Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. U. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 15 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. kovo 25 d. išvyko iš gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso G. Č. mažametei dukrai M. U., esančio (duomenys neskelbtini), ir savavališkai užrakino namo pirmame aukšte esančią patalpą su katiline bei nepaliko nuo šios patalpos raktų G. Č. su mažamete dukra M. U., dėl ko jos liko be karšto vandens ir šildymo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 15 d. nutarimu M. V. U. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, paskirta 38,00 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju M. V. U. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Be to veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. Turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje. Visas šias aplinkybes turi nustatyti ir ištirti neteisminės institucijos.

Pažymėtina, kad asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pažymėtina, kad nutarimas priimtas tik vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio dalį. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kuriame konstatuota, jog M. V. U. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymiai. Minėtas nutarimas priimtas tik apklausus G. Č., jokių papildomų duomenų daugiau nesurinkus, vadovaujantis G. Č. parodymais. Pažymėtina, kad institucija, tirdama administracinio nusižengimo bylą, jokių papildomų duomenų nesurinko, tyrimo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, neatliko, todėl daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, kurias teismui nustatyti yra sunku, nes būtina atlikti eilę procesinių veiksmų ir papildomą tyrimą.

Nagrinėjamu atveju institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, nenustatė kam priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Buvo remtasi ikiteisminio tyrimo metu apklaustos G. Č. parodymais, jog namas paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu priklauso jos nepilnametei D. M. U., tačiau nebuvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra aišku, kam minėtos patalpos priklauso. Tik nustačius kam konkrečiai priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), galima nustatyta ar G. Č. nepilnametės dukros M. U. teisės naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo pažeistos.

Taip pat Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai (Lietuvos Respublikos ANK 589, 590, 593 straipsniai) turėjo nustatyti ir pripažinti nukentėjusiuoju asmenį, kuriam galėjo ar buvo padaryta žala (ANK 578, 579 straipsniai). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nebuvo priimta nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, tokiu būdu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti nukentėjusiam asmeniui numatytomis teisėmis, nepranešta apie bylos nagrinėjimą. Nei G. Č., nei jos nepilnametė dukra M. U. nukentėjusiąja(-osiomis) ir (arba) (atstove pagal įstatymą) nepripažintos, nėra formalizuota jų procesinė padėtis.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą turėjo būti nustatytas žalos pobūdis ir mastas, kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti veiką. Žala, nors ir ne esminė, pagal ANK 518 straipsnio 1 dalies dispoziciją turi būti padaryta. G. Č. parodymai, jog M. V. U. užrakinus namo pirmąjį aukštą ji su mažamete M. U. liko be karšto vandens ir šildymo nepagrįsti jokiais kitais įrodymais tik paaiškinimais. Byloje nėra įvykio vietoje buvusių pareigūnų tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kas patvirtintų arba paneigtų, jog namo antrame aukšte nebuvo šildymo bei karšto vandens. Taip pat nenustatyta ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte buvo kitų įrenginių, kuriais galima šildyti patalpas bei gauti šiltą vandenį. Kaip teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. Č. parodė – namo antrame aukšte yra pečius, kūrenamas ugnimi, kuris jos nuomone yra techniškai netvarkingas, taip pat ji patvirtino, jog yra įrengti infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Taip pat G. Č. nurodė, jog apie M. V. U. veiksmus pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau byloje nebuvo surinkti duomenys apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš Vaiko teisių institucijos. Taigi, pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą neištyrė visų aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, neišsiaiškinti ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užrakinus pirmą namo aukštą G. Č. su mažamete dukra liko be patalpų šildymo bei karšto vandens. Tokiu atveju nenustatytas būtinas savavaldžiavimo požymis – žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Atkreiptinas dėmesys, jog inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Tuo tarpu institucija priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje nesurinko duomenų galinčių patvirtinti, kad namo pirmo aukšto duris M. V. U. užrakino tyčia, siekdamas to, kad G. Č. su dukra M. U. negalėtų patekti į jį ir liktų be karšto vandens ir šildymo, priešingai, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. V. U. paaiškino, kad išvažiuojant užrakino savo būstą, raktus paliko kaimynei G. ir seseriai A. D. G. G. Č. raktų nepaliko, nes nenorėjo, kad ji patektų į jo patalpas be jo žinios. Tai nurodė ir pati G. Č., jog susisiekus su M. V. U. telefonu, jis nurodė, jog raktus paliko pas kaimynę A., paskui nurodė, kad paliko kaimynei G. Vėl paskambinus sakė, jog raktus paliko draugui A. Šie duomenys nebuvo patikrinti, neapklaustas M. V. U., neapklausti minėti asmenys, neįsitikinta ar jiems nebuvo palikti raktai nuo minėtų patalpų, taip suteikiant prieigą G. Č., esant reikalui patekti į patalpas.

Be to, nors liudytoja G. Č. nurodė, kad raštu kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jog paliktų raktus ar prieigą prie namo primojo aukšto, tačiau administracinio nusižengimo byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ar G. Č. kreipėsi į M. V. U., jog kad jai bus reikalinga į tas patalpas patekti. Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, šių duomenų neišsireikalavo ir nevertino priimdama procesinį sprendimą.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, jog įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo surinkta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. V. U. kaltę, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, neatlikta eilė procesinių veiksmų, kurie pagrįstų jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, todėl būtina atlikti papildomus veiksmus.

Be to, pareiškėjas nurodo, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas, kadangi 2020 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog bylos nagrinėjimo data yra 2020 m. birželio 18 d. 09.00 val., tačiau administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas trimis dienomis anksčiau, t. y. 2020 m. birželio 15 d., atvykus numatytu laiku administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui D. G. paaiškėjo, jog byla tiesiog yra išnagrinėta prieš tris dienas, nors apie bylos nagrinėjimo laiko pasikeitimą nebuvo informuotas nei pats asmuo, nei atstovas.

Pažymėtina, kad ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. U. 2020m. gegužės 27 d.. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas – 2020 m. birželio 18 d. 9.00 val., Prienų rajono policijos komisariatas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas 2020 m. birželio 15 d. 10.00 val.

Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. U. apie bylos nagrinėjimo laiką buvo informuotas netinkamai, todėl neturėjo galimybės įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pateikti iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, t. y. 2020 m. birželio 18 d. 10.00 val. tuo tarpu Institucija administracinę bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė 2020 m. birželio 15 d. duomenų, jog M. V. U. buvo informuotas apie pasikeitusį bylos nagrinėjimo laiką duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Institucija nesuteikė galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nagrinėjant bylą institucijoje buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijos darbuotojai nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, pažeidė asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios nurodytos aplinkybės teismui trukdo objektyviai išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti pagrįstą galutinį procesinį sprendimą. Dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo, esant poreikiui atlikti visą bylos aplinkybių tyrimą, kurio dėl apimties teismas negali atlikti bylos nagrinėjimo metu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 15 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 616 straipsnio 3 dalimi, 629 straipsnio 1 dalyje, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.