Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-18 · Administracinė byla Nr. eI-3821-821/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
eI-3821-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01991-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Beata Martišienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3821-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant advokato padėjėjui J. R.,atsakovės atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė „Alauša“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t. b.l. 1-18) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2019-05-17 atsakymą Nr.2-3698 „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinių“; 2) įpareigoti atsakovę atsižvelgti į UAB „Alauša“ 2019-05-03 pateiktą planavimo pasiūlymą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovės Susisiekimo ministerijos proceso šalies išlaidų atlyginimą.

Skunde nurodė, kad pareiškėja yra žemė sklypo adresu Salaperaugio k., Europos g. 17 (unikalus Nr.4400-5069-4929, paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos, toliau – Žemės sklypas)) ir jame statomos degalinės ir kitų statinių savininkė. Įmonei buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai (2017-08-21 ir 2019-03-13 leidimai) statybos projektui realizuoti. Pareiškėjai 2018-02-15 taip pat buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas nuovažoms į Žemės sklypą įrengti pagal Nuovažų techninio projekto sprendinius. Projekte numatytos nuovažos į esamą A5 kelią, o taip pat numatyti ir prisijungimo sprendimai po šio kelio rekonstrukcijos. Sprendiniai parengti vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Direkcija) 2016-06-16 prisijungimo sąlygomis, taip pat šios institucijos Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos 2017-03-01 posėdžio protokolu suderintais projektinių pasiūlymų sprendiniais. Degalinės vieta numatyta Kalvarijos savivaldybės degalinių išdėstymo schemoje, taip pat leistina pagal Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Terminalas, į kurio statybą bendrovė investavo apie 5 mln. Eur, jau baigiamas statyti. Pareiškėja taip pat yra įsigijusi 6000/17923 greta esančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr.5170-0002-0204, toliau – Žemės sklypas 2, kuriame planuoja plėtrą. Pareiškėja turi teisėtą lūkestį vykdyti veiklą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Susipažinusi su paviešintais vykdomos Valstybei svarbaus projekto magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano sprendiniais 2019-05-03 vykusio viešo svarstymo metu pareiškėja pateikė planavimo pasiūlymus: 1) iš magistralinio keli A5 numatyti nuovažą į Žemės sklypą remiantis projektinių pasiūlymų sprendiniais ir Projektu; 2) nenumatyti paėmimo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2 dalies, išskyrus dalį kurios riba būtų nutolusi nuo magistralinio kelio A5 briaunos tokiu pačiu atstumu, kaip ir Žemės sklype; 3) iš naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir jos metu atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjos degalinę.

Susisiejimo ministerija (planavimo organizatorius) 2019-05-17 pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą atsakymą Nr.2-3698. TPĮ 37 str. 2 d. nurodoma, kad jei visuomenės pasiūlymai atmetami, planavimo organizatorius turi išsamiai nurodyti pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Pareiškėja nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika dėl planavimo organizatoriaus pareigos tik motyvuotai atsakyti į asmenų pasiūlymus juos atmetant. Tačiau pažymi, kas net ir vertinant skundžiamą sprendimą pagal LVAT teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, jis nėra teisėtas.

