Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-225-1007/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
1-225-1007/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53545-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-225-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53545-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53545-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, dirbantis R. L. individualioje įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 5 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių viešieji darbai;

2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 29 d., pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė – 11 (vienuolikos) mėnesių viešieji darbai;

3) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015 m. kovo 24 d., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2017 m. spalio 14 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas A. K. priklausančio gyvenamojo namo lauko virtuvėje, išgertuvių metu kilus konfliktui, vieną kartą buteliu trenkė G. Ž. į galvą, o šiam užsidengus rankomis veidą, dar vieną kartą sudavė smūgį jam į galvos sritį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam G. Ž. muštinę žaizdą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III piršte, dėl ko G. Ž. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tokiais tyčiniais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. V., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad save laiko psichiškai sveiku, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta visiškai. 2017 m. spalio 14 d. jis susirašė žinutėmis su draugu T. A. Jis buvo tik ką išlaikęs vairavimo egzaminą ir jie sutarė tai atšvęsti. Tą pačią dieną apie 18.00 val. pas jį atvažiavo T. A. sesuo R. A., kuri jį su draugu A. S. nuvežė pas T. A. į namus, (duomenys neskelbtini). Ten trise lauko virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Neužilgo pas T. A. atvažiavo dar du jo draugai, kurių jis nepažįsta. Su vienu iš tų vaikinų prieš tai buvo susitikę vieno iš draugų gimtadienyje. Dabar jau žino, kad tai G. Ž. Jis jam atrodė neblaivus. Jie penkiese vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare buvo gerokai apsvaigę, bet G. Ž. jam atrodė girtesnis nei visi kiti. Begeriant jis be priežasties kabinėjosi prie T. A. ir tas nuėjo miegoti. Kartu su G. Ž. atėjęs jo draugas taip pat išėjo, gal į namus, nežino. Apie 23.30 val. lauko virtuvėje liko trise, t. y. D. V., A. S. ir G. Ž., kuris pradėjo kabinėtis prie A. S. Jis be priežasties pastūmė A. S. ir norėjo jam trenkti. Tai pamatęs jis, gindamas savo draugą, G. Ž. nuo jo pastūmė ir jis nukrito ant grindų. Krisdamas G. Ž. tikriausiai prasiskėlė galvą, nes kai padėjo jam atsistoti matė, kad jam kažkur iš galvos bėga kraujas. Kartu su A. S. dar nuvedė jį nusiplauti kraują. G. Ž. pastūmė tik todėl, kad šis puolė ant jo draugo. G. Ž. nei D. V., nei A. S. smūgių nesudavė. Galvą jis prasiskėlė krisdamas, nes buvo labai girtas. Dėl savo elgesio G. Ž. dar tą patį vakarą jų atsiprašinėjo. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 115-116).

D. V. papildomos apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę supranta, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta. Jis pastūmė G. Ž., kuris nuo jo pastūmimo nukrito. Taip elgėsi todėl, kad G. Ž. pastūmė jo draugą A. S.. Gali būti, kad vėliau paėmęs butelį trenkė su juo G. Ž. per galvą – dėl girtumo negali tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių. A. S. nemušė G. Ž.. G. Ž. pastūmė jo draugą, tada jis puolė jo ginti ir sudavė smūgius G. Ž. į galvą. Dėl savo elgesio gailisi, buvo išgėręs. Daugiau neturi ką paaiškinti. Kai pastūmė G. Ž., šis nukrito ir susižalojo galvą. Negali paaiškinti, kodėl pirmoje apklausoje neprisipažino padaręs nusikaltimą. Kai G. Ž. buvo užsidengęs veidą rankomis, kiek pamena, galėjo jam suduoti smūgį (b. l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Be D. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Ž., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad 2017 m. spalio 14 d. buvo kartu su B. D.. Kadangi buvo šeštadienis, abu su B. D. planavo atsigerti alaus. Apie 20.00 val. B. D. susirašė žinutėmis su T. A., kuris juos abu pakvietė atvažiuoti pas save į svečius (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. Abu su B. D. sutiko T. A. sesuo ir juos ten nuvežė. Abu nuvažiavo truputį išgėrę alaus. G. Ž. girtas nesijautė – buvo tik šiek tiek apsvaigęs. Abu su B. D. nusivežė alaus. Pas T. A. buvo dar du jam nepažįstami vaikinai. Vieną iš jų jis pažino iš matymo, nes buvo kažkada susitikę vienos draugės gimtadienyje. To vaikino pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kitas vaikinas jam buvo visiškai nematytas. Jie lyg gėrė brendį ar viskį – tiksliai neprisimena. Kai atvažiavo, jie penkiese lauko virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Su tais dviem vaikinais jis bendravo mažai. B. D. apie 23.00 val. išėjo į namus. Likusieji baliavojo toliau. G. Ž. buvo neblaivus, tačiau viską gerai prisimena. Tą naktį į alkotesterį įpūtė tik 1,5 promiles. Apie 23.30 val., būnant lauko virtuvėje, vienas iš T. A. draugų, bet ne tas, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, be priežasties puolė T. A. ir lyg kojos keliu trenkė jam kažkur į krūtinę. Jokio konflikto prieš tai nebuvo. T. A. iš lauko virtuvės pabėgo. Tada tas vaikinas, kuris puolė T. A., puolė ant jo ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą. Tarp jų, kaip ir minėjo, jokių konfliktų nebuvo, jis elgėsi visiškai neadekvačiai. Vos tik jis jam sudavė smūgį kumščiu, kitas vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, taip pat puolė ant jo. Jis jau po pirmojo smūgio kumščiu atsisėdo ant sofos, o kai pamatė, kad jį puola ir kitas vaikinas „(duomenys neskelbtini)“, jis užsidengė delnais veidą, bandė dengtis galvą. Abu vaikinai pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis į galvą ir rankas, kuriomis stengėsi ją dengtis. Abu elgėsi neadekvačiai. Akies krašteliu matė, kaip kažkuris iš jų buteliu jam trenkė į kairę galvos pusę ir praskėlė galvą. Lygtais jie jam smūgius sudavė ir kitokiais daiktais, ne tik buteliu, bet kokiais tiksliai – jis pasakyti negali, nes buvo užsidengęs rankomis veidą ir galvą. Jam dengiantis galvą ir veidą rankomis, vaikinai suduodami jam smūgius sužalojo jo dešinės rankos pirštus. Iš žaizdos galvoje jam stipriai bėgo kraujas ir gal dėl to jie išsigando ir liovėsi jį mušti. Po to jis nuėjo ir nusiplovė kraują. Jie ėjo jam iš paskos ir vis klausinėjo „ar supratai, už ką gavai“. Iš tikrųjų nesuprato už ką jie jį puolė. Netrukus pamatė, kad vaikinų šalia nėra ir išėjo iš T. A. namų. Išėjęs į pagrindinį kelią paskambino savo tėvui, kuris jį parvežė į namus ir paskambinęs iškvietė medikus, kurie jį išvežė į Mažeikių ligoninę. Ten jam susiuvo žaizdą galvoje ir išleido gydytis į namus. Daugiau neturi ką parodyti (b. l. 31-32);

– Liudytojas T. A. parodė, kad 2017 m. spalio 14 d. apie 18.00 val. jis kartu su savo draugais D., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, ir A., kurio pavardės nežino, iš (duomenys neskelbtini) miesto parvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), kur lauko virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, bet apie 22.00 val. pas jį atvažiavo jo pažįstami, B. D. ir G. Ž. Jie visi kartu vartojo alkoholį. Maždaug po pusvalandžio B. D. išėjo namo, liko T., G., D. ir A. Tarp 24.00 val. ir 1.00 val. T. A. išėjo į namus miegoti. Lauko virtuvėje liko D., A. ir G. Iki T. A. išeinant namo, tarp D., A. ir G. jokio konflikto nebuvo. 2017 m. spalio 15 d. ryte sužinojo, kad pas jį išgertuvių metu buvo kilusios muštynės. Kas su kuo mušėsi, jis nežinojo, tik vėliau jam mama papasakojo, kad buvo atvykusi policiją ir kad buvo sumuštas G. Po šio įvykio jis parašė SMS žinutę G. ir paklausė, kas nutiko. Šis atrašė, kad jį sumušė jo draugai D. ir A. ir jis buvo nuvežtas į ligoninę kur jam susiuvo žaizdą galvoje. Kaip kilo konfliktas G. jam nepasakojo, o jis jo ir neklausė. Su D. ir A. jis po minėto įvykio nebendravo ir jie jam nieko apie kilusį konfliktą su G. nepasakojo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 51-52);

– Įtariamasis A. S. parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. 2017 m. spalio 14 d. apie 18.00 val. su D. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ atvyko į (duomenys neskelbtini), pas T., kurio pavardės nežino. Juos ten atvežė T. sesuo. Jie pas T. lauko virtuvėje pradėjo baliavoti, klausėsi muzikos. Apie 20.00 val. atvažiavo du T. draugai, kurie prisijungė prie jų ir visi kartu gėrė alkoholį. Po kurio laiko, išgertuvių metu, T. draugas, kuris prisistatė esantis K. ir pradėjo ant visų pulti, rėkavo, todėl T. ir kitas draugas išėjo miegoti į pirtį. Kai T. su kitu draugu išėjo miegoti, lauko virtuvėje liko jis, D. ir tas K. Tai buvo apie 23.00 val. K. kažką rūkė, jis galvojo, kad žolę, nes jis pradėjo neadekvačiai elgtis. K. pradėjo rėkti, jie kalbėjosi ir jis pastūmė jį, jis nukrito ant žemės. Tada jo stojo ginti D., kuris pastūmė K., o jis krisdamas atgal su galva trenkėsi į stalą ir prasikirto galvą. Tuo konfliktas ir baigėsi. K. iš galvos bėgo kraujas. Jis su D. K. nuvedė į namą nuplauti kraują. Manė, kad jam reikalinga pagalba. Kai parvedė K. prausti, T. namuose buvo jo patėvis, jis apžiūrėjo žaizdą. Jis su D. nuėjo parūkyti, kol jis prausėsi. Kai jis su D. grįžo į namą, K. jau buvo išėjęs. Tada abu nuėjo į lauko virtuvę ir toliau klausėsi muzikos. Lauke kalbėjo su sodybos šeimininku, kuris papasakojo, kad K. nuolat elgiasi agresyviai, ne pirmas atvejis, kai jis sukelia tokį konfliktą. Su D. pabuvo dar apie valandą ir vėliau išvyko namo. Tarp jų jokių muštynių nebuvo, jis jam jokių smūgių nesudavė. Taip pat nematė, kad D. būtų sudavęs smūgius K. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 69-70). 2018 m. vasario 21 d. ikiteisminis tyrimas dėl A. S. nutrauktas (b. l. 126-130);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Ž. nustatyta muštinė žaizdą kaktos kairėje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršte. G. Ž. padaryti sužalojimai kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Šie sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu ir visumoje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49);

– 2017 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, prie kurio pridėta foto lentelė Nr. 1, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sodyboje esanti lauko virtuvė, kuri yra šiaurinėje sodybos pusėje. Įėjimas į lauko virtuvę yra iš rytų pusės. Lauko virtuvės viduje prie pietinės ir šiaurinės sienų stovi sofos, viduryje pastatytas medinis stalas. Prie vakarinės sienos stovi stalas ant kurio padėta muzikos aparatūra su garso kolonėle. Lauko virtuvės vidus netvarkingas, visur primėtyta šiukšlių, įvairios tuščios alkoholinių gėrimų taros (b. l. 24-27).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. V. 2017 m. spalio 14 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vieną kartą buteliu trenkė G. Ž. į galvą ir dar vieną kartą sudavė smūgį jam į galvą, kurią nukentėjusysis dengė rankomis, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam G. Ž. muštinę žaizdą kaktos kairėje ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III piršte, tokiu būdu nežymiai sužalojo G. Ž. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir D. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. D. V. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, smogdamas G. Ž. į galvą, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neteisingai nurodyta nusikaltimo padarymo data – 2017 m. spalio 15 d. vietoje 2017 m. spalio 14 d. Tačiau iš visos bylos medžiagos akivaizdu, kad nusikaltimas padarytas būtent 2017 m. spalio 14 d., todėl tai laikytina rašymo apsirikimu, nekliudžiusiu kaltinamajam suprasti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis. Šį rašymo apsirikimą teismas pašalino, nustatydamas veikos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis D. V. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, t. y. esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą (b. l. 76-91).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės ?– viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu. D. V. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 122-125).

Nukentėjusysis apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuotas 2018 m. vasario 14 d. pranešimu (b. l. 126). Nukentėjusiojo skundų, prašymų ar pareiškimų negauta.

Skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 76-91), baustas administracine tvarka (b. l. 92-107), nedirbantis (b. l. 108-109), į psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. l. 111), į atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro siūlomą minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkama, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi D. V. įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus nebuvimą, susijusį su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. V. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. V. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

D. V. išaiškintina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai – nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnybai.

D. V. išaiškintina, kad jam dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus nebuvimą, susijusį su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus nebuvimą, susijusį su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. V. 2017 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. V., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti D. V., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė