- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-384-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01779-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo R. I. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. I. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 24 d., apie 19.10 val., ties Tvenkinio g. pastatu Nr. 10, Ginkūnuose, Šiaulių rajone, vairuodamas automobilį „BMW 518“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su dviračiu.
R. I. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutarimu R. I. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo dalį, kurioje R. I. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: R. I. paskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
Skunde nurodoma, kad po eismo įvykio R. I. dviračio vairuotoją E. G. bei jo dviratį parvežė į namus, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiaulių AVPK KPB nuomone, automobilio vairuotojas, partrenkęs dviratininką, kuris po susidūrimo nukrito nuo dviračio, privalėjo į įvykio vietą iškviesti greitosios pagalbos darbuotojus bei policijos pareigūnus. Tačiau net ir parvežęs dviračio vairuotoją į namus, R. I. apie eismo įvykį policijai nepranešė. Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje šis eismo įvykis buvo užregistruotas tik 21.36 val., t. y. kai nepilnametis dviračio vairuotojas kartu su tėvais kreipėsi į policiją. Tai, pasak apelianto, rodo, kad R. I., nepranešdamas policijai apie eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalindamas, siekė išvengti administracinės atsakomybės. Pasitraukiant iš eismo įvykio vietos buvo nepaisyta eismo dalyvio pareigų įvykus eismo įvykiui, taip užkertant kelią tiksliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą tampa neįmanoma nustatyti ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus“ (nutartis Nr. N-261-33/2010).
Apelianto vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.
Skunde taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime išdėstyta išvada, kad R. I. iš karto po įvykio iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Bylos duomenys liudija, kad R. I. padėjo E. G. ištraukti iš po automobilio dviratį, paklausė, ar reikia pagalbos, E. G. sutikimu jį ir dviratį parvežė į pastarojo namus. R. I. ir E. G. vienas kitą pažinojo, turėjo vienas kito telefonų numerius, E. G. paskambinęs R. I. telefonu pranešė, kad reikia atvykti į policiją. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog R. I. elgėsi sąžiningai, suteikė pagalbą nukentėjusiajam, tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti nutarties dalį, kurioje R. I. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.