Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013) netenkintas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl AB banko SNORAS iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (toliau – DNSB) imto komisinio mokesčio teisėtumo.

DNSB prašė patvirtinti 320,85 Lt kreditorinį reikalavimą likviduojamam AB bankui SNORAS. Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario mėnesio neteisėtai nuskaičiuodavo 1,3 procento dydžio komisinį mokestį nuo priimtų DNSB naudai gyventojų įmokų sumos ir taip pažeidė LR Mokėjimų įstatymo (toliau tekste – MĮ) 9 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, jeigu vykdant mokėjimo operaciją valiuta nėra keičiama, gavėjas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą, o mokėtojas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą. DNSB mokėjimo paslaugų teikėjas yra AB „Citadele“ bankas, todėl tik šis bankas turėjo teisę DNSB skaičiuoti komisinį atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį.

Patenkinti reikalavimą atsakovui LAB bankui SNORAS dėl 320,85 Lt sumos priteisimo.

Priimti ir nagrinėti DNSB reikalavimą atlyginti už darbą ir gaišatį bylinėjantis ir iki teismo- 23920 Lt. Nurodo, kad šį reikalavimą teisėjas neteisėtai atsisakė priimti 2013 m. vasario 1 d.

Nubausti atsakovo atstovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningą bylinėjimąsi.

Priteisti DNSB žalą už sugaištą laiką, darbą: 920 Lt. Ši suma įskaityta į minėtus 23920Lt.

Kaip papildomus paaiškinimus nagrinėti DNSB 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. rugsėjo 20 d., 2012 m. lapkričio 2 d. raštus teismui.

Prašyti iškelti teisėjui A. M. drausmės bylą ir pašalinti iš teisėjo pareigų už tai, kad iškraipė įstatymus, bylą klastojo, buvo neatidus, neklausė kalbų, neskaitė raštų, grindė nutartį tuo, ko neaptarė posėdžiuose, nenagrinėjo, neaiškino, ko nenagrinės, rašė nutartį be motyvų, buvo šališkas, sulaužė pagrindinę asmens sutikimo laisvę.

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad DNSB konkliudentiniais veiksmais su banku buvo sutarę dėl paslaugų teikimo. DNSB nemokėjo komisinio mokesčio, jį imdavo pats bankas.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad DNSB kelis metus neginčijo komisinių. DNSB nuo pat 2009 metų, kai buvo sukurta bendrija, daug kartų su IVPĮ aiškinosi dėl komisinių, siekė pakeisti mokėjimų tvarką, vėliau kreipėsi ir į banką. Deramasi ir kreipiamasi buvo į įmokų surinkėjus (jų apie 15, ne tik atsakovas). Teismas neįsigilino į DNSB paaiškinimus 2012 m. rugsėjo 28 d. dublike, 2012 m. spalio 30 d. prašyme atlikti, kas neatlikta, 2012 m. rugsėjo 20 d. nušalinime, 2012m. lapkričio 2d. antrame nušalinime, pasisakyme teismo posėdžio metu, baigiamojoje kalboje.

Pasirašant 2010 m. bendradarbiavimo sutartį su banku taip pat buvo prašoma neimti komisinių, tačiau bankas nesutiko ir dėl šio prašymo nesiderėjo. DNSB neprivalėjo nuolat prieštarauti komisinių mokėjimui, tam ir laiko neturi. Tai bankas privalėjo komisinių neteisėtai neimti bei paėmęs privalo grąžinti nepriklausomai nuo to, kada DNSB pareikalavo. Neveikimu nepagrįstai apkaltinta nepatyrusi DNSB (neveikė nebent IVPĮ, atsisakydama spręsti problemas dėl komisinių). Be to, DNSB tylėjimas galėtų būti laikomas sutikimu tik įstatymo numatytais atvejais (LR CK 6.158 straipsnis).

3. Sutartis negali pakeisti įstatymo. Pinigų kelią nuo mokėtojo iki gavėjo - DNSB reglamentuoja LR MĮ ir draudžia bankui už vidinę pervedimo procedūrą, nepriklausomai nuo jos etapų ir dirbtinai įtrauktų tarpininkų skaičiaus, imti atskaitymus iš pavedimo (LR MĮ 35, 36 straipsniai). Įstatymas draudžia keisti mokėjimo paslaugą, negalima jos pervadinti į atstovavimą.

Be to, DNSB sutartis su IVPĮ dėl „Atsiskaitymo knygelės“ nesuteikė prielaidų manyti, kad iš DNSB kaip iš gavėjo bus imamas komisinis atlyginimas.

4. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Bendradarbiavimo sutartis su banku DNSB nenaudinga, jos DNSB nebūtų pasirašius, jeigu žinotų pasekmes ir nebūtų apgaudinėjama. Ir be šios sutarties bankas privalėjo viską atlikti. Sutartis DNSB įbrukta apgaule, ekonominiu spaudimu (IVPĮ grasino nutraukti įmokų surinkimą iš visų surinkėjų).

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad komisinį mokestį galima imti ir iš gavėjų. Bankas nebuvo DNSB atstovas. Pavedimai buvo daromi dviem pakopom: mokėtojas bankui, tada bankas DNSB. Antrajame etape mokėtojas lieka pradinis, ne DNSB.

6. Papildomų paslaugų bankas neteikė, nes nei mokėtojas, nei DNSB nieko papildomai negavo prie to, ką bankas turėjo siųsti pagal LR MĮ 14 ir 15 straipsnius. Teismas sprendė, kad paslauga nebuvo mokėjimo operacija, nors DNSB įrodinėjo, kad paslauga būtent mokėjimo. Šių argumentų teismas neaptarė. Be to, už papildomas paslaugas turėtų mokėti tas, kam jų reikia.

Bankas SNORAS žinojo konkrečius gavėjus (turėjo „Atsiskaitymo knygelių“ numerius ir gavėjų sąrašą) ir atitinkamai pats privalėjo atlikti mokėjimo operaciją, nebuvo papildomo duomenų apdorojimo, nebuvo reikalinga vieninga IVPĮ skirstymo sistema – Atsiskaitymo knygelė. Bankas neteisėtai duomenis siuntė tarpininkui IVPĮ. IVPĮ su bankais ir kitais įmokų surinkėjais sukūrė nereikalingą paslaugą ir ėmė už ją papildomą neteisėtą atlyginimą. LR CK 6.148 straipsnis draudžia susitarti būti nesąžiningais. IVPĮ sutartinių santykių su surinkėjais pagrindu surinkėjai imdavo komisinius. Būtent sutarties su IVPĮ pagrindu bankas SNORAS komisinius imdavo ir iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutarties su DNSB.

7. Bankas mokėtojui turėjo atskleisti tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokamus komisinius (LR MĮ 10, 14 straipsniai), kad mokėtojas suvoktų DNSB daromą žalą, kai pasirenka atsiskaitymo būdą per „Atsiskaitymo knygelę“. Šiuo metu yra susitarta dėl įmokų surinkimo nedalyvaujant IVPĮ. Kiti surinkėjai neėmė iš gavėjo komisinių arba juos grąžino.

8. Skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota, motyvai neišsamūs, daug svarbių argumentų neaptarta, neteisingai aiškinos įstatymų nuostatos. Teisėjas galimai klastojo bylą, advokatavo bankui (bankas nurodė netiesą, kad komisinių iš pradžių neva neėmė ir tokio esminio teiginio pakeitimas nėra atsiliepimo tikslinimas). Be to, bankas atsiliepimo galimai laiku nebuvo pateikęs, įrodymus teikė ir pavėlavęs.

9. Teismas prašymą atlyginti žalą (23 920 Lt) dėl neteisėtų veiksmų painiojo su bylinėjimosi išlaidomis, nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą. Pareiškėjas teisme dirbo ir už teismą, išaiškindamas jam įstatymus, kurių teismas nepaisė ir tinkamai nedirbo.

10. Ginčo išsprendimui taikytini LR CK 1.64, 6.193, 1.78, 1.80, 1.91, 1.87 straipsniai, 6.173 straipsnio l dalis, 6.156 straipsnio 2 dalis, 6.163, 1.137, 6.158, 6.200 straipsniai, 1.63 straipsnio 6 dalis; 6.162 straipsnis, LR MĮ 9 straipsnio 3 dalis; 2 straipsnio 8 dalis, 14 dalis; 10 straipsnio 4 dalis. 1 sk; 14, 15 straipsniai, 35 straipsnio l dalis, 36, 40 straipsniai.

Bendradarbiavimo sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, jog priimdamas įmokas bankas veikia kaip DNSB įgaliotas atstovas, o įmokos priėmimas banke kartu reiškia įmokos sumokėjimą DNSB. Bendrijos nariui (gyventojui) įmoką mokant pagal bendrąją „Atsiskaitymo knygelę“, bankas perduodavo priimtus duomenis tarpininkui - IVPĮ, kuris apdorodavo gautus duomenis ir informuodavo banką, kokių subjektų (tam tikrų komunalinių paslaugų teikėjų, tame tarpe ir DNSB) naudai yra priimtos piniginės lėšos. Gavęs informaciją iš IVPĮ , bankas apdorodavo gautas įmokas ir pervesdavo jas į DNSB sąskaitą. Tokiu būdu, bankas teikė DNSB kompleksinę paslaugą - įmokų pervedimą, taip pat informacijos apdorojimą bei jos teikimą DNSB, už ką pagrįstai skaičiavo komisinį atlyginimą

4. Pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. bendradarbiavimo sutartį šalys susitarė dėl tam tikru periodiškumu (Sutarties 3.4 punktas) vykdomų mokėjimo nurodymų (t.y. priimtų DNSB naudai įmokų pervedimo į sutarties preambulėje nurodytą DNSB sąskaitą „Citadele“ banke). DNSB santykiuose su banku SNORAS laikytina mokėtoju, ne gavėju (ji yra gavėjas tik santykiuose su „Citadele“ banku).

5. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LT CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas DNSB prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą LAB banko SNORAS bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Kadangi prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą patenkintas pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegija nepasisako dėl su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą susijusių argumentų, taip pat prašyme išdėstytų eilės reikalavimų (eilė reikalavimų dėl Vilniaus apygardos teismo darbo organizavimo, reikalavimas dėl procesinius dokumentus proceso dalyviams pristatančios įmonės parinkimo).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, t.y. kad apeliacine tvarka bus tikrinama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą AB banko SNORAS bankroto byloje. Atitinkamai teisėjų kolegija pasisakys būtent dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas išreiškia asmeninę neigiamą nuomonę apie Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusį teisėją, taip pat dėl reikalavimų atskirajame skunde, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai nebuvo išnagrinėti skundžiama nutartimi, todėl negali būti ir apeliacinio nagrinėjimo objektas.

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, tinkamai ir pakankamai motyvuota, priimta tinkamai pritaikius galiojančias teisės normas. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų pilnai nekartoja.

Esminis byloje kilęs ginčas – ar AB bankas SNORAS pareiškėjui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai teikė tik mokėjimo operacijų vykdymo paslaugas ar ir papildomas paslaugas, už kurias galėjo papildomai imti atlyginimą. Apelianto vertinimu, bankas teikė tik mokėjimo paslaugas, todėl vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, jeigu vykdant mokėjimo operaciją valiuta nėra keičiama, gavėjas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą, o mokėtojas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą, negalėjo imti kitokio (papildomo) atlyginimo kaip kad mokėtojui nustatytą komisinį atlyginimą. Šie pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi byloje nustatyta, jog bankas teikė ir papildomas (informacijos apie įmokas apdorojimo ir pateikimo) paslaugas, už kurias turėjo teisę gauti ir gavo atlyginimą (LR MĮ 2 straipsnio 9 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad šalys 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartimi dėl įmokų priėmimo aiškiai susitarė, jog bankas teikia pareiškėjui informacijos apie priimtas įmokas apdorojimo ir pateikimo paslaugas, susitarė dėl šių paslaugų įkainio (Sutarties 3.1 punktas, 3.5 punktas). Nėra ginčo, kad šalių valia sukurti būtent tokius tarpusavio teisinius santykius 2010 m. suderinta ir patvirtinta rašytine sutartimi. Iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. bendradarbiavimo sutarties dėl įmokų priėmimo sudarymo tarp šalių buvo susiklostę analogiški faktiniai (konkliudentiniais veiksmais patvirtinti) sutartiniai santykiai, kai bankas taip pat už tokį pat atlyginimą teikė informacijos apie priimtas įmokas apdorojimo ir pateikimo paslaugas. Apeliantas teigia nei iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutarties sudarymo, nei po sutarties sudarymo neturėjęs intereso gauti šias paslaugas, prieštaravęs tam, kad už jas būtų skaičiuojamas atlyginimas. Šiuos apelianto argumentus paneigia faktinė aplinkybė, kad 2010 metais sutartimi šalys įformino būtent tarp jų susiklosčiusią praktiką, jos nemodifikuodamos. Tai rodo, kad būtent toks šalių bendradarbiavimas tuo metu atspindėjo abiejų šalių tarpusavio interesų suderinimą. Apelianto argumentai apie galima banko ekonominį spaudimą sudaryti sandorį apeliantui nepalankiomis sąlygomis atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsniai), juo labiau, kad atsakovas nėra vienintelis bankas, yra galimybė pasirinkti kitą mokėjimo operacijų vykdytoją, o prireikus ir papildomų susijusių paslaugų teikėją, jeigu atsakovo siūlomos sąlygos, įkainiai pareiškėjui nepriimtini, neatitinka pareiškėjo poreikių.

Pripažinus, kad remdamasis sutartiniais santykiais, kurie iš pradžių buvo patvirtinti konkliudentiniais veiksmais, o vėliau rašytine sutartimi, atsakovas AB bankas SNORAS už papildomą paslaugą teisėtai skaičiuodavo komisinį atlyginimą, papildomai nebetikslinga pasisakyti dėl prašymo atlyginti banko neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Kadangi atskirasis skundas netenkintinas, apeliantui nepriteistinos jo dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Prašymas skirti atsakovui baudą už nesąžiningą bylinėjimąsi taip pat netenkintinas, nenustačius atsakovo procesinio nesąžiningumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.