

Atsakovė su tėvu pradėjo bendrauti 2006 metais, jai dar nenutraukus santuokos su P. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini)metais, todėl ji su tėvu nuolat kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Tėvą atsakovė prisimindavo ir jį lankydavo tik tada, kai reikėjo pinigų. Atsakovė tėvu manipuliavo ir juo naudojosi. Būdama jaunesnė 20 metų galėjo daryti įtaką nusenusiam tėvui. Įsitikinęs, kad dėl atsakovės elgesio iširo ir tėvo šeima. Atsakovė tėvo neišleisdavo net į giminės susiėjimus ir gimtadienius. Ji nuteikinėjo prieš jį tėvą.

Tėvas turėjo daug sveikatos problemų. Be širdies ir kraujagyslių sutrikimų, 2011 metais jam buvo diagnozuota Parkinsono liga, o nuo 2012 metų jo sveikata pradėjo sparčiai blogėti. Tėvas pradėjo sunkiau orientuotis, sutriko atmintis. Jam buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas (diagnozė F06.7), kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, pasunkėja pažintiniai gebėjimai, sumažėja dėmesio koncentracija. Atliekant paprastus darbus jam reikėdavo nuolat daryti pertraukas, o įsisavinti naują informaciją jam apskritai buvo sunku, strigdavo kalba. Tėvas vartojo įvairius vaistus, kurie taip pat galėjo turėti įtakos tėvo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti iki testamento sudarymo dienos.

Atsakovės tikslai bendraujant su tėvu buvo savanaudiški. Siekdama savo tikslų atsakovė skatino jį vartoti alkoholį. Kas kartą apsilankiusi pas tėvą reikalaudavo iš jo pinigų. Tėvas ne kartą jo prašė paslėpti pinigus, kad atvykus atsakovė negalėtų jų iš jo paimti. Ji piktnaudžiavo tėvo patiklumu ir tuo, kad dėl sveikatos stovio jo valia ir pažinimo įgūdžiai susilpnėjo. Naudodamasi tėvo pinigais, ji niekada nesirūpino tėvo gerove, jo sveikatos stoviu ar reikalingais medikamentais. 2015 metais itin pablogėjus tėvo sveikatai, atsakovė visiškai nusišalino nuo tėvo priežiūros, jo slaugos, nors būdama testamentine įpėdine privalėjo bent iš pagarbos tėvui juo domėtis ir rūpintis jo sveikata.

Ginčijamas tėvo surašytas testamentas turi valios trūkumų, nes tai nebuvo sąmoningai suformuota tėvo vidinė valios išraiška, o daugiau atsakovės įtaka, kuri pasireiškė tuo, jog blogėjant tėvo sveikatai, atsakovė tuo naudojosi ir suklaidinusi tėvą palenkė jį 2014-01-14 testamentu palikti jai butą. Testamento sudarymo metu tėvas jau negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto. Tėvui negalėjo būti aiškus ir testamento turinys, nes jau 2012 metais dėl ligos tėvas turėjo dėmesio koncentracijos sutrikimų, o 2013-04-29 konsultuojamas neurologo skundėsi bloga atmintimi, susilpnėjusia orientacija, užmaršumu- neprisiminė ką veikė netolimoje praeityje. Abejotina ar tėvas perskaitė testamento tekstą, o jei ir perskaitė, tai ar vargu suprato jo esmę.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. P. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

2015 metais S. P. kelis kartus buvo gydomas ligoninėje, ji lankė jį ir rūpinosi, o 2015 m. lapkričio mėnesį pabaigoje, kai S. buvo gydomas ligoninėje, į ligoninę ėjo kiekvieną dieną po darbo, nešė uogas, jogurtus, higienos priemones, išskalbdavo ir pakeisdavo apatinius drabužius. Jis ją pažindavo, sakydavo „mano saulė“, džiaugėsi kiekviena akimirka praleista kartu. Perkėlus jį į slaugos skyrių, ten buvo du vakarus, bet jis jau nekalbėjo, o 2015-12-11 ryte jo gyvybė užgeso.

