Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-493/2007

2007 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistiesiems A. A. ir R. A., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1d., 138 str. 1d. ir nuteistas: pagal BK 284 str. 1d. – 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įtaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 138 str. 1d. – 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 14 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įtaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 14 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įtaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d., ir nuteistas 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 val. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įtaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistųjų A. A. ir R. A. solidariai priteista nukentėjusiojo A. A. naudai 1346,38 Lt, nukentėjusiojo I. A. naudai – 206,35 Lt nusikaltimai padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo A. A. priteista 328,34 Lt nukentėjusios I. A. naudai nusikaltimai padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų A. A. ir R. A. solidariai priteista nukentėjusiojo I. A. naudai 3000 Lt nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Iš nuteistojo A. A. priteista 8000 Lt nukentėjusios I. A. naudai nusikaltimai padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir R. A. nuteisti už tai, kad jie kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdami bendrai, viešoje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais, grasinimais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2006-10-04 apie 23.30 val. prie namo (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, sugadino A. A. priklausantį turtą, nežymiai sutrikdė I. A. bei nesunkiai sutrikdė I. A. sveikatą, sunaikino I. A. priklausantį turtą, t.y. A. A. kartu su R. A. apgadino A. A. priklausantį automobilį „RENAULT 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė automobilio priekinio lango bei vairuotojo durelių lango stiklą, sulankstė vairuotojo bei keleivio pusės dureles, sugadino kairės pusės galinio rato padangą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. A. 1246,38 Lt turtinę žalą; tuo pačiu metu A. A. vykdydamas savo nusikalstamą veiką kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, panaudojo fizinį smurtą prieš I. A., bendrai sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat A. A. I. A. dūrė į dešinę ranką ir dešinės šlaunies sritį nenustatytu pjaunančio tipo įrankiu, tuo nukentėjusiajai I. A. padarydamas durtines-pjautines žaizdas dešinės rankos ir dešinės šlaunies srityje, juosmens srities sumušimą, kraujosruvas veide, nugaros nubrozdinimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat A. A. kartu su R. A. panaudojo fizinį smurtą prieš I. A. – bendrai sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių rankomis ir kojomis I. A. į įvairias kūno vietas, taip pat A. A. I. A. dūrė į pilvo sritį nenustatytu pjaunančio tipo įrankiu, ir tuo nukentėjusiajam I. A. padarydami galvos ir kaklo srities sumušimus bei nubrozdinimus, nubrozdinimus abiejose rankose, kraujosruvas veide, pjautinę žaizdą pilve, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. A. grasino nušauti I. A..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir gynėją, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. A. ir R. A. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistųjų kaltė jiems padarius inkriminuojamus nusikaltimus grindžiama nešališko teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, o būtent: nukentėjusiojo I. A. parodymais apie tai, kad R. A. išdaužė automobilio vairuotojo pusės lango stiklą, vėliau kumščiu daužė priekinį lango stiklą, jo sūnus A. A. koja spardė mašinos šonus, po to R. A. ir A. A. sumušė I. A.; nukentėjusios I. A. parodymais apie tai, kad R. A. išdaužė automobilio vairuotojo pusės lango stiklą, vėliau kumščiu daužė priekinį lango stiklą, o A. A. sesuo, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pro išdaužtą langą ištraukė nukentėjusią I. A. iš automobilio salono, sudavė jai smūgius, priėjęs A. A. nutempė į kitą gatvės pusę ir spardė kojomis, dūrė jai į koją; nukentėjusiojo A. A. parodymais apie tai, kad po įvykio apie 24 val. jo dukra nukentėjusi I. A. pėsčiomis grįžo namo, buvo kraujuota, perpjauta ranka ir įsibaiminusi, kuri paaiškino, jog ją ir I. A. automobilyje užpuolė ir sumušė; teismo med. eksperto V. V. parodymais apie tai, kad I. A. tikėtinai pati negalėjo sau pasidaryti konstatuotų sužalojimų, o durtinės-pjautinės žaizdos padarytos pjaunančiu daiktu; liudytojo E. M. parodymais apie tai, kad tarp A. A. ir I. A. jau prieš kelias valandas buvo kilęs konfliktas, o tarp A. A. ir I. A. tą pačią prieš tai degalinėje taip pat kilo konfliktas; įvykio vietos apžiūros protokolu; specialisto išvada dėl iš kaltinamojo A. A. paimtu avalynės pėdsako suradimu įvykio vietoje; specialistų išvadomis dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kitais bylos duomenimis.

Nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina minėtos specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, be to, nukentėjusiųjų parodymai sutampa ir tarpusavyje. Vien tik nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytas nukentėjusios I. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų neatitikimas neduoda pagrindo neigti nuteistojo kaltę. Šį parodymų neatitikimą teisėjų kolegija vertina kaip mažareikšmį ir neesminį, be to, šis neatitikimas neturi jokios įtakos A. A. kaltei pagrįsti ar jai paneigti. Pažymėtina, kad bylos duomenys įrodymu tampa tik teisme (BPK 20 str. 2d.). Tai reiškia, kad teismas privalo vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios parodymais, o jiems iš esmės nesutapus su ikiteisminio trimo metu duotais parodymais, teismas privalo vertinti parodymų pakeitimo priežastis ir jų įrodomąją reikšmę. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai neįvardino nukentėjusios I. A. parodymų neatitikimo, nes dėl tokio mažareikšmio neatitikimo to ir nereikėjo daryti. Dėl to teismo nuosprendis negali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti ir esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Nepagrįsti ir apelianto A. A. teiginiai dėl neteisingos specialisto daktiloskopinės išvados. Nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo automobilio stiklo buvo paimti avalynės pėdsakai, o daiktų paėmimo protokolu iš kaltinamojo A. A. paimti sportiniai bateliai. Specialisto išvada kategoriškai patvirtino, jog bato pėdsakas automobilyje buvo paliktas būtent A. A. sportiniu bateliu. Tai reiškia, kad jis buvo įvykio vietoje ir tai yra vienas iš jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Abejoti šiuo įrodymu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes apelianto skunde nurodytos versijos, kad iš jo buvo paimti kiti sportiniai bateliai, nepasitvirtino, šių jo teiginių nepagrindžia jokie bylos duomenys.

Nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai, kad jie nepažeidė viešiosios tvarkos, vertinti kritiškai, nes jų pavartotas fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, svetimo turto (automobilio) sugadinimas traktuotini kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes kaltinamųjų neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdytas kitų asmenų poilsis ir rimtis, sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad jų veikose nėra viešos tvarkos nusikaltimo sudėties, nes jie neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Toks nusikaltimo tikslas, kaip nusikaltimo būtinasis sudėties požymis, baudžiamajame įstatyme nėra nurodytas. Nežiūrint to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo med. specialistų nustatytus daugybinius trauminius poveikius prieš nukentėjusiuosius (atitinkamai I. A. suduoti ne mažiau kaip 6 smūgiai, o I. A. – ne mažiau kaip 12 smūgių), konstatuoja, kad abu kaltinamieji, padarę kaltinime nurodytus objektyviuosius veiksmus, veikė tiesioginės tyčios kaltės forma, nes siekė sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, sugadinti automobilį (išaudžiant jo langus), tuo pačiu siekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką ir šį tikslą pasiekė. Tuo pačiu nustačius, kad nukentėjusios I. A. sveikatą nesunkiai sutrikdė tik vienas kaltinamasis – A. A. – teismas pagrįstai jį nuteisė ir pagal BK 138 str. 1d., nes nuteistasis viena veika padarė du nusikaltimus (idealioji nusikaltimų sutaptis). Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. A. padarė viešos tvarkos pažeidimą, o kaltinamasis A. A. viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ir R. A. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1d., o A. A. – pagal BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d.

Nors nuteistasis R. A. nesutiko su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo ją sušvelninti. R. A. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, keršto motyvais. Teismas nustatė R. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje, ir nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė į tai, jog R. A. anksčiau praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinusi R. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jos pobūdį, BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies R. A. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už inkriminuojamą nusikaltimą paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo su įpareigojimais bausmė viena iš švelniausių bausmės rūšių, nurodytų straipsnio sankcijoje, ir artima jos vidurkiui, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį ar jau paskirtos bausmės dydį. Manytina, kad tik laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais atlikimas sulaikys R. A. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Nors R. A. yra pensijinio amžiaus ir neįgalus, tai nesudaro pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Šios bausmės vykdymo metu paaiškėjus, kad R. A. dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, BK 48 str. 9d. pagrindu nuteistasis galės būti atleistas nuo bausmės, vietoj jos paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Nepagrįsti ir abiejų apeliantų argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Priteisdamas neturtinę žalą teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis ). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų ir įrodytų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiems I. A. ir I. A. padaryta ir neturtinė žala – jie patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus – teko nemažai laiko praleisti gydymo, reabilitacijos įstaigose, kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, patyrė išgyvenimą kaip susirūpinimą būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, nes be kita ko abiems nukentėjusiems buvo padarytos pjautinės žaizdos. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, artimo žmogaus gyvybės netekimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, yra pasekmės ir patirti dvasiniai išgyvenimai.

Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į nuteistųjų kaltę – buvo padarytas tyčinis nusikaltimas (padarytas neapibrėžta tyčia), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Visa tai įvertinus neturtinė žala, kurią turėtų gauti nukentėjęs I. A., teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai nustatyta 3000 Lt, o kurią turėtų gauti nukentėjusi I. A. – 8000 Lt. Pažymėtina, kad šie neturtinių žalų dydžiai iš nuteistųjų pagrįstai priteisti solidariai, nes neturtinė žala buvo padaryti jų abiejų bendrais nusikalstamais veiksmais. Vien tik tai, kad nuteistasis R. A. yra pensijinio amžiaus ir pragyvena iš pensijos, o nuteistasis A. A. yra studentas ir neturi savarankiškų pajamų, jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta ir į tai atsižvelgta sumažinant nukentėjusiųjų prašomus priteisti neturtinių žalų dydžius. Todėl dar kartą mažinti šiuos dydžius ar nuteistuosius visiškai atleisti nuo pareigos atlyginti jų nusikaltimu nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų A. A. ir R. A. apeliacinius skundus atmesti.