Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-72-839/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-24
Bylos Nr.
2-72-839/2010
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00558-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
E. D.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos
Atsakovas
G. D.
Civilinė byla Nr.2-72-839/2010(Proceso Nr.2-50-3-00558-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 24 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei E. D., institucijos, teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželai Rožienei, nedalyvaujant atsakovui G. D., apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui G. D., institucijai, teikiančiai išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters O. D. gyvenamąją vietą kartu su motina E. D., priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 850 Lt kas mėnesį, 2600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01 iki ieškinio padavimo dienos bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2007 m. spalio 13 d., santuoka registruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. Susituokę išvyko gyventi į Angliją, tačiau atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas pradėjo ją žeminti, keikti. Laukiantis vaiko atsakovas vaikydavo ir grąsino, kad nužudys. Dėl pastovaus psichologinio spaudimo ji viena grįžo į Lietuvą, tačiau atsakovas ir toliau skambindavo naktimis, sakė, kad nužudys, pagaus, pažemins. Gimus vaikui grąsinimai nesibaigė, dėl atsakovo grasinimų kreipėsi į policiją.

Nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiko nebuvo aplankęs ir jo auginimu nesidomi, todėl prašo priteisti išlaikymą vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu su atsakovu turto neįgijo, kreditorių neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai siųsti atsakovo nurodytu adresu Didžiojoje Britanijoje neįteikti, todėl procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Šalies argumentai

Institucija, teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko, pateikė išvadą (36-37, 124-125 b.l.), atstovas nurodė, kad institucija išvadą palaiko ir prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2007 m. spalio 13 d. (123 b.l.), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. (11 b.l.). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (12 b.l.), atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) 1974 m. gamybos, įregistruotas 1997-08-30 (13 b.l.). Santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto įregistruoto šalių vardu nėra (14-16 b.l.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašė, duomenų, kad išlaikymas reikalingas atsakovui byloje nėra. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie šalių kreditorius. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2009-02-13 atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (73 b.l.) ir nuo 2009-02-13 iki 2010-02-28 vidutiniškai per mėnesį gauna 470 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą (17, 119-122 b.l.) bei 97,50 Lt išmoką vaikui (18 b.l.). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra pateikta.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.60 str. nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad jai šeima visada buvo labai svarbi, to tikėjosi ir iš vyro, tačiau atsakovas, gyvenant santuokoje, ieškovės atžvilgiu elgėsi agresyviai, psichologiškai smurtaudavo. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vertina byloje esančius įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir pripažįsta, jog atsakovo nuolatinis prikaištavimas, agresyvus elgesys, dėl to susidaranti psichologinė įtampa, sąlygojo šeimos iširimą, tai yra atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.). Tokią išvadą teismui leidžia daryti ieškovės paaiškinimai, liudytojos Ž.Kindurytės parodymai (129 b.l.), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio atsakymas dėl pareiškimo tyrimo (114, 115 b.l.), Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (124 b.l.). Šių duomenų, kaip ir kitų ieškovės pateiktų įrodymų atsakovas priešingais įrodymais nepaneigė. Be to, byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės grįžimą gyventi į Lietuvą sąlygojo atsakovo keliama nuolatinė psichologinė įtampa šeimoje, dėl ko ieškovė siekė apsaugoti save ir būsimą vaiką nuo galimų neigiamų pasekmių dėl susiklosčiusios padėties šeimoje. Taigi byloje nėra nustatyti faktai, patvirtinantys, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp ieškovės E. D. ir atsakovo G. D. nutrauktina dėl atsakovo G. D. kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė - Dovidauskienė, atsakovui paliktina pavardė - Dovidauskas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters O. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, todėl įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių nepilnametei dukrai O. šiuo metu vieneri metai, todėl klausimas sprendžiamas įvertinant bylos duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad O. D. nuo gimimo iki šiol visada gyveno su motina, t.y. ieškove, tokio amžiaus (vienerių metų) vaikui yra reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir globa. Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (36-37, 124-125 b.l.) nustatyti šalių dukters O. gyvenamąją vietą kartu motina.

Siekiant užtikrinti vaikui O. D. palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaiko interesus, mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina E. D. (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 850 Lt bei 2600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-12-01.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis, sveikatos būklė sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

Šalių dukrai O. 2009 metais sukako vieneri metai, vaikas turi sveikatos problemų dėl įgimtos hemangiomos (19-21 b.l.). Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui šiuo metu vidutiniškai reikia 1700 Lt kas mėnesį. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 500-600 Lt, bet jeigu reikia važiuoti pas daktarus dėl vaiko ligos, tai dar reikia apie 500 Lt (189 b.l.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukrai O. šiuo metu yra vieneri metai bei jos sveikatos būklę vertina, kad šalių dukters poreikiams patenkinti racionali ir reikalinga 800 Lt dydžio išlaikymo suma per mėnesį.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalinga 800 Lt dyžio suma kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą dukrai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo dukros turtines teises ir interesus: bertarpiškai jai tenka vaiko priežiūra, nes nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove, teikia jai išlaikymą, ieškovės tėvai suteikia gyvenamąjį būstą, ji rūpinasi, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, kad pagal jos sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jos poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai 567 Lt, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo pajamas užsienyje byloje nepateikta, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvoje atsakovas įsiregistravęs, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą (33, 34 b.l.), registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) 1974 m. gamybos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sveikas ir darbingo amžiaus, todėl jis privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai, jog galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas išlaidas dukters poreikiams tenkinti, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, laikytina, kad atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dalis turi būti didesnė ir manytina, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo G. D. nepilnametės dukters O. išlaikymui priteistina po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki dukters G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Sprendžiant priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki ieškinio padavimo dienos ir jos dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2008-12-01 iki 2009-05-31 yra 6 mėn. laikotarpis, todėl reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 2400 Lt (6 x 400 Lt = 2400 Lt) išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovei E. D. pavestina dukters O. D. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, todėl ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaudamasis LR CPK 93 str. nuostatomis. Tokia įstatymo taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2008).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 132 Lt dydžio žyminį mokestį (3 b.l.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo G. D. ieškovės E. D. naudai priteistina jos sumokėtas žyminis mokestis - 132 Lt ir ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 1400 Lt (23, 24 b.l.), ir kurios palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2., 8.15., 8.16. p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio ir būtinos.

Iš atsakovo G. D. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir kuris sudaro 180 Lt (ieškinio suma ir žyminis mokestis apskaičiuojama taip: 500x12=6000, 6000x3%=180), taip pat 29,49 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo G. D. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai O. D., gim. , (duomenys neskelbtini) po 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-04 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1346-839/2009 priėmimo. Priėmus teismo sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR CPK 150 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo AA Nr.235107 originalas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nuspre ndžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. D., gim. . (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2007 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.4395, dėl atsakovo G. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. D. palikti pavardę - D, G. D. palikti pavardę - D.

Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters O. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio priėmimo dienos (2009-05-29) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters O. išlaikymui 2400 Lt skolą už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki ieškinio priėmimo dienos (2009-05-29).

Nepilnametės dukters O. D. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei E. D. uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. D. naudai naudai 132 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1400 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 180 Lt žyminio mokesčio bei 29,49 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo G. D. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai O. D., gim. , (duomenys neskelbtini) po 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-04 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1346-839/2009 priėmimo.

Sprendimą dalyje dėl nepilnametei dukrai O. D. priteisto išlaikymo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti šalių santuokos liudijimo AA Nr.235107 originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gediminas Karpavičius