Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-26 · Administracinė byla Nr. I-1529-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
I-1529-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04419-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1529-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-04419-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisių perėmėjas), 1 600 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nes laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo kalinamas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerų plotą taip pat mažino kamerose esantys baldai bei sanitarinis mazgas. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta suimtųjų (nuteistųjų) socialinė reabilitacija, pareiškėjas negalėjo tinkamai pabūti lauke, lankyti renginius, dirbti. Nebuvo galimybės privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, oro, šilumos. Kameros nebuvo tinkamai šildomos, neremontuotos. Kamerose buvo pelėsio, buvo drėgna. Pasivaikščiojimui skirtas laikas buvo per trumpas.

Pažymėjo, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė kančias, nepatogumus, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, garbė.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 9–14) argumentais prašė skundą atmesti.

Pateikė pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K ir išvykimo grafiką bei nurodė, kad pareiškėjas, jo skunde nurodytu laikotarpiu, Lukiškių TI-K nekalėjo, o tik buvo tris kartus atvykęs tranzitu ir tą pačią dieną išvykdavo.

Nurodė, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto ir šio reikalavimo laikomasi. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Pabrėžė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pasivaikščiojimas organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, jog pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 30 d. rašte nurodė, kad atsiliepime pateikta informacija yra teisinga, kuria ir prašė vadovautis. Tuo tarpu pareiškėjo atsikirtimuose nurodyta informacija galimai susijusi su ankstesniu pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., jam kalint Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4. Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs tik tris kartus: 2018 m. rugsėjo 3 d. atvyko iš Vilniaus PN ir tą pačią dieną išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2018 m. rugsėjo 17 d. atvyko iš Vilniaus PN ir tą pačią dieną išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2018 m. gruodžio 18 d. atvyko iš Vilniaus PN ir tą pačią dieną išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo atvykęs tranzitu tik periodiškai ir buvo patalpintas laikino sulaikymo kameroje. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas paneigė pareiškėjo atsikirtimuose nurodytus prieštaravimusi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., nepertraukiamai. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Vilniaus PN pateiktus duomenis, todėl teismas neturi pagrindo Vilniaus PN oficialių duomenų (pagrindas – Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščiai) vertinti kaip neteisingų.

5. Pareiškėjas tiek skundo, tiek atsikirtimų į atsiliepimą argumentais įrodinėja, kad žala jam buvo padaryta dėl ilgiau nei 6 mėnesius kalėjimo Lukiškių TI-K higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Iš pareiškėjo skunde ir atsikirtimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su Lukiškių TI-K ilgalaikiu neveikimu, pasireiškiančiu gyvenamojo ploto kamerose neužtikrinimu, socialinės reabilitacijos programų, renginių neorganizavimu, nesudarymu galimybės dirbti, privačiai naudotis sanitariniu mazgu, ventiliacijos bei šviesos neužtikrinimu ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tranzitu buvo atvykęs tik tris kartus ir tomis pačiomis dienomis išvykdavo, todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentais. kad pareiškėjo nurodytas Lukiškių TI-K neveikimas buvo toks intensyvus, kad pareiškėjui dėl to buvo padaryta žala, kuri turėtų būti atlyginta pinigais. Teismo nuomone, pareiškėjo būvimas Lukiškių TI-K iš esmės buvo per trumpas (po 1 dieną tris kartus), kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, dirbti, ar, kad nurodyti higienos sąlygų neatitikimai, kaip ventiliacijos ir/ar šviesos trūkumas, pelėsis ir pan., pareiškėjui būtų padarę žalą jo fizinei ir psichinei sveikatai.

6. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas jam padarytos žalos neįrodė, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų sąlygų įrodinėjimas nėra tikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis