Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1546-580/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-12
Bylos Nr.
II-1546-580/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pažeidėjas
A. M.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusios nutarimą atstovui Vytautui Januškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. M. prašo teismo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) 2009-09-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-105 ir taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30-1 straipsnį paskirti jam mažesnę nuobaudą nei ATPK 159-2 straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Departamento 2009-09-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-105 A. M. pagal ATPK 159-2 straipsnio 1 dalį paskirta 5000 Lt bauda už tai, kad jis neturėdamas supaprastinta tvarka parengto ir suderinto projekto, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo įrenginėti atramines sienutes su metaliniais stulpais tvoros įrengimui nuo Filaretų gatvės ir namo kiemo pusės.

Šalies argumentai

A. M. paaiškino, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame aukšte. Šalia buto yra nedidelis žemės plotelis, kuriame augina gėles, o kitą žemės dalį užsėjo žole. Butui priklausančią žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išpirkęs. Nuo Filaretų gatvės pusės, butui priklausančios terasos pradžioje yra apie 90 cm reljefo perkritimas, kuriame po lietaus atsiranda įgriuvos, kaupiasi šiukšlės ir lapai. Iš kiemo pusės taip pat yra panašus reljefo perkritimas su duobe priešais laiptus, kuri apsunkina patekimą į butą. Be to, esant atviram kiemui, buvo mėginta įsilaužti į jo butą ir buvo pragręžtas automobilio kuro bakas, abu įvykiai yra užregistruoti policijoje. Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigė nusprendęs pastatyti atraminę sienutę, kad būtų sutvarkyta kiemo dalis aplink įėjimą į jam priklausantį butą, įrengti vijokliais apželdinamą tvorą, sutvarkyti gėlynus, palengvinti patekimą į butą, pradėti tverti kiemo teritoriją, priklausančią namui. Pareiškėjas nurodė pradėjęs šiuos aplinkos tvarkymo darbus, nes manė, kad tvarkingas, apželdintas kiemas labiau papuoš Vilnių nei susidarę šiukšlynai ir įgriuvos. Teigė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pripažįsta, kad aplinkos tvarkymo darbai buvo skuboti, nesuderinti su valstybės institucijomis.

Paaiškino, kad 5000 Lt bauda nėra adekvati jo padarytam pažeidimui, žymiai pablogina jo bei jo šeimos narių materialinę padėtį. Pažymėjo, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nedidelės atraminės sienutės pastatymas ir kiemo sutvarkymas niekam nedaro žalos, bet, atvirkščiai, gražina aplinką. Pareiškėjo teigimu, jis padarė pažeidimą, nes nebuvo susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais nesudėtingas statybas ir nesitikėjo, jog keliasdešimt centimetrų virš žemės iškilusi betoninė atraminė sienutė gali būti pripažinta atskiru statiniu. Atkreipė dėmesį, kad anksčiau nebuvo baustas nei administracine, nei baudžiamąja tvarka; dirba docentu Vilniaus dailės akademijoje ir gauna apie 1450 Lt atlyginimą, išlaiko nepilnametę dukrą, padeda pragyventi savo pensininkei mamai ir rūpinasi neįgaliu broliu.

Institucijos atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Departamentas 2009-09-04 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)11.11-154 (b. l. 24-25). Šiuo aktu nustatyta, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje, iš Filaretų gatvės ir kiemo pusės išbetonuotos atraminės sienelės ir sustatyti metaliniai kvadrato formos stulpai tvorai įrengti; nuo gatvės pusės tarp stulpų įrengti ir tvoros skersiniai. Savavališkos statybos akte užfiksuota, kad pastatytas statinys priskiriamas neypatingiems (nesudėtingiems) II grupės statiniams Departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Januška už minėtų veiksmų atlikimą A. M. surašė 2009-09-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101) 11.12-89, pažeidėjo veiką kvalifikavo pagal ATPK 159-2 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad A. M. pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2 punktą (b. l. 21). Departamento 2009-09-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101) 11.12-105 A. M. paskirta 5000 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 159-2 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 159-2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 1 priedo 2 lentelę, atraminė sienutė, kurios aukštis 1-1,5 m., priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 12.2 punkte nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje: rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas; nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, pritarimai; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; I grupės nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 21), nuotraukomis (b. l. 16-17, 23, 27), Departamento 2009-09-04 savavališkos statybos aktu Nr. (100)11.11-154 (b. l. 24-25). Pažeidimo padarymo fakto neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir paskyrė minimalią baudą, numatytą ATPK 159-2 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau šiuo atveju nebuvo svarstyta ATPK 30-1 straipsnio taikymo galimybė. ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant nuobaudą, šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į A. M. gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, bet ir į kitas pažeidėjo atsakomybę įtakojančias aplinkybes. Atliekant atraminės sienelės įrengimo darbus, nebuvo padaryta žalos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. M., atlikdamas minėtus veiksmus, siekė sutvarkyti namo aplinką. Skiriant nuobaudą A. M., būtina įvertinti ir tai, kad jis dirba Vilniaus dailės akademijos docentu, mėnesinis jo atlyginimas – apie 1460 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (b. l. 5), todėl net ir minimali ATPK 159-2 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (5000 Lt), viršija A. M. mėnesinį atlyginimą keletą kartų ir yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išlaiko nepilnametę dukrą, padeda savo pensininkei mamai ir rūpinasi neįgaliu broliu, netekusiu 85 proc. darbingumo ir kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2009-07-15 Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0427881, Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma Nr. 0073075).

Atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, teisės pažeidimo pobūdį, teisės pažeidimo pasekmes, asmens pajamas, asmens gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, teismas skiria A. M. mažesnę baudą, nei numatytą ATPK 159-2 straipsnio 1 dalyje minimalią – 500 Lt.

Neskirti baudos A. M. šiuo atveju nėra pagrindo, nes nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu jos nedarytų jokio poveikio, nesukeltų pažeidėjams negatyvių padarinių. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus visiškai pasiekti, paskyrus A. M. 500 Lt baudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutarė:

A. M. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-105, kuriuo A. M. paskirta 5000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti 500 Lt baudą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė