Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo dirbo UAB „B“, sandėlininku-montuotoju, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1. 1992 m. Kelmės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 146 str. 3 d., 16 str. 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., taikyta BK 47 str. 1 d., 2. 1994-09-09 Kelmės r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 147 str. 2 d. 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 3. 1996-06-03 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 112 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn., 4. 2001-07-19 Kelmės r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, 5. 2004-09-02 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.., 302 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo, 6. 2005-12-23 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo , 7. 2007-10-19 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 1 d. galutinė bausmė paskirta 7 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, 2007 m. Šiaulių apygardos teismas šį nuosprendį pakeitė ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 7 m. laisvės atėmimo, bausmę atliko 2011 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. J. 2013-08-27, nuo 22.00 iki 23.00 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus tarpusiavio konfliktui, sudavė A. Č. rankomis ir kojomis apie 70 kartų į galvą, kaklą, veidą, krūtinę, pilvą, šlaunis, kairį ir dešinį petį, kelius bei kitas kūno vietas ir tokiu būdu A. Č. padarė trauminę kraujo išląją po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (130 ml), povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvas veide ir kairiame momenyje, trauminį storųjų žarnų pasaito plyšimą, nubrozdinimus veide, kairės ausies lezgelyje, dešiniame petyje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kakle, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, nugaroje, pilvo srityje, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kairio kelio išoriniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairiame ir dešiniame petyje, žastuose, dešiniame dilbyje, plaštakose, ir taip tyčia nužudė A. Č., nes nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų spaudimą, ir nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, A. Č. mirė.

Kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2013-08-27, apie 19.00 val., Šiaulių m., prie „Žemaičio“ restorano, susitiko savo buvusią sugyventinę O. S.. Nusipirkę alaus, nuvažiavo pas O. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir tą alų su O. S. gėrė. Apie 21.00 val. pas O. S. atėjo kaimynas A. Č., kuris pasiūlė ateiti pas jį, išgerti vyno. Jis su O. S. nuėjo pas A. Č.. Ten jis gėrė alų, o O. S. su nukentėjusiuoju gėrė vyną. Begeriant A. Č. susipyko su O. S. dėl muzikos. Tuomet jis užstodamas O. S., pradėjo pyktis su A. Č.. A. Č. pradėjo keiktis. Tai jį (kaltinamąjį) sunervino ir jis kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Nuo suduotų smūgių A. Č. nukrito ant lovos. Atsikėlęs nukentėjęs, išėjo į koridorių. Kad netriukšmautų koridoriuje, jis A. Č. partempęs atgal į kambarį, numetė ant žemės. Tuomet gulinčiam A. Č. keletą kartų spyrė į petį, galvą, krūtinę ir vieną kartą spyrė koja iš viršaus į petį ar į kaklą. Po to jis su O. S. iš buto išėjo. Kai jie išeidinėjo, A. Č. buvo gyvas. Jis pripažįsta, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis mirė, tačiau mano, kad 70 smūgių jis suduoti negalėjo, nors suduotų smūgių ir neskaičiavo. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad tik jis sužalojo nukentėjusįjį. Nužudyti nukentėjusiojo jis nenorėjo. Su nukentėjusios civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis.

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. J. parodė vietas, kur ir kaip jis mušė A. Č., spyrė ir sudavė rankomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą (1 t., 106–119 b. l.).

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad A. Č. buvo jos sūnus. Jis gyveno vienas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Vienas kitam jie padėdavo materialiai. Paskutinį kartą su A. Č. buvo susitikusi 2013-08-27, apie 9 val., ir jokių sumušimo žymių nebuvo. 2013-08-27 su sūnumi išsiskyrė apie 14.00 val. Vėliau ji skambino sūnui paklausti, ar jis padengė skolą už telefoną. Jis patikino, kad viską susitvarkė. Daugiau tą vakarą su juo nekalbėjo. 2013-08-28 ji paskambino sūnui, tačiau šis neatsiliepė. Kadangi sūnus į skambučius neatsiliepė, ji nuėjo pas jį į namus. Matė, kad koridoriuje buvo pritaškyta kraujo. Įėjusi į kambarį pamatė lovoje gulintį sūnų. Jo veidas buvo kruvinas, matėsi sumušimo žymės. Pati bandė iškviesti greitąją med. pagalbą, bet jai nepavyko paskambinti. Todėl paprašė kaimynės iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Prašo priteisti 5702,10 Lt turtinės žalos, iš kurių 3932,50 Lt būsimos išlaidos už kapavietės sutvarkymą, ir 300.000 Lt moralinei žalai atlyginti. Ji turėjo tik vieną sūnų, su juo palaikė glaudžius santykius.

Liudytoja O. S. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 21 val., ji su kaltinamuoju M. J. atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji su M. J. jau buvo išgėrę po bokalą alaus. Dar turėjo nusipirkę alaus ir vyno. Netrukus pas ją atėjo A. Č.. Jis pakvietė ateiti pas jį išgerti. Jie pasiėmę alaus nuėjo pas A. Č., kuris gyveno kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) kambaryje. Atėję pas A. Č., gėrė, klausėsi muzikos ir kalbėjosi. M. J. gėrė alų. A. Č. pasakė, kad atsibodo muzika ir kad ji pasitrauktų nuo kompiuterio. Po to prasidėjo kažkoks konfliktas, ir M. J. netikėtai sudavė nukentėjusiajam A. Č. vieną kartą į veidą. Nuo smūgio A. Č. nukrito nuo sofos. M. J. rankomis mušė A. Č.. Ji laikė kaltinamąjį ir sakė, kad šis baigtų mušti M. Č.. Ji matė, kad M. J. nukentėjusiajam sudavė 4–5 smūgius, tačiau tiksliai pasakyti negali, kiek kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiajam. A. Č. liepė jiems išeiti ir atidarė duris. Nukentėjusysis užkliuvo už slenksčio ir nukrito į koridorių. M. J. įvilko už kojos jį atgal į kambarį. Matė, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į krūtinę.

Konfliktas galėjo būti tarp 22–23 val. Negali pasakyti, kiek konfliktas tęsėsi, gal 5–10 minučių.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje (duomenys neskelbtini) bute gyveno kaimynas, vardu A.. 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.30 val., pas kaimyną A. Č. atėjo du žmonės. Tiksliai negali pasakyti, ar pas kaimyną buvo atėję moterys, ar vyrai. Pas kaimyną A. Č. garsiai grojo muzika ir žmonių balsų nesigirdėjo. Apie 23 val. girdėjo kritimą ir kaip kaimynas A. Č. pasakė kažkam, kad nešdintųsi iš namų, ir pradarė duris, susistumdė, kažkas atsitrenkė į jos buto duris ir išėjo. Išgirdo, kad užsidarė durys, o maždaug po dešimties minučių A. Č. bute nutilo muzika. Ryte į jos buto duris pasibeldė A. Č. motina ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Paskambinus greitajai medicinos pagalbai, jos paklausė, kas žmogui yra. Nuėjusi pas A. Č. į butą matė, kad jis buvo sumuštas ir nebegyvas. Koridoriuje buvo kraujo.

Iš 2013-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra kambarys, adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas A. Č. lavonas su smurto žymėmis (1 t., 6–16 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 466/13(04), matyti, kad A. Č. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir nuo trauminio žarnų pasaito plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. A. Č. trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvos veide ir kairiame momenyje, trauminis storųjų žarnų pasaito plyšimas, nubrozdinimai veide, kairės ausies lezgelyje, dešiniame petyje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kakle, krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, nugaroje, pilvo srityje, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kairio kelio išoriniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kairiame ir dešiniame petyje, žąstuose, dešiniame dilbyje, plaštakose padaryti bukais kietais daiktais apytikriai paros laikotarpiu iki mirties. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo 70 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. A. Č. kūno sužalojimai padaryti prieš mirtį (1 t., 22–24 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1252/13(04) matyti, kad M. J. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje. M. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 132 b. l.).

2013-09-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuoti iš Šiaulių morgo paimti įvykio metu, 2013-08-27, vilkėti A. Č. rūbai (1 t., 45 b. l.).

2013-08-28 M. J. blaivumo testu, atliktu 2013 m. rugpjūčio 28 d., 17 val. 34 min, M. J. nustatytas 0.87 promilių girtumas (1 t., 133 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Spręsdamas kaltinamojo M. J. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis M. J. parodė, kad, nors ir negali pasakyti, kiek jis nukentėjusiajam sudavė smūgių, tačiau pripažįsta, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjęs A. Č. numirė.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad A. Č. nužudė būtent kaltinamasis M. J., iš dalies patvirtina ir liudytojai O. S., R. K., specialisto išvados.

Byloje nustatyta, jog betarpiškai prieš nukentėjusiojo sužalojimą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas dėl muzikos. Iš tokių kaltinamojo parodymų galima būtų manyti, kad kaltinamasis buvo susijaudinęs dėl, jo manymu, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamojo susijaudinimą, sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes.

Konfliktas kilęs tarp A. Č. ir kaltinamojo M. J. buvo tik žodinis, kaip tarp apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Nukentėjusysis savo elgesiu nekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamojo susijaudinimą, sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes.

Nepriklausomai nuo tarpusavio nesutarimų priežasties, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju kilęs jo pyktis

Nors kaltinamasis ir neigia sudavęs 70 smūgių, tačiau pripažįsta, kad suduotų smūgių jis neskaičiavo. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti apie 70 smūgių, ir visi sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tokių duomenų, kad kas nors kitas būtų sužalojęs nukentėjusįjį, teismas neturi, nes po kaltinamojo išėjimo iš nukentėjusiojo buto niekas pas pastarąjį nebuvo užėjęs ir todėl niekas kitas negalėjęs jo sužaloti. Tai iš dalies patvirtino ir liudytoja R. K., kuri parodė, kad, kai A. Č. pasakęs kažkam, kad nešdintųsi iš namų, prasidarė durys ir kažkas išėjo. Išgirdo, kaip užsidarė nukentėjusiojo kambario durys, o maždaug po dešimties minučių A. Č. bute nutilo muzika. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir liudytoja O. S., kuri nurodė, kad po A. Č. sumušimo nukentėjusysis liepė jiems išeiti ir ji su kaltinamuoju išėjo.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku kilus tarpusiavio konfliktui, sudavė A. Č. rankomis ir kojomis apie 70 kartų į galvą, kaklą, veidą, krūtinę, pilvą, šlaunis, kairį ir dešinį petį, kelius bei kitas kūno vietas ir taip tyčia nužudė A. Č..

