Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant atsakovių atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovėms Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, AB „Lesto“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad tiek Komisijos, tiek Inspekcijos raštai jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nemigą, nepatogumus, nervinę įtampą, skausmą, sumažino bendravimo galimybes. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, informacijos pateikimo vilkinimo, pareiškėjas patyrė 15000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjas, be kita ko, remiasi Teisingumo Teismo 2011-07-28 sprendimu byloje C-71/10, 2011-10-13 sujungtose bylose C-463/10 ir C-475/10, Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu, Komisijos 2007-10-29 sprendimu Nr. 2007/01-4R-243.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.

Atsakovių nuomone, ginčijamu Inspekcijos 2011-10-26 raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, juo pateikiama informacija. Todėl raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (LVAT 2008-03-28 nutartis adm. byloje Nr. A556-613/2008). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas šioje dalyje neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą ir byla dėl Inspekcijos 2011-10-26 rašto nutrauktina.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą, tuo tarpu pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, patvirtinančio, kad sąlygos egzistuoja, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Inspekcijos veiksmų ir pareiškėjui sukeltos žalos. Pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Inspekcijos veiksmai jam sukėlė neigiamus padarinius, bet to nepagrindžia įrodymais. Žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė realios žalos fakto ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas.

Per teismo posėdį atsakovių atstovas prašė skundą atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2011-08-18 pareiškėjas kreipėsi į Kontrolės komisiją ir Tarnybą, prašydamas pateikti išaiškinimą klausimais, susijusiais su elektros energijos apskaita (b. l. 84, 107).

Kontrolės komisija 2011-08-24 raštu Nr. R2-1673 ir Tarnyba 2011-08-26 raštu Nr. 4-7115 persiuntė Inspekcijai pareiškėjo prašymus dėl elektros energijos apskaitos ir apie tai informavo pareiškėją (b. l. 83, 109, 110). Tarnyba 2011-08-26 raštu Nr. 7-114 kreipėsi į Lietuvos metrologijos inspekciją, prašydama pateikti išvadą dėl pareiškėjo prašyme nurodyto elektros skaitiklio atitikties metrologiniams reikalavimams (b. l. 108). Lietuvos metrologijos tarnyba 2011-09-09 raštu Nr. 13SR-270 nurodė, kad pareiškėjo minėtas skaitiklis 2005-05-09 buvo pakeistas ir užplombuotas; įvertinti nuimtą skaitiklį negali, nes jo įrengimo vietoje nematė ir jį keičiant nedalyvavo (b. l. 111).

2011-08-18 pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas išaiškinti: 1) ar elektros skaitikliui, neturinčiam inventorinio numerio, atliktas elektros energijos kiekio perskaičiavimas laikytinas teisėtu; 2) ar elektros energijos kiekio perskaičiavimas, nesant nustatyto jo trūkumo, laikytinas teisėtu; 3) ar elektros energijos kiekio perskaičiavimas AB „Lesto“ vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos, nesant elektros skaitiklio defektavimo akto, laikytinas teisėtu; 4) ar AB „Lesto“ vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijai neužpildžius daiktų, kurie turi įtakos neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktui įrodyti paėmimo protokolo, nesurašius defektavimo akto elektros skaitikliui, neatlikus elektros skaitiklio ekspertizės, nutarimas perskaičiuoti elektros energijos kiekį yra teisėtas; 5) ar AB „Lesto“ vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos perskaičiuotas elektros energijos kiekio įvertinimas, pinigine išraiška viršijantis produkto savikainą, yra teisėtas, nesant nustatyto šio kiekio trūkumo (b. l. 93).

2011-10-10 Inspekcija raštu Nr. (13)2R-1066 informavo pareiškėją, kad Inspekcija, išnagrinėjusi jo 2011-08-18 prašyme pateiktus klausimus ir neturėdama juos patvirtinančių dokumentų, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 19 str. 1 p., paprašė AB „Lesto“ pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Iš AB „Lesto“ 2011-08-29 rašto paaiškėjo, kad pareiškėjo name 2005-05-09 buvo atliktas elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimas ir pareiškėjui surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, jis buvo pateiktas svarstyti Vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijai, kuri nusprendė atlikti perskaičiavimą. Jį atlikus nustatytas žalos dydis; pareiškėjui neapmokėjus apskaičiuotos žalos, kreiptasi į Kauno m. apylinkės teismą, kuris 2009-02-09 ieškinį patenkino. Inspekcija nurodė, kad, remiantis Energetikos įstatymo 18 str. 2 d., Inspekcijos nuostatų 12 p., Inspekcija neatlieka mokesčių už elektros energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims. Dėl to Inspekcija neturi teisinio pagrindo tenkino pareiškėjo skundo ir duoti prašomus nurodymus, t. y. išaiškinti suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo pagrįstumą. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su privačiu ginču, jis buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi pareiškėjo pateiktais klausimais yra priimti teismų sprendimai, Inspekcija atsisakė nagrinėti šį prašymą (b. l. 94-95).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2011-10-10 raštu Nr. (13)2R-1066, kreipėsi į Komisiją, ši 2011-11-07 sprendimu Nr. 3R-283(AG-248/01-2011) skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-02 sprendimu adm. byloje Nr. I-1721-426/2012 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ginčijamus sprendimus panaikino ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2011-08-18 paklausimą, išsamiai atsakant į jame formuluojamus klausimus. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

2011-10-19 pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su pakartotiniu prašymu, prašydamas pateikti atsakymą į klausimus, nurodytus jo 2011-08-18 paklausime (b. l. 92).

2011-10-26 Inspekcija raštu Nr. (13)2R-1126, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-10-19 prašymą, jį informavo, kad nustatyta, jog Inspekcija 2011-10-10 priėmė sprendimą Nr. (13)2R-1066, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011-08-18 prašymą. Be to, nurodė, kad 2009-02-09 prašyme pateiktais klausimais sprendimą priėmė Kauno apylinkės teismas, o Kauno apygardos teismas 2009-05-26 sprendimu apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjo prašyme pateiktais klausimais teismas ir Inspekcija yra priėmę sprendimus, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, kurie leistų tyrimą atnaujinti, Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. ir 23 str. 6 d., pareiškėjo prašymo pakartotinai nenagrinėja (b. l. 91).

2011-11-02 pareiškėjas padavė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2011-10-26 raštą Nr. (13)2R-1126 ir įpareigoti Inspekciją išaiškinti paklausimą (Komisijos byla, b. l. 1).

2011-11-16 Komisija sprendimu Nr. 3R-289 (AG-255/01-2011) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 50-52).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi, teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2002 m. gegužės 16 d. Energetikos įstatymo Nr. IX-884 (redakcija iki 2011-12-31) 18 str. 2 d. nustatyta, kad Inspekcija nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę.

Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų, patvirtintų energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63, 10.8 p. nustatyta, kad Inspekcija konsultuoja ir teikia informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims Inspekcijos kompetencijos klausimais.

Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., kaip viena iš administracinių paslaugų, yra asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1-5 p. nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 str., bet pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 5 p., kuriame nustatytos sąvokos, būtent prašymo dėl administracinės paslaugos suteikimo sąvoka (Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.). Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Vadovaujantis Taisyklių 12 p., prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas 2011-10-19 į Inspekciją kreipėsi, prašydamas atsakyti į klausimus, pateiktus 2011-08-18 prašyme. Nustatyta, kad Inspekcija į 2011-08-18 prašymą atsakė 2011-10-10 raštu Nr. (13)2R-1066. Dėl minėto atsakymo teisėtumo šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjo 2011-10-19 prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų ar aplinkybių. Pareiškėjo pakartotinis prašymas grindžiamas tuo, jog Inspekcija, pareiškėjo nuomone, neatsakė į pirminiame prašyme nurodytus klausimus. Taigi išsprendus 2011-10-10 Inspekcijos atsakymo teisėtumo klausimą, pareiškėjui neformuluojant naujų reikalavimų, iš esmės neliktų ginčo dalyko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011-10-19 prašymą ir apie tai jį ginčijamu 2011-10-26 raštu informavo, nepraleidusi Taisyklių 12 p. nustatyto 5 darbo dienų termino.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad Inspekcija tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl konsultacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo raštą (ABTĮ 90 str.).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo 2011-11-16 sprendime konstatavusi, kad pareiškėjas tiek 2011-08-18, tiek 2011-10-19 prašyme kėlė analogiškus klausimus, prašydamas juos išaiškinti, ir atmesdama pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teisingai išnagrinėjo ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Naikinti minėtą sprendimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, nurodo, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl žalos atlyginimo

Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad atsakovių veiksmai, t. y. teisės aktuose apibrėžtų įgaliojimų nevykdymas, sukėlė pareiškėjui stresą, nervinę įtampą, nepatogumų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovių neteisėtų veiksmų. Dėl to, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo E. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.