Nesuprantama, kodėl ieškovas šmeižia savo tėvą, vaizduodamas jį kaip nenuovokų, bejėgį, nesiorientuojantį ir negalintį suprasti savo veiksmų seną žmogų.

S. P. buvo inteligentiškas, nuovokus, jautrus, besidomintis aplinka ir visais įvykiais vykstančiais visuomenėje, turintis savo tvirtą nuomonę ir įpratęs ją ginti, sąžiningas žmogus. Nuo 2012 metų tėvui buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau S. P., nepaisant jo garbaus amžiaus, buvo sąmoningas ir protingas, savarankiškai tvarkė asmeninius reikalaus, įgyvendino savo teises ir atliko pareigas pagal galimybes, t. y. buvo veiksnus ir pilnai suvokė ką darantis. 2011-01-31 jam buvo išduotas leidimas laikyti lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, o 2013 metais prieš testamento sudarymą jis savarankiškai tvarkė savo finansinius reikalus bankuose, iš sąskaitų pasiimdamas pensiją, grynuosius pinigus, kuriuos pasiimdavo ir kortele. 2015 metais birželio mėnesį susitvarkė automobilio privalomojo draudimo dokumentus, netgi 2015 m. rugsėjo mėnesį pats nuėjo pėsčiomis iki AB Šiaulių banko ir pasiėmė pensijos pinigus. 2013-02-11 S. P. nuvyko į gydymo įstaigą profilaktiniam patikrinimui dėl vairavimo (B kategorijos) ir jam buvo leista vairuoti automobilį. Automobilį jis dar vairavo ir 2015 metais. Nesiorientuojančiam, nesuprantančiam savo veiksmų esmės ir negalinčiam jų valdyti asmeniui, kokiu ieškovas laiko tėvą, gydytojai nebūtų leidę vairuoti transporto priemonę.

2014-01-14 testamentu S. P. jai paliko butą, jo įpėdiniams- sūnums liko kaimo sodyba, žemės sklypai, piniginės lėšos bankuose, o tai tik patvirtina, jog jis sudarydamas testamentą, tai darė protingai, suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir juos valdydamas. Todėl nepagrįstas ieškovo motyvas jog testamentas neišreiškė tikrosios tėvo valios vien todėl, kad testatorius butą paliko jai, o sūnums liko kitas turtas. Akivaizdu, jog testatorius buvo veiksnus ir pilnai suvokė ką darantis, todėl abejoti jo supratimu ir sveika nuovoka testamento sudarymo metu nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad nuo testamento sudarymo iki testatoriaus mirties praėjo beveik 2-ji metai. Per tą laiką ieškovas ne kartą bendravo su tėvu, todėl jeigu testamente išreikšta valia neatitiko tikrosios jo valios, S. P. turėjo visas galimybes pasakyti apie tai ieškovui, netgi pakeisti ar panaikinti testamentą, tačiau jis to nepadarė.

2014-01-14 iš anksto sutartu ir jam paskirtu laiku S. P. asmeniškai atvyko į jos biurą, ir buvo pakviestas pokalbiui pas ją į kabinetą. Pokalbio metu pašaliniai asmenys nedalyvavo. Paprašė nurodyti kokiu tikslu atvyko pas notarą, S. P. paaiškino, kad jis yra apsisprendęs ir nori sudaryti testamentą. Paprašiau jį detaliai paaiškinti kam, kokį turtą ir kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis jis pageidauja palikti turtą po savo mirties. Jis paaiškino, kad yra garbaus amžiaus, turi nuosavą butą, yra išsituokęs, bet turi gyvenimo draugę M. G., su kuria bendrauja eilę metų. S. P. išreiškė būgštavimą, kad jam mirus, jo draugę vaikai išvarys iš buto, o jam tai būtų labai skaudu, nes moteris yra našlė ir jai sunku bus gyventi.

Matydama registro duomenis, kad testatorius turi du vaikus, ji pasiūlė jam ir kitokius testamento sudarymo variantus, t. y. kad jis paliktų testamentu butą sūnums, o M. G. paskirtų testamentinę išskirtinę, t. y. teisę gyventi šiame bute, arba paliktų butą tiek sūnums, tiek draugei lygiomis dalimis.

S. P. šiuos jos pasiūlymus atmetė ir motyvavo tuo, kad vaikai gyvena atskirai, yra savarankiški, turi kur gyventi, o kitokiais atvejais sakė, kad Marijoną tikrai išmes iš buto.

Testatorius kalbėjo aiškiai, logiškai, bendravo adekvačiai, įtikinamai aiškino aplinkybes, nurodė savo tikslą ir numatė pasekmes. Jis nebuvo išgėręs alkoholio ar pagiringas, jo išvaizda buvo tvarkinga. Be to, S. P. dar sakė, jog jis įsitikinęs, kad vaikai testamentą bandys užginčyti, todėl jai pateikė Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 157, išduotą 2011-01-31, galiojantį iki 2016-01-31, ir vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2013-02-12, ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis gavo prieš metus ir kad norėdamas jį gauti, turėjo pateikti medikų išvadas, kad gali vairuoti automobilį dėl savo sveikatos tinkamos būklės, taip pat ir iš neurologo. Šiais dokumentai jis teigė norintis įrodyti ir patvirtinti, kad sudarant testamentą, jis yra veiksnus.

Notare ji dirba 37 metus ir iš savo ilgametės praktikos gali pasakyti, kad retas atvejis, kai klientas iš anksto pasirūpina dokumentais, patvirtinančiais jo veiksnumą.

Į neveiksnių asmenų sąrašą S. P. įrašytas nebuvo. Testatorius buvo motyvuotas, apgalvojęs visus savo veiksmus, laisvai ir tinkamai suformavo savo valios išreiškimą, asmeniškai išsakė tą valią, niekieno neverčiamas ir be jo jokio suklydimo pasirašė testamentą. Todėl jokių kliūčių jai patvirtinti testamentą nebuvo.

Šias aplinkybes jį atsimena dėl testamento surašymo aplinkybių išskirtinumo, t. y. asmuo palieka turtą svetimam žmogui, nors turi vaikus, pats pateikia veiksnumą patvirtinančius dokumentus. Dėl to ji lape, kuriame yra S. P. pateiktų dokumentų kopijos, po testamento patvirtinimo pasirašė pastabą- priminimą, kad žinotų, kokiu tikslu S. P. šiuos dokumentus pateikė.. tokias pastabas ji rašo archyvuojamų dokumentų bylose, jeigu dokumento patvirtinimo aplinkybės, sąlygos ir motyvai yra jai, kaip notarei, reikšmingos ir prisimintinos ilgesniam laikui

Nei testatorius S. P. nei atsakovė M. G. jai nėra pažįstami.

Testatorius pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise palikti butą M. G., kaip ir skaudu tai būtų jo vaikams. Visais savo veiksmais testatorius parodė, kad testamentą jis sudarė laisva valia, būdamas veiksnus ir suprasdamas savo veiksmus bei jų pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymą, jo pripažinimą negaliojančiu ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas ginčija jo tėvo S. P. 2014-01-14 sudarytą ir notarės R. M. patvirtintą (notarinio registro Nr. 432) testamentą CK 1.89 str. pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 1.90 str. (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

2014-01-14 S. P. sudarė testamentą (1 tomas, b. l. 9), kuriuo jam priklausantį butą, esantį(duomenys neskelbtini), paliko atsakovei M. G.. Pažymėtina, kad bylos duomenimis (1 tomas, b. l. 26) butą asmeninės nuosavybės teise S. P. įgijo 2012-08-14 turto pasidalijimo sutarties Nr. 4176 pagrindu.

(duomenys neskelbtini)S. P. mirė. Įstatymo nustatytu terminu dėl S. P. palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai- mirusiojo S. P. sūnūs ir testamentinė įpėdinė- atsakovė M. G..

Testamentą ginčija įstatyminis įpėdinis- mirusiojo S. P. sūnus.

Ieškovo prašymu 2016-06-15 teismo nutartimi paskirta S. P. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus ar S. P. testamento sudarymo metu sirgo psichine liga ar turėjo psichinį sutrikimą ir ar dėl psichinės ligos ar psichinio sutrikimo testamento sudarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 tomas, b. l. 135-136).

2016-12-23 Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu (2 tomas, b. l. 2-5) nustatyta, kad S. P. 2014-01-14 testamento sudarymo metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas (F 06.7), dėl šio sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Taip pat nurodyta, kad nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad dėl nurodyto sutrikimo jis nebūtų galėjęs suformuoti ir išreikšti savo valios.

Dėl testamento negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Testamentas- tai asmeninis vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Jį gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Todėl testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Tokio asmens sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas, t. y., kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu.

Remiantis kasacinio teismo praktika, mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais, ir jeigu nagrinėjant reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformulavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas, siekiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo. Kasacinio teismo praktika ypatingai orientuota į testatoriaus valią, net jei ekspertizės aktu ir nustatoma, kad testamento sudarymo metu testatorius dėl ligos turėjo valios trūkumų.

Pagal CK 1.89 str. 1 d. testamentas gali būti nuginčytas tuo atveju, kai fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai nagrinėdami ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, kai sandorį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį, t. y. jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Testamento sudarymo atveju svarbiausias elementas yra testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią, todėl tirtina ir vertintina, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo S. P. valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų, todėl šiuo atveju yra reikšminga tai, ar testatorius S. P. suprato savo veiksmų reikšmę, ar jis pats sąmoningai suformulavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, ar turėjo reikšmės valios įforminimo trūkumai, nors jie ir nėra esminiai.

Dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo.

Kaip jau minėta, S. P. būseną, ginčijamo testamento sudarymo metu, kaip juridinį faktą patvirtina nurodytas 2016-12-23 Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas, kuriuo patvirtinama, kad testamento sudarymo metu S. P. turėjo lengvą kognityvinį sutrikimą, tačiau dėl šio sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o duomenų, kad dėl šio sutrikimo jis nebūtų galėjęs suformuoti ir išreikšti savo valios, nepakanka.

Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kaip ir visi kiti įrodymai, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu ir laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Patikrinus ekspertizės bei ekspertizės aktų atitikimą įstatymams, t. y. ar ekspertizė skirta teisėtu pagrindu ir laikantis nustatytos tvarkos, ar ekspertizės aktas surašytas laikantis įstatymų, pripažintina, kad ekspertizė skirta teisėtu pagrindu ir laikantis nustatytos tvarkos, ekspertizės tyrimo eiga bei rezultatai buvo tinkamai užfiksuoti ekspertizės akte, nenustatyta, kad ekspertai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ekspertų išvadomis.

Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išvados teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomos ir yra vertinamos laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Tačiau aplinkybių bei duomenų, kurios teiktų pagrindą suabejoti ar nesutikti su teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, byloje nėra.

Šioje byloje ekspertizės akte suformuluotų išvadų, nėra pagrindo atmesti, kaip nepagrįstų ar neišsamių, nepatikimų ar kitaip ydingų ar prieštaraujančių kitiems byloje esantiems įrodymams. Ekspertai rėmėsi ir aptarė visą byloje surinktą medžiagą, medicininę dokumentaciją, liudytojų parodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, t. y. ta medžiaga apie S. P. sveikatos būklę, kuria tik buvo galima remtis atliekant pomirtinę psichiatrijos ekspertizę. Ieškovo paaiškinimai, jo sutuoktinės liudytojos D. P. parodymai tik leistų daryti prielaidą dėl S. P. gebėjimo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti ar jo valios įtakojimo. Tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Ekspertizės išvadą atitinka kiti byloje surinkti įrodymai- notarės R. M. paaiškinimai dėl testatoriaus tvirtos valios išreiškimo palikti butą testamentu būtent atsakovei, taip atimant paveldėjimo teisę iš vaikų, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 tomas, b. l. 18, 44) jog iki testamento 2014-01-14 sudarymo, dar 2012-10-05 S. P. diagnozavus lengvą kognityvinį sutrikimą, 2013-02-11, likus nepilnai metams iki testamento sudarymo, jam, esant tokio pobūdžio sutrikimui, dar leista vairuoti, o 2015-06-30 jis dar sudarė transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (1 tomas, b. l. 54-55). Ginčijamas testamentas sudarytas pas notarę R. M., ir kaip matyti iš jos paaiškinimų tikroji S. P. valia atimti paveldėjimo teisę iš sūnų buvo išreikšta aiškiai, testamentu paliekant konkretų turtą- butą, neatimant iš vaikų paveldėjimo teisės į kitą turtą (prijungta S. P. paveldėjimo byla). Notarės tvirtinimu, S. P. elgėsi adekvačiai, valia buvo aiški, sudarant testamentą nedalyvavo kiti asmenys, kurie galėtų testatorių įtakoti.

Atmestinas ieškovo atstovės argumentas, jog notarės paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, nes savo praktikoje ji buvo patvirtinusi neveiksnaus asmens sandorį. Šiuo atveju vertinama konkreti situacija ir įrodymų viseto. Liudytojai T. K. ir O. J. parodė, jog S. P. jiems yra sakęs apie ketinimus butą palikti atsakovei.

Šiuo atveju, svarbia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad dar 2012-08-14 (iki sutrikimo diagnozavimo ir testamento sudarymo) su sutuoktine O. P. S. P. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ginčo butas asmeninės nuosavybės teise atiteko S. P., o 2013-04-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu jis su buvusia sutuoktine O. P. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (prijungta civilinė byla Nr. 2-1198-90/2013). Tai rodo S. P. ketinimus sutvarkyti turto klausimus iki testamento sudarymo, o tai, kad po testamento sudarymo S. P. 2014-08-01 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS dėl neteisingų sūnaus E. P. deklaravimo duomenų panaikinimo ginčo bute, nurodydamas, kad sūnus nurodytu adresu negyveno (1 tomas, b. l. 109), taip pat rodo S. P. ruošimąsi sutvarkyti ginčo buto teisinę pusę, kad būtų galima sutvarkyti ginčo buto palikimo klausimą. Įrodymų, kad atsakovė suformavo S. P. valią po mirties palikti butą jai, nėra.

Visų šių įrodymų visuma, įvykių seka ir kryptingumas, pasirenkant testamentinį paveldėtoją, rodo, kad ginčijamo testamento turinys atitinka testatoriaus valią.

Įrodymų, kad sudarant ginčijamą testamentą S. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat nėra.

Iki 2012-10-05 S. P. pas gydytoją psichiatrą nesilankė. Tada jam buvo diagnozuotas lengvas kongnityvinis sutrikimas, kuris gali būti būdingas dažnam seno amžiaus žmogui (tuo metu S. P. buvo (duomenys neskelbtini) metai). Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų (1 tomas, b. l. 17) matyti, kad apie S. P. būseną pasakojo kartu atvykusi marti. Kraujagyslinė demencija jam buvo diagnozuota 2015-04-29 (1 tomas, b. l. 142), t. y. daugiau kaip po metų. Tai rodo, kad jo psichinė būklė blogėjo, tačiau tai nereiškia, kad testamentas buvo sudarytas esant S. P. valios trūkumui dėl ligos ar psichinio sutrikimo. Nėra objektyvių duomenų nustatyti faktui, kad testamento sudarymo dieną jis nesuprato savo veiksmų esmės ir jų negalėjo valdyti. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas negali daryti priešingų išvadų dėl testatoriaus S. P. valios formavimosi, valios išreiškimo ir jo įforminimo ydingumo, todėl pripažinti testamentą negaliojančiu remiantis CK 1.89 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu.

Ieškovas nurodo, kad testamentas turi valios trūkumų ir dėl to, kad jį sudarė suklaidintas (CK 1. 90 str.) dėl savo amžiaus psichinės sveikatos sutrikimų, todėl negalėjo teisingai suprasti esminių sandorio aplinkybių.

Atsižvelgtina į tai, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testamento sudarymo padariniai vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, todėl mirusio testatoriaus testamento negaliojimo pagrindu gali būti tik CK 1.89 straipsnis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintina laikinoji apsaugos priemonė- S. P. paveldėjimo bylos ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo sustabdymas (CPK 150 str. 2 d. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d. 98 str.(2 tomas, b. l. 33-34), kurios pagrįstos ir neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, o valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. P. M. G. 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš E. P. 15,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2016-03-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi dėl įpareigojimo Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarei R. S. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimą M. G. į S. P. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.