Tai rodo, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nustatytos faktinės įvykio eigos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. J. spirdamas ir suduodamas rankomis apie 70 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas – galvą, kaklą, veidą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, kaip normalios psichikos žmogus, suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei ir tai suvokdamas numatė, kad gali nužudyti nukentėjusįjį. Taigi, nors kaltinamasis M. J. ir nenorėjo A. Č. mirties ( byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų norėjęs nužudyti nukentėjusįjį), tačiau sąmoningai leido tokiam padariniui atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui. Šios aplinkybės atitinka netiesioginės tyčios požymius, numatytus BK 15 str. 3 d., todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Teismas sprendžia, kad, nepriklausomai nuo tarpusavio nesutarimų priežasties, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju kilęs jo pyktis. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad 2013-08-27, nuo 22.00 iki 23.00 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus tarpusiavio konfliktui, sudavė A. Č. rankomis ir kojomis apie 70 kartų į galvą, kaklą, veidą, krūtinę, pilvą, šlaunis, kairį ir dešinį petį, kelius bei kitas kūno vietas ir tokiu būdu tyčia nužudė A. Č..

Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., 188, 192–195 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (1 t., 188 b. l.).

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo M. J. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, M. J. asmenybę apibūdinančius duomenis ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam M. J. BK 129 str.1 d. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. Č. pareiškė civilinį ieškinį – 5702,10 Lt turtinės ir 300.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą sudaro 3932,50 Lt būsimos išlaidos už kapavietės sutvarkymą, 2726.40 Lt laidojimo išlaidos ir 83.20 Lt už pirktus vaistus.

Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo M. J. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei O. Č. priteistinas iš kaltinamojo M. J..

Teismo nuomone, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Č. civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Taip pat tenkintinas ir ieškinys dėl vaistų pirkimo, kadangi iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad O. Č. sveikata pablogėjo dėl sūnaus žūties (2 t., 38 b. l.), todėl jos gydymui buvo perkami vaistai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Č. 3932,50 Lt civilinis ieškinys dėl būsimų išlaidų už kapavietės sutvarkymą netenkintinas, kadangi šių išlaidų nukentėjusioji neturėjo.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės neturtinės žalos dydis yra pagrįstas iš dalies, nes yra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2013-08-28 įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus 2 tamponus su biologiniais pėdsakais, 2 pakelius cigarečių, 2 dėžutės nuo degtukų, 10 cigarečių vienetų, 10 nudegusių degtukų sunaikinti (1 t., 9 b. l.). A. Č. įvykio metu, 2013-08-27, vilkėti rūbus – žalsvos spalvos bliuzoną, pilkas apatines trumpikes, dvi rudos spalvos kojines – sunaikinti (1 t., 45 b. l).

O. S. rūbus: džinsines kelnes, margą palaidinę, baltas basutes-šlepetes gražinti O. S.. M. J. rūbus: juodos sportines kelnes, juodą bliuzoną, juodus marškinėlius, baltos ir juodos spalvos sportinius batelius gražinti M. J.. 2013-08-30 parodymų patikrinimo vietoje metu, adresu: (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus du rankšluosčius, butelį „Pastogė“ (pilnas skysčio), rudą raištį, O. S. ir M. J. rankų pirštų nagų bei galvos plaukų lyginamuosius pavyzdžius, A. Č. daktiloskopinę kortelę sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–307 str., teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką M. J. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-08-30 iki 2014-04-03.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Bausmės pradžią laikyti 2014-04-03, t. y. nuosprendžio paskelbimo dieną.

Priteisti iš Marijaus J. O. Č. 80.000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2809,60 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: 2 tamponus su biologiniais pėdsakais, 2 pakelius cigarečių, 2 dėžutės nuo degtukų, 10 cigarečių vienetų, 10 nudegusių degtukų sunaikinti. A. Č. rūbus: žalsvos spalvos bliuzoną, pilkas apatines trumpikes, dvi rudos spalvos kojines sunaikinti. M. J. rankų pirštų nagų bei galvos plaukų lyginamuosius pavyzdžius, A. Č. daktiloskopinę kortelę sunaikinti.

O. S. rūbus: džinsines kelnes, margą palaidinę, baltas basutes-šlepetes gražinti O. S.. M. J. rūbus: juodos spalvos sportines kelnes, juodą bliuzoną, juodus marškinėlius, baltos ir juodos spalvos sportinius batelius gražinti M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.