Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Akcinės bendrovės DNB banko atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės DNB banko patikslintą ieškinį atsakovei J. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB DNB banko, į.k 112029270, naudai 35804,31 Eur skolą pagal 2007-12-13 Lizingo sutartį Nr. 200712F-2239 ir 2008-08-06 Lizingo sutartį Nr. 200808F-5290, solidarią su trečiuoju asmeniu R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės atsakomybę kildina iš sutuoktinių solidariosios prievolės ir mano, kad sandorį su banku tretysis asmuo sudarė būtent šeimos interesais.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu šeimyninio gyvenimo nebegyvena nuo 2010 m. J. S. savo vardu nuo 2008-04-29 iki 2011-05-26 buvo įregistravusi ūkininko ūkį. Pažymi, kad atsakovė nei savo darbu, nei kita veikla neprisidėjo prie trečiojo asmens ūkininko ūkio veiklos. Mano, kad bankas neįrodė, kad lizingo sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, taip pat nesutinka, kad atsakovės atsakomybė prieš kreditorių turėtų būti pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole, nes žemės ūkio technika nebuvo skirta namų ūkiui išlaikyti. Taip pat pažymi, kad trečiojo asmens R. S. ūkininko ūkis nuo 2008 iki 2012 metų dirbo nuostolingai. Akcentuoja, kad R. S. iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje yra patvirtintas ir ieškovės AB DNB banko kreditorinis reikalavimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad patikslintame ieškinyje padarė rašymo apsirikimą, nurodydama, kad 2008-08-06 tarp Lizingo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200808F-5290, kurios pagrindu Lizingas įsigijo nuosavybės teise 2000 m. gamybos presą Claas 250 (turto serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu, pagal minėtą sutartį trečiasis asmuo įgijo teisę lizingo termino metu naudotis ir valdyti savivartį Scania R 124 GA (turto serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė apie sutuoktinio R. S. sudarytas lizingo sutartis nieko nežinojo, už jas nelaidavo, jokių kitų sutarčių su banku nepasirašė. Nurodo, kad sutuoktinio ūkis nuo 2008 metų dirbo nuostolingai ir prie šeimos ūkio neprisidėjo.

Tretysis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad lizingo sutartis pasirašė vienas ir sutuoktinė apie jas nieko nežinojo. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekdama pripažinti jo asmeninę prievolę solidariąja sutuoktinių prievole. Pažymi, kad ieškovės minėtą paraišką lizingui gauti ir joje esamą informaciją apie tai, kad jo ūkyje dirba ir atsakovė J. S., rengė banko atstovas, o jis net neperskaitęs paraiškos turinio ją pasirašė. Taip pat pažymėjo, kad ūkio veiklos aprašymus ir verslo planus rengė ne jis pats, jis tik pasirašė. Akcentavo, kad jo fizinio asmens bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės AB DNB banko kreditorinis reiklavimas, kuris planuojama bus visiškai padengtas. Nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-12-13 tarp AB DNB lizingas (ankstesnis pavadinimas UAB DnB NORD lizingas) ir trečiojo asmens R. S. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200712F-2239, kurios pagrindu lizingas įsigijo nuosavybės teise žemės ūkio techniką - 2000 m. gamybos presą Claas 250 (turto serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000 m. gamybos traktorių New Holland TM 135 (turto serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007 m. gamybos frontalinį krautuvą TUR 8, ir suteikė teisę trečiajam asmeniui lizingo termino metu šį kilnojamą turtą valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti lizingui už naudojimąsi lizingo objektais lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. 2008-08-06 tarp lizingo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200808F-5290, kurios pagrindu lizingas įsigijo nuosavybės teise savivartį Scania R 124 GA (turto serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suteikė teisę trečiajam asmeniui lizingo termino metu šį kilnojamą turtą valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti lizingui už naudojimąsi lizingo objektais lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos 2011-11-30 dėl esminio jų pažeidimo, t. y. netinkamo trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, 2011-10-20 pranešimu. Nuo 2015-10-23 po AB DNB lizingo reorganizavimo jo teises ir pareigas perėmė ieškovė AB DNB bankas. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi R. S. iškėlė bankroto bylą, kurioje teismas 2016-02-26 nutartimi patvirtino ieškovės pareikštą 57334,17 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurio dalį sudaro ir skola pagal Lizingo sutartis, t. y. šios bylos ieškinio reikalavimas. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2016-08-24 rašto Nr. V2-139 duomenų nustatyta, kad J. S. ūkininko ūkis (identifikavimo kodas – 4680425) įregistruotas 2008-04-29, o išregistruotas 2011-05-26.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vieno iš sutuoktinių prievolės, kylančios iš sudarytos sutarties vykdant ūkininko veiklą, pripažinimo bendra solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininko ūkis yra tam tikra verslo forma, sprendžiant minėtą klausimą svarbu yra nustatyti, ar tai yra šeimos verslas. Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles, nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais sprendžiant, ar trečiojo asmens R. S. ūkininko ūkis gali būti laikomas šeimos verslu. Pažymėtina, kad esminis šeimos verslo požymis yra abiejų sutuoktinių darbas, aktyvus dalyvavimas ūkininko ūkio veikloje. Nei ūkininko ūkyje naudojamo turto režimas, nei iš ūkininko veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais neturi lemiančios teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles. Taigi, nenustačius bendro abiejų sutuoktinių darbo, aktyvaus dalyvavimo ūkininko ūkio veikloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla yra šeimos verslas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų aktyviai dalyvavusi santuokos metu R. S. įregistruoto ūkininko ūkio veikloje kaip šeimos versle ir savo veiksmais (fiziniu ar intelektiniu darbu) būtų prisidėjusi prie jo plėtojimo. Priešingai – atsakovė jos sutuoktinio sudarytų lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu savo vardu buvo įregistravusi ūkininko ūkį, t. y. atsakovė ir tretysis asmuo vykdė veiklas atskiruose ūkininkų ūkiuose. Ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia atsakovės dalyvavimą ūkio veikloje, atmestini. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-21 nutartį, iš kurios cituoja, kad trečiasis asmuo R. S. dėl ligos gydėsi ligoninėje, šeimoje augo du mažamečiai vaikai, viena atsakovė turėjo rūpintis ūkiu. Šios aplinkybės nepatvirtina aktyvaus atsakovės dalyvavimo sutuoktinio ūkio veikloje, nes nėra konkrečiai nustatyta kuriuo ūkiu atsakovė rūpinosi (savo ar sutuoktinio), be to tai nebuvo nuolatinis ir aktyvus rūpinimasis, nes nurodomos aplinkybės, kad ji viena rūpinosi ūkiu tik tuo momentu, kai sutuoktinis dėl ligos gydėsi ligoninėje, t. y. laikinai. Taip pat atsižvelgtina į bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimus, kad tretysis asmuo užsiėmė augalininkystės ūkiu, o atsakovė savo ūkyje vertėsi gyvulininkyste. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė turėtų teisę vairuoti žemės ūkio techniką ar valdyti žemės ūkyje naudojamus agregatus, taip nesant duomenų apie tai, kad atsakovė turi atitinkamą išsilavinimą ar kvalifikaciją verstis augalininkyste, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė savo fiziniu ar intelektiniu darbu galėjo prisidėti prie sutuoktinio ūkio veiklos.

Ieškovės atstovė taip pat nurodo, kad paraiškoje lizingui gauti, ūkio veiklos aprašymuose, verslo plane, pokalbių su AB DNB banku duomenyse R. S. nurodė, kad jo ūkyje dirba du šeimos nariai, t. y. sutuoktinė J. S. bei padeda uošviai. Teismo posėdžio metu, tretysis asmuo nurodė, kad minėtus dokumentus rengė ieškovo atstovas, o jis juos tik pasirašė. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės, yra įtikinamos, nes tik tinkamai parengus dokumentaciją ir lizingo davėjui įrodžius galimybę tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, tretysis asmuo galėjo sudaryti lizingo sutartis. 2011-01-18 R. S. ieškovei pateikė prašymą dėl lizingo sutarčių nutraukimo, kuriame nurodė, kad įsiskolinimą dengs iš sutuoktinės ūkio pajamų. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakovės noras padėti sutuoktiniui atsiskaityti su kreditoriumi, o ne kaip įrodymas, kad atsakovė savo fiziniu ar intelektiniu darbu prisidėjo prie sutuoktinio ūkio veiklos, priešingai, - ji sutuoktinio prisiimtus finansinius įsipareigojimus būtų atlyginusi iš savo ūkio gaunamų pajamų. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad sutuoktinio ūkininko ūkis dirbo nuostolingai, todėl sutuoktinis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016-01-12 nutartimi iškėlęs R. S. fizinio asmens bankroto bylą analizavo tuos pačius ir į šią bylą pateiktus trečiojo asmens finansinę būklę pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2007 metų iki 2012 metų ir padarė išvadą, kad tretysis asmuo dėl savo finansinės būklės yra nemokus, vadinasi, teismas konstatavo, kad R. S. ūkis dirbo nuostolingai.

Ieškovės atstovė, taip pat remiasi atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo bylos duomenimis, nurodydama, kad teismai paliko pareiškimą dėl santuokos nutraukimo nenagrinėtu, nes pripažino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia kreditorių interesus, nes joje nenurodė, kad po santuokos nutraukimo vykdys solidarias prievoles pagal lizingo sutartis. R. S. ir J. S. santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama ypatingos teisenos reglamentuota tvarka, o turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai buvo dalijami šalių susitarimu, o ne ginčo teisenos tvarka. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismas patikrino ir įvertino pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo turinį ir įvertino ją kreditorių interesų apsaugos aspektu, o būtent atsižvelgė į tai, kad kreditoriai prieštaravo pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniui, dėl ko pareiškėjų pareiškimas ir buvo paliktas nenagrinėtu. Būtent atsakovės ir trečiojo asmens valia bei supratimas sudarant tokio turinio santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo toks, kad trečiojo asmens prisiimtą prievolę sutuoktiniai laikė R. S. asmenine prievole ir nesutiko, kad ši prievolė yra solidari.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti R. S. ūkininko ūkio atsakovės ir trečiojo asmens šeimos verslu, o prievolė, kylanti iš R. S. pasirašytų lizingo sutarčių, negali būti laikoma bendra abiejų sutuoktinių prievole. Ši prievolė atsirado trečiojo asmens R. S. kaip ūkininko sudarytos su ieškove sutarties pagrindu. Pagal minėtą sutartį tretysis asmuo įgijo teisę lizingo termino metu kilnojamą turtą, reikalingą ūkininko ūkio veiklai vykdyti, valdyti ir naudoti. Akivaizdu, kad šis sandoris nėra susijęs su šeimos namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu, todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, kad iš šio sandorio kylančios prievolės pripažintinos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnio 2 dalį. Vien ta aplinkybė, kad iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos galėjo būti panaudojamos šeimos interesais (nors šiuo atveju byloje nustatyta, kad R. S. ūkis veikė nuostolingai), savaime nesudaro pagrindo atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio ūkininko ūkio prievoles.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, todėl nėra pagrindo jo tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė J. S. patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės AB DNB banko.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 93, 99, 385 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB DNB banko, į.k. 112029270, atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai turėtas 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.