- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- eAS-364-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04951-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvos Respublikoje) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) per 10 darbo dienų išnagrinėti jo 2024 m. liepos 8 d. prašymą ir pateikti žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisme 2024 m. lapkričio 12 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas apie atsisakymą nuo skundo ir prašymas bylą nutraukti.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 29 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu bei įvertinęs pranešime nurodytas aplinkybes laikė, jog pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl jis priimtinas ir byla nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei įvertinęs tai, kad byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jog pareiškėjo 2024 m. liepos 8 d. prašymo išnagrinėjimas pavėluotai nesukūrė neigiamų pasekmių, tik užvilkino administracinį procesą, bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui nepriteisė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 440,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji priimta pažeidžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, laikomasi pozicijos, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundo atsisakė tik dėl to, kad NŽT geruoju įvykdė jo reikalavimą išnagrinėti prašymą. NŽT atsakymą parengė ir pateikė tik po bylos iškėlimo. Be to, NŽT šios aplinkybės neginčija, priešingai, patvirtino ją atsiliepime. Todėl, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas akcentuoja, jog byloje nekilo ginčas dėl to, kad jis kreipėsi į teismą tik po to, kai NŽT praleido įstatyme nustatytą terminą išnagrinėti jo prašymą. Todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, administraciniame procese jis sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ir turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teisme, o tokia jo teisė negali būti apribota ar paneigta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT veiksmai nesukūrė neigiamų pasekmių, tačiau būtent dėl NŽT neveikimo pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios laikytinos neigiama pasekme, atsiradusia dėl NŽT neveikimo.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, kad jo pasirinkimas atsisakyti skundo, nepripažintinas netinkamu ir nesąžiningu elgesiu. Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad jis, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiavo teisminės gynybos teise, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo išlaidos šioje byloje sudaro 1 440,22 Eur (1 020 Eur už skundo teismui parengimą, 206,02 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą), yra protingos, pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, sąskaitos išrašymas yra pakankamas įrodymas pagrįsti bylinėjimosi išlaidų buvimą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 719,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti, o netenkinus šio prašymo, sumažinti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ir nurodo, valstybinės žemės patikėtinė (šiuo atveju – atsakovas NŽT), prieš priimdamas sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, turi atlikti eilę veiksmų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės nuomos ir pardavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatose. Vadovaudamasis Taisyklėmis, atsakovas pažymi, kad tik gavęs ir surinkęs visus duomenis ir dokumentus, nurodytus Taisyklių 15–19 punktuose, parengė pirkimo–pardavimo sutarties projektą dėl 64 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 3 453 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui ir išsiuntė NŽT 2024 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SD-71454-(15.2.48 E.) „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties projekto derinimo“ (toliau – ir Raštas). Todėl atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo 2024 m. liepos 8 d. prašymo išnagrinėjimas pavėluotai nesukūrė neigiamų pasekmių, tik užvilkino administracinį procesą.
Atsakovo teigimu, pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 9 d. kreipiantis į teismą, nebuvo suėjęs Taisyklių 15–19 punktuose nurodytas terminas išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą (Taisyklių 16 ir 19 punktuose nurodyti terminai – 50 d. d.).
Atsakovo vertinimu, atskirasis skundas turėtų būti atmestas ir bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistinos arba turėtų būti mažinamos, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo pakankamai aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, be to, skundo parengimas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specifinių teisinių žinių, nuodugnios teismų praktikos analizės ir paieškos analogiškose teisminėse bylos, o pareiškėjo atskirajame skunde prašomos priteisti 1 440,22 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra ženkliai per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsakovui NŽT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakymą ir nutraukęs administracinę bylą, sprendė, kad byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir pareiškėjo 2024 m. liepos 8 d. prašymo išnagrinėjimas pavėluotai nesukūrė neigiamų pasekmių, tik užvilkino administracinį procesą, todėl nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atskirajame skunde tvirtina, kad NŽT geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą tik padavus skundą teismui, NŽT yra atsakinga už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NŽT pateikė 2024 m. liepos 8 d. prašymą Nr. BRE-S24-(1.1.)-64 ne aukciono būdu parduoti dalį valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų išnagrinėti jo Prašymą ir pateikti žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą pareiškėjui pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą iki 2024 m. spalio 2 d. pateikti atsiliepimą į skundą raštu ir visus su ginču susijusius įrodymus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad NŽT 2024 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą iki 2024 m. spalio 14 d. pratęsti procesinį terminą atsiliepimui ir su ginču susijusiai medžiagai pateikti. NŽT 2024 m. spalio 16 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir pirkimo–pardavimo sutarties projektas dėl 64 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 3 453 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui buvo išsiųstas NŽT 2024 m. spalio 3 d. Raštu. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, nes iškėlus bylą, NŽT įvykdė skundo dalyke nurodytą pareiškėjo reikalavimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota byloje, kurioje bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas nustačius, kad skundas priimtas praleidus jo padavimo terminą.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pareiškėjo skundo reikalavimus patenkino tik po to, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti. Atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo reikalavimą, pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo NŽT 1 440,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 719,95 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo (toliau – advokatas) teikiamą pagalbą (toliau – teisinės paslaugos) maksimalų dydį.
Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad skundas surašytas ir teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 9 d., šiuo atveju aktualus 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, kuris tuo metu buvo 2 161 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už suteiktą teisinę paslaugą (skundo teismui parengimą) atitinkamai galėtų būti 5 402, 5 Eur (2 161 Eur x 2,5).
Rekomendacijų 8.16. punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas koeficientas – 0,4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl skundo atsisakymo ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui paduotas 2024 m. lapkričio 11 d., aktualus 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, kuris tuo metu buvo 2 196,4 Eur. Atitinkamai už aptariamą teisinę paslaugą (pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas) maksimaliai galėtų būti priteista 878,56 Eur (2 196,4 Eur x 0,4).
Pareiškėjo prašoma priteisti suma už aptartas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai sumažinti, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo iš viso 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir jų nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 719,95 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.
Rekomendacijų 8.15. punkte nurodyta, kad už atskirąjį skundą taikytinas koeficientas – 0,4, kadangi atskirasis skundas teismui paduotas 2025 m. vasario 5 d., šiuo atveju aktualus 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, kuris tuo metu buvo 2 237,9 Eur. Atitinkamai už aptariamą teisinę paslaugą (atskirojo skundo parengimą) maksimaliai gali būti priteista 895,16 Eur (2 237,9 Eur už 0,4). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra per didelė, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atitinkamai mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo NŽT 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti.
Pareiškėjo specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui specialiosios uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinės bendrovei „INVL Baltic Real Estate“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.