- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-309-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Rasa Gudžiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui ūkininkui A. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko ūkininko A. Š. 31 920 Lt baudos už nepristatytą grūdų kiekį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo užtikrinimui areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 31 920 Lt sumai motyvuodamas tuo, kad įsiskolinimo suma yra labai didelė, o skolininkas nededa pastangų geranoriškai atsiskaityti su kreditoriumi, todėl yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas šioje bylos stadijoje nėra pakankamai pagrįstas įrodymais. Kreditorius savo prašymui pagrįsti nenurodo tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinis sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu, o išieškojimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kad yra tam tikra grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nesant duomenų apie tai, kad skolininkui apskritai yra žinomas kreditoriaus reikalavimas sumokėti baudą pagal sutartį.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Baltic Agro“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. pritaikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, galiojančiais įstatymais, suformuota teismų praktika. Nurodo, kad dėl didelės reikalavimo sumos, kuri yra vienas pagrindinių kriterijų vertinant teismo įsakymo įvykdymo galimumą, skolininkas gali imtis priemonių, apsunkinančių skolos išieškojimą. Nurodo, kad skolininkas yra pažeidęs su kreditoriumi sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad jis ir toliau sieks išvengti atsiskaitymų su kreditoriumi, taip pat gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ar imtis kitokių veiksmų, apsunkinančių skolos išieškojimą iš jo.
Atsiliepimas
Skolininkas A.Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, nors teismas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje negali spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau teismas preliminariai vertina, koks yra pareikštų reikalavimų pobūdis, galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant vienodai apsaugoti kiekvienos iš ginčo šalių teises, taigi teismas teisingai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
Skolininkui prašoma priteisti suma nėra didelė, be to, didelė suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais.
Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinis įstatymas numato, jog pareiškime turi būti nurodytas motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant ar konkrečiu atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo tinkamą įvykdymą, vadovaujamasi ekonomiškumo, teisingumo principais.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kreditoriaus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes kreditoriaus nurodomos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo manyti, kad yra grėsmė teismo įsakymo įvykdymui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilęs ginčas dėl netinkamo sutarties vykdymo reikalaujant priteisti sutartyje numatyto dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma nėra faktinė skolininko skola, kurią jis turėtų mokėti pagal sutartį, o tai yra ginčytinas reikalavimas, kadangi bauda gali būti priteista tik pripažinus, kad skolininkas pažeidė sutartį, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kreditoriui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininko atžvilgiu.
Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturėjo vertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į pareikšto reikalavimo pobūdį, tačiau dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė, tokiu būdu nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Tai, kad skolininkas, pasak apelianto, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, taip pat nėra besąlyginis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjant ginčą iš esmės, vertinant ar kreditoriaus teisės buvo pažeistos ar ne, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pažymėtina ir tai, jog prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įstatymas nereikalauja pateikti įrodymų, patvirtinančių šio prašymo pagrįstumą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorius turėjo nurodyti tam tikrus faktus, leidžiančius spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad vien ši aplinkybė nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad prašoma priteisti suma skolininkui yra didelė ir dėl to yra grėsmė galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo tinkamam įvykdymui.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis teismo įsakymas yra panaikintas, o teisme yra priimtas nagrinėti kreditoriaus ieškinys skolininkui, todėl kreditorius, manydamas, kad yra grėsmė galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, gali pateikti motyvuotą prašymą apylinkės teismui, nagrinėjančiam jo ieškinį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atmetus atskirąjį skundą iš apelianto – kreditoriaus priteistinos skolininko turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 400 Lt sumai, priteistinas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo priteistinos 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Baltic Agro“ 400 Lt A. Š. naudai ir 5,80 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.