Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-07 · Administracinė byla Nr. I-3773-95/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
I-3773-95/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01847-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. K. R. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Eglė Mickevičiūtė Tiažkijienė
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3773-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01847-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 11.12; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei Agnei Vaivadaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. R. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. K. R. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 33-35) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) raštą Nr. A51-32038(2.13.1.3-TD6) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją per 14 (keturiolika) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pinigais M. K. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į pastatus, šiuo metu esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.

Skunde nurodė, kad Administracija yra neteisi teigdama, kad faktiškai pastatai yra naudojami kaip negyvenamosios paskirties pastatai, nes ginčo pastatai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir/arba jų statyba nėra užbaigta, faktiškai jie nėra ir negali būti naudojami dėl to, kad pastatuose nėra elektros, vandens, neįrengta šildymo ir nuotekų surinkimo sistema. Todėl tariamu faktiniu naudojimu grįsti patalpų paskirties pasikeitimą nėra jokio pagrindo. Akcentavo, kad atsakovės pozicija ne tik nesuderinama su galiojančiais teismų sprendimais, susijusiais su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bet ir nėra grindžiama jokiomis teisės aktų nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad pastatų gyvenamoji paskirtis buvo ir prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dieną (1997-12-23), ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dieną (2002-07-17). Šiuos faktus yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-3313/2011. Administracijos 2011-10-24 raštu Nr. A51-41103 (2.13.1.3-TD6) buvo prašoma M. K. R. G. apsispręsti dėl būdo, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės. Toks raštas būtų nelogiškas, jeigu pastatų paskirtis būtų negyvenamoji, nes šiuo atveju Restitucijos įstatymas numato tik vieną nuosavybės teisių atkūrimo būdą – vertybiniais popieriais. Atsižvelgdama į paminėtą atsakovės raštą – pareiškėja išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – pinigais.

Į teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovė neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai ir jos atstovei buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Teisme gautas pareiškėjos atstovės prašymas bylą atidėti, kuriame nurodė, kad pareiškėjai nepavyko pranešti apie posėdžio laiką ir sudaryti jai galimybę atvykti iš JAV į teismo posėdį. Teismas netenkino šio pareiškėjos atstovės prašymo, nes skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. 22, Vilnius, buvo išsiųsti šaukimai ir jie įteikti. Pareiškėjos atstovės įgaliojime jai pavesta atstovauti pareiškėją administracinėse bylose su visomis teisėmis. Teisme nėra gautas pareiškėjos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjos neatvykimas į teismo posėdį nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos M. K. R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 53-57) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-02-29 priėmė nutarimą Nr. 244, kuriuo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-3313/2011, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo perduoti VĮ Valstybės turto fondu patikėjimo teise. Nors pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g.Vilniuje, minėtu nutarimu perduoti kaip gyvenamieji ir tokia jų paskirtis numatyta Nekilnojamojo turto registre, tačiau Nekilnojamojo turto registro pastabose nurodyta, kad kadastrinių matavimų, atliktų 2004-06-11 duomenimis, gyvenamasis namas Nuosavybės teisių kadastro ir registro byloje pažymėtas 2A2p rekonstruotas, pakeista gyvenamojo namo paskirtis į viešbučių, pastatyta priestatas 3v2p. Iš pastatų inventorizacijos duomenų matyti, kad faktiškai pastatai yra naudojami kaip negyvenamosios paskirties pastatai. Aplinkybę, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, paskirtis yra negyvenamoji, patvirtina ir faktas, jog minėtais pastatais visą laiką naudojosi Lietuvos nepriklausomybės kovotojai – Miško brolių draugija. Pažymėjo, kad jeigu pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, iš tikrųjų būtų gyvenamosios paskirties, jie neišvengiamai būtų priklausę socialinio būsto fondui, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, Vyriausybės 1992-04-30 potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti pastatus, esančius Vilniuje, visuomeninei organizacijai Miško brolių draugijai neatlygintinai naudotis. Vykdant šį Vyriausybės potvarkį, Vilniaus miesto valdybos 1992-06-04 potvarkiu Nr. 1042V pastatai iš Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos balanso buvo perduoti į Miško brolių draugijos balansą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, faktinė paskirtis negyvenamoji. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. 30-1756 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei M. K. R. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau šioje byloje klausimas dėl galimo kompensavimo už valstybės išperkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, būdo išspręstas nebuvo. Akivaizdu, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo kilusį ginčą dėl galimo kompensavimo valstybės išperkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, būdo gali išspręsti teismas nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas galutiniu ir neginčijamu sprendimu, nepaisant to, kad faktiškai minėti pastatai yra naudojami kaip negyvenamieji, nuspręstų, jog pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g.Vilniuje, paskirtis yra gyvenamoji, toks teismo sprendimas būtų pagrindas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjai vienu iš Piliečių nuosavybės išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 str. 10 d. numatytų kompensavimo už valstybės išperkamus gyvenamuosius pastatus, jų dalis, butus būdų. Akcentavo, kad teisinga, išsami ir nenuginčyta laikytina ne tik Nekilnojamojo turto registre nurodyta aplinkybė, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtis yra gyvenamoji, bet ir Nekilnojamojo turto registro pastabose nurodyta aplinkybė, jog gyvenamojo namo, Nuosavybės teisių kadastro ir registro byloje pažymėto 2A2p, gyvenamoji paskirtis yra pakeista į viešbučių. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro nėra įmanoma nustatyti tikrosios pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, paskirties, pastatų paskirtis nustatytina kitų dokumentų ir aplinkybių pagrindu. Nagrinėjamu atveju anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo pastatai yra negyvenamosios paskirties.

Be kita ko, nurodė, kad Administracijoje 2012-07-11 buvo gauta Ministro Pirmininko kanclerio 2012-07-10 rezoliucija Nr. 61-2738, kuria paprašyta Aplinkos ministerijos, teisingumo ministerijos ir VĮ Valstybės turto fondo kartu su Administracija išnagrinėti advokatės Eglės Mickevičiūtės Tiažkijienės, atstovaujančios pilietei M. K. R. G., prašymus ir apie sprendimo galimybes informuoti pareiškėją ir Ministro Pirmininko tarnybą. Advokatė Eglė Mickevičiūtė Tiažkijienė prašė atkurti nuosavybės teises į pastatus (dalį pastatų) perduodant jos klientės nuosavybėn lygiaverčius turėtiems namams, jų dalims, butams tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis, esančius (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, o nesant šios galimybės apsvarstyti galimybę perduoti minėtus pastatus (dalį pastatų) pagal panaudos sutartį. Taigi šie prašymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo ir šiuo metu pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ne pinigais, o lygiaverčiais turėtiems pastatams tuščiais nenuomojamais pastatais, statiniais ar jų dalimis arba sudarant panaudos sutartį. Kadangi esant dviems prašymams dėl atlyginimo už valstybės išperkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, būdo, galioja vėlesnis iš jų, šiuo metu parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą Administracija turėtų vadovautis vėlesniu prašymu, t. y. 2012-07-03 pareiškėjos prašymu, o tai reiškia, kad ginčo objekto nebeliko. Skundžiamas raštas buvo Administracijos atsakymas būtent į pareiškėjos prašymą už valstybės išperkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, atlyginti pinigais, šis raštas nebesukelia jokių teisinių pasekmių. ABTĮ 92 str. nustato, kad panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Akivaizdu, kad pačiai pareiškėjai pakeitus valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, jokios teisinės pasekmės skundžiamo rašto pagrindu pareiškėjai atsirasti negali ir skundžiamu raštu nėra pažeidžiamos jokios jos teisės ar teisėti interesai. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Tokiu atveju atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 101 str. 1 p., kuriame nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2012-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) raštą Nr. A51-32038 (2.13.1.3-TD6) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 12-13, 71-72).

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumas.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-04-23, atstovaudama pareiškėją, pareiškėjos atstovė kreipėsi į Administraciją prašydama atsakyti, kodėl iki pat prašymo pateikimo dienos (t. y. 2012-04-23) M. K. R. G. nėra atkurtos nuosavybės teises į du pastatus, kurie priklausė jos tėvams J. K. ir R. J. K., šiuo metu esančius (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, ir kada bus atkurtos nuosavybės teisės į paminėtus pastatus (b. l. 70).

Administracija, atsakydama į minėtą pareiškėjos atstovės prašymą, skundžiamu Sprendimu informavo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjų M. K. R. G. ir Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. 30-1756 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei M. K. R. G.“ panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-10 galutiniu ir neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. A-525-3313/2011 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. 30-1756 dalį, kuria pastatas (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 2A2p) pareiškėjai M. K. R. G. buvo perduotas natūra, ir minėto įsakymo dalį, kuria likę pastatai adresu (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, buvo įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apskaitą kaip valstybės turtas, Vilniaus miesto savivaldybės valdomas patikėjimo teise. Taigi vadovaujantis teismo sprendimu, nuosavybės teisės M. K. R. G. į pastatą (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 2A2p) negali būti atkurtos, grąžinant šį pastatą natūra. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. 30-1756 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei M. K. R. G.“ 1.1 ir 1.2 p. nėra panaikinti, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. R. G. yra priimtas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas. Nesant galimybės nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą turi būti atlyginama kitais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. numatytais būdais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-02-29 priėmė nutarimą, kuriuo atsižvelgiant į ankščiau minėtus teismų sprendimus valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo perduoti VĮ Valstybės turto fondui patikėjimo teise. Nors pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, minėtu Vyriausybės nutarimu perduoti kaip gyvenamieji ir tokia jų paskirtis numatyta Nekilnojamojo turto registre, tačiau Nekilnojamojo turto registro pastabose nurodyta, kad kadastrinių matavimų, atliktų 2004-06-11, duomenimis gyvenamasis namas Nuosavybės teisių kadastro ir registro byloje pažymėtas 2A2p rekonstruotas, pakeista gyvenamojo namo paskirtis į viešbučių, pastatytas priestatas 3v2p. Iš pastatų inventorizacijos duomenų matyti, kad faktiškai pastatai yra naudojami kaip negyvenamosios paskirties pastatai. Kadangi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, paskirtis yra reikšminga nustatant kompensavimo už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą, VĮ Valstybės turto fondas turi ištaisyti egzistuojančius pastatų paskirties neatitikimus, taip pat Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruota valstybės nuosavybės teisė ir VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisė į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Atsižvelgdama į tai, kad valstybės nuosavybės teisė ir VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisė Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra neįregistruota, Administracija 2012-04-02 kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą, prašydama informuoti, kada yra numatoma atlikti šių pastatų teisinę registraciją ir kada VĮ Valstybės turto fondas planuoja pakoreguoti Nekilnojamojo turto registre nurodytą minėtų pastatų paskirtį taip, kad registro duomenys atitiktų faktinę pastatų paskirtį. Atsakymo iš VĮ Valstybės turto fondo Administracija iki šiol nėra gavusi. Taip pat nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 11 d., už valstybės išperkamus ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius valstybė atlygina vertybiniais popieriais. Pageidaujant, artimiausiu metu už valstybės išperkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniuje, M. K. R. G. gali būti atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis) (b. l. 12-13, 14-28, 71-72).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad Administracija 2011-10-24 raštu Nr. A51-41103 (2.13.1.3-TD6) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tolesnio vykdymo“ paprašė per mėnesį nuo šio rašto gavimo informuoti atsakovę apie pasirinktą atlyginimo būdą už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, nustatytą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. (b. l. 11, 63).

Pareiškėjos atstovė 2011-11-22 prašymu informavo atsakovę, kad jeigu nėra galimybės atkurti nuosavybės natūra, pareiškėja prašo atlyginti pinigais (b. l. 36, 64). Bylos duomenys tvirtina ir tai, kad pareiškėjos atstovė 2012-07-03 su prašymu kreipėsi į Ministro pirmininko tarnybą ir prašė atkurti nuosavybės teises į ginčo pastatus perduodant nuosavybėn lygiaverčius turėtiems, o nesant galimybės, apsvarstyti galimybę perduoti ginčo pastatus pagal panaudos sutartį (b. l. 77-78).

Pagal ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą, skundžiamo Sprendimo turinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas nepažeidžia jokių pareiškėjos teisių, t. y. neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigomis. Priėmus Sprendimą, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Pareiškėjos atstovė 2012-04-23 kreipėsi su prašymu ir prašė informuoti, kada bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nuosavybės teises yra atkurtos. Sprendimu pasiūlyta pareiškėjai pasirinkti tik nuosavybės teisių atkūrimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Pareiškėjos atstovė 2011-11-22 prašyme nurodė, kad jeigu nėra galimybės atkurti nuosavybės natūra, prašo atlyginti pinigais, tačiau jau 2012-07-03 prašyme pakeitė savo valią ir prašė atkurti nuosavybės teises į ginčo pastatus perduodant nuosavybėn lygiaverčius turėtiems, o nesant galimybės, apsvarstyti galimybę perduoti ginčo pastatus pagal panaudos sutartį. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 str. 10 d. reglamentuoja kompensavimo už valstybės išperkamus gyvenamuosius pastatus, jų dalis, butus būdus. Kadangi pareiškėja savo valią dėl kompensavimo būdo pakeitė, todėl Sprendimu nėra pažeistos jokios jos teisės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimo nurodytais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ir įpareigoti atsakovę per 14 (keturiolika) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pinigais M. K. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į pastatus, šiuo metu esančius (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos M. K. R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska