- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-515-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01376-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo G. E. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. E. Ž. surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 14 d. apie 23.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiosios apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajai, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 127; 219.1; 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu G. E. Ž. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skyrė 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikė ATPK 33 straipsnio 2 dalį ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskyrė 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo Kauno apylinkės teismo nutarimu G. E. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba perduoti nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad policijos patruliai V. Č. ir J. G. konstatavo, jog pareiškėjas yra nekaltas. Jų nuomone, nukentėjusiosios automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičiausiai galėjo kliudyti greta visą naktį stovėjęs ir ankstų rytą išvažiavęs automobilis, kuris per staigiai pasuko į dešinę. Tai rodė įbrėžimų pobūdis ir to automobilio vėžės, kurios buvo pavojingai arti prie nukentėjusiosios automobilio kliudymo vietos. Minėtų vėžių padangų protektoriaus raštas, kaip pažymėjo abu policijos patruliai, visiškai nesutampa su pareiškėjo automobilio padangų protektoriaus raštu. Tačiau policijos komisariate budėjęs policijos pareigūnas S. K., kuris įvykio vietoje nebuvo, visiškai ignoravo šią versiją. Minėti policijos patruliai V. Č. ir J. G. teismo posėdyje patvirtino, kad abiejų automobilių įbrėžimai akivaizdžiai neatitinka nei pagal pobūdį, nei pagal plotį. Nukentėjusiosios automobilyje plačiai ir giliai įbrėžtas net kairiojo priekinio žibinto stiklas, t.y. daug aukščiau nei kiti bamperio įbrėžimai. Pareiškėjo automobilyje tokiame aukštyje jokios žymės nebuvo. G. E. Ž. automobilyje buvo tik vienas siauras (apie pusę centimetro pločio ir 5 cm ilgio) seniau padarytas įbrėžimas bamperio apačioje, o kliudytame automobilyje įbrėžimų plotis – daugiau kaip 30 cm. Be to, liudytoja S. V. painiojosi nurodydama įvykio laiką. Iš pradžių ji teigė, kad įvykis buvo 1 val. nakties, bet teismo posėdyje ji nurodė, kad įvykis buvo 24 val. Ji teigė, kad būdama 4 aukšte girdėjo kliudymo garsą, bet automobilyje signalizacija neįsijungė, nors pati automobilio savininkė patvirtino, kad tą naktį automobilio signalizacija buvo įjungta. Jei nebuvo signalizacijos kaukimo, nebuvo ir automobilio kliudymo. S. V. teigė, kad pareiškėjas važiavo atbulas, bet pripažino, kad toje vietoje laisvų vietų automobiliui statyti nebuvo. Tai patvirtino ir liudytojas R. G.. Taigi nebuvo jokio reikalo važiuoti atgal, laisvų vietų pareiškėjas galėjo rasti tik važiuodamas pirmyn. Jokia logika atbulinio važiavimo negalima paaiškinti. Taip pat liudytoja S. V. teisme pakeitė savo pirminius raštiškus parodymus. Raštu ji teigė, kad pažino G. E. Ž. ir jo automobilį, žiūrėdama iš 4 aukšto pro langą, tačiau teismo posėdyje sakė, kad buvo tamsu, kiemas neapšviestas, todėl neįmanoma buvo įžiūrėti. Be to, liudytojas R. G., kuris buvo tuo metu kieme, paneigė visus S. V. parodymus ir tvirtino, kad matė atvažiuojant G. E. Ž. ir nepastebėjo kliudymo bei negirdėjo smūgio. Pažymima, kad pareiškėjo santykiai su S. V. yra blogi, todėl ji gali būti neobjektyvi. Pareiškėjas nurodo, kad iš įvykio vietos nebėgo, nes automobilį pastatė už kelių metrų. Be to, abu automobiliai yra apdrausti, todėl bėgti nėra prasmės.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad rasti nukentėjusiosios automobilio dažų likučiai nebuvo rasti ant pareiškėjo automobilio. Jie rasti ant žemės per metrą nuo jo automobilio. G. E. Ž. kyla klausimas, kodėl jie nukrito ne po jo automobiliu, ne po įbrėžimu ir kodėl jie nukrito automobiliui stovint, o ne važiuojant, kai jis kratomas. Pati nukentėjusioji neturi pretenzijų ir gailisi apie įvykį pranešusi policijai. Teismas nevertino, kad pareiškėjas per 44 vairavimo metus nepadarė nei vieno eismo įvykio ir nei vieno pažeidimo. Visa tai rodo, kad pareiškėjas vairuoja atsakingai. Be to, posėdžio metu teisėja nutraukė G. E. Ž., kad dėstydamas faktus ir aplinkybes juos šiek tiek pakomentuodavo. Tačiau G. E. Ž. pirmą kartą buvo teisme ir nežinojo proceso taisyklių. Teisėja paskutinio posėdžio metu net nesuteikė paskutinio žodžio, todėl G. E. Ž. neturėjo galimybės išdėstyti visų savo argumentų. Pareiškėjas sunkiai girdi, todėl neišgirdo teisėjos pasiūlymo kalbėti. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bausmės paskirtis yra ne griežtumas, o prevencija. Šiuo atveju, kai pareiškėjui yra 72 metai, pats 2 mėnesių vaikščiojimas į policiją ir teismą yra pakankamai veiksminga prevencinė priemonė, nors G. E. Ž. ir nėra pažeidėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas prašo G. E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus. G. E. Ž. suvokė ir žinojo, kad padarė eismo įvykį ir turėjo vadovautis KET 222 punkto reikalavimais, nesant nukentėjusiam asmeniui, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuobauda paskirta minimali, sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
G. E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio G. E. Ž. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jo veiksmai turi būti inkriminuojami pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. E. Ž. konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. E. Ž. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. E. Ž. vairuojamas automobilis apgadino kitą automobilį „VW Touran“, priklausantį L. R. ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiosios apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajai, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Visa tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos, liudytojų L. R., S. V., S. K. parodymai ir kiti bylos duomenys. Minėti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. E. Ž., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atbuline eiga vairuodamas automobilį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, o padaręs turtinę žalą, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors liudytojas R. G. parodė, kad, išvedęs į lauką šunį, matė, jog atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, kuris stabtelėjo, tačiau kadangi nebuvo laisvų vietų, todėl nuvažiavo link namo galo. G. E. Ž. pirmyn – atgal nemanevravo ir R. G. jokio atsitrenkimo garso negirdėjo, tačiau tokie liudytojo parodymai nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga. Be to, G. E. Ž. ir R. G. yra kaimynai, o duoti parodymus teisme liudytojas buvo iškviestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu, todėl jo parodymai nėra laikomi patikimais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 straipsnio l dalį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad apgadinimas, padarytas automobiliui „VW Touran“, buvo akivaizdus (nubrėžtas priekinis kairės pusės bamperis). Pažeidėjo automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas pažeidėjo automobilio „BMW 316“ galinis kairės pusės bamperis. Liudytoja S. V. paaiškino, kad 2015 m. vasario 14 d., apie 24 val. priėjusi prie lango, matė po kiemą vaikštantį žmogų, kuris švietė su prožektoriumi. Tuo metu S. V. pamatė atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį, kuris stabtelėjo, nes buvo pristatyta daug automobilių, tada pavažiavo atbulas. Pasigirdo pakankamai garsus atsitrenkimo garsas. Matė, kad automobilis atsitrenkė į kaimynės automobilį galine kaire puse. Po to tas automobilis vėl pavažiavo į priekį ir nuvažiavo už namo. Netrukus kažkoks žmogus įėjo į trečią laiptinę, tačiau kaip atrodė tas žmogus, ji neįžiūrėjo. Ryte vėl pažiūrėjusi pro langą S. V. pamatė, kai vyriškis ėjo prie šiukšliadėžės ir atidžiai žiūrėjo į kaimynės apgadintą automobilį. Po to grįžo atgal. Tada S. V. nuėjo pas kaimynę ir jai pranešė apie įvykį.
Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog G. E. Ž. pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo nutrauktas, teisėja nesuteikė paskutinio žodžio, todėl neturėjo galimybės išdėstyti visų savo argumentu. Pažymima, jog pirmos instancijos teisme G. E. Ž. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, kurias jis patvirtino, jog suprato. Nušalinimų teismo sudėčiai nebuvo pareikšta. Be to, teismo posėdžiuose G. E. Ž. dalyvavo ne vienas, o su savo atstovu advokatu A. T.. Viso proceso metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovas buvo aktyvus ir pateikė teismui prašymus, uždavė klausimus liudytojams. Baigiamosiose kalbose G. E. Ž. atstovas išsamiai pasisakė. Taigi konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas proceso pažeidimų neatliko, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo teises suprato ir turėjo galimybes tinkamai jas realizuoti.
G. E. Ž. teigia, kad nukentėjusiosios automobilyje plačiai ir giliai įbrėžtas net kairiojo priekinio žibinto stiklas, t.y. daug aukščiau nei kiti bamperio įbrėžimai, o jo automobilyje tokiame aukštyje jokios žymės nebuvo. Be to, G. E. Ž. automobilyje buvo tik vienas siauras (apie pusę centimetro pločio ir 5 cm ilgio) seniau padarytas įbrėžimas bamperio apačioje, o kliudytame automobilyje įbrėžimų plotis – daugiau kaip 30 cm. Pažymėtina, jog liudytojas S. K. parodė, kad automobilių „BMW“ bamperiai yra kietesni, nei „VW Touran“ markės automobilių, todėl ant automobilio „BMW“ apgadinimai buvo mažesni, o L. R. parodė, kad priekinis žibintas buvo apgadintas seniau. Be to, ant automobilio „VW Touran“ buvo likę tos pačios spalvos kaip automobilis „BMW“ dažų liekanų, taip pat ir apgadinimų aukštis atitinkantis vienas kitą. Taigi akivaizdu, kad tarp automobilių buvo kontaktas.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog policijos patruliai V. Č. ir J. G. konstatavo, jog pareiškėjas yra nekaltas. Jų nuomone, automobilį „VW Touran“, galėjo kliudyti greta visą naktį stovėjęs ir ankstų rytą išvažiavęs automobilis. Tačiau pažymima, kad policijos patruliai V. Č. ir J. G. nebuvo įgalioti atlikti tyrimą šioje byloje ir jo neatliko. Šie pareigūnai turėjo atvykti į įvykio vietą ir atlikti jos apžiūrą. Tuo tarpu bylą tyrė VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas S. K., kuris, įvertinęs visus surinktus duomenis, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. S. K. taip pat buvo apklaustas pirmos instancijos teismo posėdžio metu, todėl abejoti jo kompetencija ir išvadomis nėra pagrindo.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus G. E. Ž. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 straipsnio reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad G. E. Ž. administracine tvarka nebaustas ir pagrįstai paskyrė nuobaudas, kurios atitinka minimalias straipsnių sankcijose numatytas, ir pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. G. E. Ž. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų. Nagrinėjamu atveju, o nurodytos aplinkybės, kad G. E. Ž. yra 72 metų amžiaus, turi 44 metų vairavimo stažą be eismo įvykių ir pažeidimų, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta ir į pažeidimų pobūdį, padarinius, G. E. Ž. elgesį po eismo įvykio padarymo.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.