Atmesdama pirmą pasiūlymą iš magistralinio kelio A5 numatyti nuovažą į Žemės sklypą Projektinių pasiūlymų sprendiniais ir Projektu, atsakovė pateikė teiginius, kurie negali būti laikomi motyvuotu atsakymu. Specialiojo plano sprendiniais nepagrįstai ir neteisėtai iš esmės keičiamos pareiškėjos objekto plėtros būsimos veiklos sąlygos. Nuovaža į Terminalą nenumatoma, planuojama galimybė iš magistralinio kelio A5 vykstant Lenkijos kryptimi privažiuoti prie Terminalo tik jungiamuoju keliu, į kurį arčiausias įvažiavimas numatytas už 2,8 km. Bendras atstumas, kurį transporto priemonei reikėtų nuvažiuoti nuo išvažiavimo iš magistralinio kelio iki sugrįžimo į jį siektų apie 4,5 km (1 pav.). Šiais sprendiniais pažeidžiami pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Nors Specialiojo plano Sprendinių konkretizavimo stadijos aiškinamojo rašto 2.3 punkte yra numatyta, kad pateikti susisiekimo komunikacijų sprendiniai yra preliminarūs ir turi būti tikslinami techninio darbo projekto rengimo metu, tačiau šiame baigtiniame preliminarių sprendinių sąraše nuovažos, įvažos ir jungiamųjų kelių, sankryžų vieta nėra nurodyti, todėl darytina išvada, kad jungiamųjų kelių ir sankryžų vieta yra specialiojo plano sprendinys. Skundžiamame sprendime remiamasi KET 163 punktu, kuriame nurodoma, kad AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų, tačiau neįvertinama kita KTR nuostata (3 punktas), kada leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Pažymi, kad nuovažos į Terminalą egzistavimas yra esminė sąlyga įmonės veiklos vykdymui, todėl turi būti numatomas atitinkamas sprendinys plane. Dėl atsakovo teiginių, susijusių su Direkcijos 2016-06-16 prisijungimo sąlygų 9 punktu, numatančiu, jog perspektyvoje, saugaus eismo požiūriu rekonstruojant magistralinį kelią eismo organizavimas gali būti pakeistas, pažymi, jog ši nuostata nepagrindžia pozicijos, jog pareiškėja turėjo suvokti, kad rengiamu Specialiuoju planu bus numatytas įvažiavimas į terminalą už 2,5 km važiuojant Lenkijos – Lietuvos sienos kryptimi. Šios pozicijos nepagrindžia ir planavimo organizatoriaus teiginių grupė susijusi su Direkcijos 2017-08-18 raštu ir pareiškėjos 2017-08-25 raštu duotu sutikimu. Pažymi, jog Direkcija pareiškėjai suformavo visiškai kitokį lūkestį, kuomet 2017-03-01 posėdžio protokolu suderino Projektinius pasiūlymus, kuriuose numatytas jungiamojo kelio įrengimas numatant įvažą už 100 m nuo Terminalo teritorijos. Planavimo organizatoriaus teiginiai, neva pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl nuovažų į Terminalą iš magistralinio kelio dėl to, kad vykdoma plėtra yra kelio apsaugos zonoje, yra nelogiški ir nepagrįsti, nes ribojimai, taikomi veiklai kelių apsaugos zonoje, nėra susiję su nuovažų įrengimu ir jų nereglamentuoja. Skunde taip pat pažymima, jog aptariamais sprendimais yra sudaromos prielaidos pažeisti ir lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos principus, nes išskirtines sąlygas vykdyti veiklą įgytų UAB „Viada“.

Atsakydama į antrąjį planavimo pasiūlymą nenumatyti paėmimo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2 dalies (paimama žemė nurodyta rengiamo Specialiojo plano Sklypų ribų 6 lape) pakoreguojant 94,82 kilometre numatytą žaliojo tilto lokaciją ar sumažinant visuomenės poreikiams paimamos žemės plotą, atsakovė jokių motyvų dėl šio pasiūlymo atmetimo nepateikė. Tik nurodė, jog pareiškėjos nurodomuose Projektiniuose pasiūlymuose iš principo buvo pažymėtas ir žaliasis tiltas gyvūnams, plečiant ūkinę – komercinę veiklą jau tada buvo galima įvertinti ir šią informaciją. Pareiškėja pažymi, jog planavimo organizatorius pateikia klaidingą informaciją, kadangi Projektiniuose pasiūlymuose pažymėta numatoma žaliojo tilto užimama teritorija (pažymėta žalia punktyrine linija) nesutampa su rengiamo Specialiojo plano sprendiniais – ji užima gerokai mažesnę Žemės sklypo 2 dalį. Skunde pažymima, jog kitoje numatomo žaliojo tilto pusėje yra valstybei priklausantis Direkcijos patikėjimo teises valdomas žemės sklypas ir automobilių stovėjimo aikštelė, kurie naudojami tai pačiai ūkinei veiklai, kurią teiks ir Terminalas. Numatyti sprendiniai jokios įtakos valstybei priklausančios aikštelės veiklai nedaro, o Terminalo veiklą apriboja.

Dėl trečiojo pareiškėjo pasiūlymo iš naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir jos metu atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjo degalinę (nes esamos būklės vertinimo stadijoje nebuvo įvertinta planuojama statyti degalinė, nors kitos tiek esamos, tiek planuojamos buvo pažymėtos ir įvertintos) atsakovas pateikė nemotyvuotą atsakymą, patvirtinantį pareiškėjos išvados pagrįstumą. Susisiekimo ministerija nurodė, kad visa aktuali informacija apie esamas degalines ir kitus transporto aptarnavimui skirtų paslaugų statinius buvo pateikta esamos būklės įvertinimo, Bendrųjų sprendinių formavimo stadijose projekto grafinėje dalyje ir aiškinamajame rašte bei Sprendinių konkretizavimo stadijos aiškinamojo rašto 2.4 skyriuje. Tačiau šiuose dokumentuose nebuvo pateikta informacija nei apie pareiškėjos degalinę, nei apie visą terminalą. Planavimo organizatorius nurodo, kad Kalvarijos savivaldybės degalinių išdėstymo schemos ištrauka yra pateikta rengiamo Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje, tačiau ir šiame dokumente pareiškėjos degalinė ir Terminalas nėra atskirai identifikuoti ir nėra duomenų, kad planavimo metu būtų įvertinta rengiamo Specialiojo plano sprendinių įtaka pareiškėjos planuojamos veiklos sąlygoms.

Skunde pažymima, kad planavimo organizatorius sprendime nepateikęs pasiūlymo atmetimo pagrindų, nenurodęs teisės aktų, kuriais remiantis pagrindžiama teisės nustatyti neteisėtus sprendinius, pažeidė VAĮ ir TPĮ nuostatas.

Pareiškėjai dėl rengiamo plano sprendinių bus iš esmės pablogintos veiklos sąlygos, bus prarasta galimybė vykdyti plėtrą Žemės sklype 2. Rengiant Specialųjį planą buvo netinkamai atlikta esamos būklės analizė (nebuvo įvertintos statoma degalinė ir terminalas) ir ši klaida nebuvo ištaisyta tolesnio planavimo proceso metu. Vienas iš rengimo etapų yra esamos būklės įvertinimas (TPĮ 30 str. 6 d. 1 p.), tuo tarpu parengto dokumento sprendinių viešinimas yra baigiamojo etapo stadija. Kiekvienas specialiojo planavimo dokumento rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Skunde pažymima, kad pareiškėjos galimybė ginti pažeistas pasiūlymus pateikusio asmens teises, teisėtus interesus, vėlesnėse planavimo procedūrose, nėra realiai įgyvendintina. Tuo tarpu teikti reikalavimo teismui dėl galiojančio teritorijų planavimo dokumento, turinčio norminio teisės akto statusą, teisėtumo pareiškėja ir suinteresuota visuomenė neturi teisės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime (II t. b.l. 12-14) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad ministerija išnagrinėjo ir motyvuotai atsakė į pareiškėjos keliamus klausimus 2019-05-17 raštu. Pažymėjo, kad skundžiamas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamus bendruosius reikalavimus.

Atsakovė pastebėjo, kad pareiškėjos prašymas suformuoti nuovažą identifikuotas kaip pagrindinis (aktualiausias), todėl skundžiamame sprendime atsakymas buvo pateiktas išsamiausiai. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad po magistralinio kelio rekonstrukcijos patekimas į planuojamą degalinę numatytas jungiamaisiais keliais (kaip ir visiems kitiems sklypų valdytojams), kurie bus įrengti lygiagrečiai magistraliniam keliui. Buvo vadovaujamasi Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr.D1-11/3-3 reikalavimais (toliau – KTR). Atsakyme buvo nurodyta, kad vadovaujamasi KTR 168 punktu. Pažymima, kad KTR yra norminis teisės aktas, kurio reikalavimai imperatyvūs. KTR 3 punkte nurodytų išlygų nukrypti nuo jo reikalavimų (itin sudėtingos vietinės sąlygos) pareiškėjo Žemės sklypo atžvilgiu nėra. Atsakyme buvo paaiškinta dėl projektinių pasiūlymų suderinimo Kelių direkcijos komisijos protokolu reikšmės ir sąlygų, dėl 2003 m. sklypo detaliojo plano sprendinių galiojimo už sklypo ribų, dėl teritorijų dokumento tarpusavio hierarchijos. Pareiškėjai iš anksto, dar planuojant degalinės statybą, Kelių direkcijos ir projektuotojo buvo nurodyta, kad projektuojama tiesioginė nuovaža į degalinę galios tik iki magistralinio kelio rekonstrukcijos (II etapo). Taip pat buvo priimta, jog Kelių direkcija, gavusi projektuotojo UAB „Kelprojektas“ 2017-07-20 prašymą suderinti projektą, 2017-08-18 raštu nurodė, kad projektą suderina su sąlyga, jog pareiškėja sutinka, kad įrengtos nuovažos bus panaikintos (rekonstruotos) neatlyginant jų įrengimo išlaidų, jei šio žemės sklypo dalis bus paimama visuomenės poreikiams pagal patvirtintą Specialųjį planą.

Atsiliepimas

Dėl prašymo nenumatyti paėmimo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2 dalies atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja yra gavusi statybą leidžiančius dokumentus degalinės statybai tik žemės sklype adresu Salaperaugio k., Europos g. 17. Į Specialiojo plano galiojimo ribas patenka ir pareiškėjos valdomo žemės ūkio paskirties Žemės sklypo 2 dalis, kurią ateityje numatoma panaudoti visuomenės poreikiams siekiant pastatyti žaliąjį tiltą gyvūnams. Papildomai pažymima, kad Žemės sklype 2 nevykdoma jokia komercinė veikla, nėra išduota statybą leidžiančių dokumentų, nebuvo sprendžiamas nuovažų klausimas. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų Žemės sklypas 2 fizinio asmens nupirktas 2018-01-23, o pareiškėjai jo dalis perleista tik 2019-03-05, t.y. jis įsigytas Specialiojo plano rengimo metu. Atsiliepime nurodoma, kad jungiamieji keliai turėjo būti numatyti palei esamą kelią, o žaliasis tiltas gyvūnų migracijos vietoje, šie sprendiniai neturi kitų alternatyvų. Planuojamas žaliasis tiltas gyvūnams pažymėtas Specialiojo plano brėžiniuose ir apibūdintas Sprendinių aiškinamojo rašto 33 ir 46 puslapiuose. Rengiant techninį projektą turės būti užtikrinimas žaliojo tilto sinerginis ryšys su kraštovaizdžiu, atsižvelgiama į šalia esančius objektus (pvz. greta esantis rokadinis kelias), išlaikyti tilto minimalūs parametrai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog žaliajam tiltui paimtina pareiškėjos nuomojamo iš valstybės žemės sklypo (jis skunde nepaminėtas) dalis.

Dėl pareiškėjos prašymo iš naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjos degalinę nurodoma, jog degalinių išdėstymo specialieji planai (ištraukos) pateikti SPAV ataskaitoje. Kadangi degalinių specialiojo plano brėžiniai buvo parengti masteliu 1:50 000 (t.y. daug didesniu, nei Specialiojo plano brėžiniai), o esamų ir planuojamų degalinių vietos pažymėtos sutartiniais ženklais siekiant išvengti netikslumų, šio valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkretizavimo stadijoje degalinių vietos nenurodomos. Visi žemės sklypai ir statiniai, susiję su šiuo projektu, nurodyti valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumento brėžiniuose. Rengiant Specialųjį planą esamos būklės įvertinimo stadijoje buvo įvertinta Kalvarijos sav. degalinių išdėstymo schema, taip pat sprendinių konkretizavimo stadijoje aptarti aptarnavimo infrastruktūros sprendiniai, įskaitant ir poilsio aikšteles ir degalines. Prie magistralinio kelio esančios degalinės, kavinės ir kiti su kelio infrastruktūra nesusiję privatūs objektai nėra Specialiojo plano objektais, todėl jų nurodymas ar nenurodymas plano grafiniuose sprendiniuose, neturi įtakos jų egzistavimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog TPĮ 23 str. nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiūlymus (prašymus). Tokia praktika nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Pareiškėja skunde be pagrindo vadovaujasi žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentais, o jos argumentai, kai Specialiuoju planu nebuvo atsižvelgta į 2003 m. pareiškėjos sklypo detaliojo plano sprendinius dėl įvažiavimo į sklypą, yra neteisingas, nes šiuo atveju nėra privaloma į juos atsižvelgti.

Asmenų pareiga, kad kelio apsaugos zonoje planuojant objektus (taip pat ir statant degalines), būtina atsižvelgti į galimą magistralinio kelio plėtrą bei saugaus eismo reikalavimus, imperatyviai buvo nustatyta Kelių įstatymo 13 str. ir Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-05-12 nutarimu Nr.343, II skyriuje. Kaip minėta pareiškėjos paminėtų Kelių direkcijos 2016-01-12 prisijungimo sąlygų 9 punktas sklypo savininkui numatė privalomą sąlygą „įvertinti tai, kad perspektyvoje, saugaus eismo požiūriu rekonstruojant ar rekonstruojant magistralinį kelią A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, nuovaža ir/ar lėtėjimo ir greitėjimo juostos gali būti panaikintos, neatlyginant įrengimo išlaidų, užtikrinant kitą alternatyvų ir saugų patekimą į Jūsų vystomą teritoriją“. Kelių direkcijos 2017-08-18 raštu ši sąlyga buvo pakartota.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad magistralinio kelio 92 km esanti skirtingų lygių sankryža numatyta ne dėl UAB „Viada“, bet dėl naujo kelio ruožo ir esamo kelio sujungimo. Dėl UAB „Ridma“ valdomos stovėjimo aikštelės ir kavinės pažymima, kad pagal Specialiojo plano sprendinius, kavinę numatyta nugriauti, o patekimas į aikštelę bus suprojektuotas taip pat jungiamaisiais keliais.

Specialiojo plano tikslas – rekonstruoti avaringą magistralinio kelio ruožą nuo 56,83 iki 97 km į AM kategorijos kelią, t.y. po rekonstrukcijos pasiekti iš esmės naujus magistralinio kelio parametrus. Vien tik per 2010-2014 m. įvyko 49 eismo įvykiai, kurių metu 15 žmonių žuvo ir 57 buvo sužeisti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime (III t. b.l. 9-12) į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją pagrindė TPĮ 23 str. 5 d. nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat atsiliepime pažymima, kad automagistralė – kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti, ir jame neturi būti vieno lygio sankryžų. KTR 2 priedo 2 punkte nurodyta, kad planuojant ir projektuojant kelius reikia siekti, kad kelias būtų pritaikytas tik vienai paskirčiai atlikti. Remiantis KTR nuostatomis magistralinio kelio A5 paskirtis – tranzito. Jam keliami labai aukšto eismo komforto lygio reikalavimai, o nuovažos ir sankryžos įrengiamos tik jei yra būtina. Žaliasis tiltas yra numatyta gyvūnų migracijos vietoje, todėl šis sprendinys praktiškai neturi kitų alternatyvų. Taip pat nurodoma, jog rengiant specialųjį planą esamos būklės įvertinimo stadijoje buvo įvertinta Kalvarijos sav. degalinių išdėstymo schema, kurioje pažymėta pareiškėjos planuojama degalinė, taip pat sprendinių konkretizavimo stadijoje aptarti aptarnavimo infrastruktūros sprendiniai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl skundo pagrįstumo atsiliepime (III t. b.l. 45-47) prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nagrinėdamas Savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr.;A-2374-442/2016). Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, Teismas nagrinėdamas skundą neturėtų vertinti rengiamo Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog specialusis planas yra pateiktas Inspekcijai tikrinti, tačiau dar nėra patikrintas.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Susisiekimo ministerijos 2019-05-17 rašto Nr.2-3698, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus pakoreguoti rengiamo Specialaus plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę atsižvelgti į 2019-05-03 pateiktą planavimo pasiūlymą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XII-380) „Via Baitica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-380 priedėlio 1 punktu, magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai yra „Via Baltica“ transporto koridoriaus sudedamoji dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013-06-18 nutarimo Nr. XlI-380 4 straipsniu atsakovė yra paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-01-11 nutarimu Nr. 30 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano rengimo“, nutarė pradėti rengti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir nustatė Specialiojo plano planavimo tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

Susisiekimo ministras 2017-03-10 priėmė įsakymą Nr. 3-112 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 93,06 km rekonstravimo specialiojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Specialiojo plano planavimo darbų programa.

2018-07-30 buvo parengta ir nustatyta tvarka ir būdais viešinama Specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir bendrieji sprendiniai (koncepcija).

2018-08-31 įvyko viešas susirinkimas skirtas visuomenei susipažinti su SPAV ataskaita ir bendraisiais sprendiniais (koncepcija).

Žemesnės instancijos teismas

Susisiekimo ministras 2018-11-15 priėmė įsakymą Nr. 3-574 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos“, kuriuo pritarė SPAV ataskaitai.

Atsakovė 2018-11-19 raštu Nr. 2-14572 „Dėl pritarimo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano koncepcijai“ pritarė Specialiojo plano bendrųjų sprendinių (koncepcijos) II alternatyvai.

Atsakovė 2019-02-15 raštu Nr. 2-1364 informavo pareiškėją apie parengtą Specialiojo plano projektą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką. Pareiškėjos atstovai dalyvavo Specialiojo plano viešajame svarstyme 2019-05-03 ir pateikė pasiūlymus (I t. b.l. 24-39).

Pareiškėjos 2019-05-03 pasiūlymuose suformuluoti šie siūlymai: 1) iš magistralinio kelio A5 numatyti nuovažą į Žemės sklypą remiantis Kelių direkcijos Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžio protokolu suderintais projektinių pasiūlymų sprendiniais ir Prekybos paskirties pastato – degalinės Kalvarijų sav. Liubavo sen. Salaperaugio k., Europos g. 17 statybos projektu; 2) nenumatyti paėmimo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2 dalies, išskyrus dalį kurios riba būtų nutolusi nuo magistralinio kelio A5 briaunos tokiu pačiu atstumu, kaip ir Žemės sklype; 3) iš naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir jos metu atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjos degalinę.

Susisiekimo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos pasiūlymus, 2019-05-17 raštu Nr.2-3698 „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinių“ (I t. b.l. 19-23) atmetė pareiškėjos siūlymus (prašymus).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės 2019-05-17 rašte pateiktu jos pasiūlymų vertinimu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį raštą ir įpareigoti atsakovę pritarti jos pasiūlymams.

Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei visuomenės pasiūlymai atmetami, planavimo organizatorius turi išsamiai nurodyti pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti ar atsakovė išnagrinėjo visus pareiškėjos pasiūlymus, ar ji motyvuotai skundžiamu raštu atsakė pareiškėjai ir tai atliko laikydamasi TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 10 darbo dienų termino. Kaip matyti pasiūlymai pateikti 2019-05-03, o atsakymai parengti 2019-05-17 raštu, t.y. laikantis įstatyme nustatytų terminų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmuoju iš pareiškėjos teiktų pasiūlymu, atsakovei siūloma rengiamame Specialiajame plane iš magistralinio kelio A5 numatyti nuovažą į pareiškėjos Žemės sklypą remiantis Kelių direkcijos Rengiamų kelių ir kelio statinių projektų koordinavimo komisijos posėdžio protokolu suderintais projektinių pasiūlymų sprendiniais ir Prekybos paskirties pastato – degalinės Kalvarijų sav. Liubavo sen. Salaperaugio k., Europos g. 17 statybos projektu. Trečiuoju pasiūlymu pareiškėja prašė iš naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir jos metu atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjos degalinę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjos skundo motyvus dėl atsakovės ginčijamame rašte pateiktų argumentų dėl šių pasiūlymų atmetimo, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jos pasiūlymus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakymuose nurodytais motyvais, jų pagrįstumu, nereiškia, kad atsakovės atsakymai dėl šių pasiūlymų nėra motyvuoti.

Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog į pirmą ir trečią pasiūlymą atsakovė atsakė išsamiai ir argumentuotai nurodė konkrečias faktines aplinkybes, atsakymus grindė teisės aktų nuostatomis, todėl atsakovės išdėstyti motyvai laikytini aiškiais ir išsamiais.

Ginčijamame rašte, atsakant pareiškėjai dėl nuovažos nuo magistralinio kelio negalimumo, buvo vadovaujamasi Kelių techninio reglamento (KTR) 163 punktu, numatančiu, jog magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų, o pagal 168 punktą, kai nėra galimybės įvykdyti 163 punkto reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius. Taip pat atsakovė įvertino ir pasisakė dėl kitų pareiškėjos pirmame pasiūlyme išdėstytų argumentų, t.y. 2003 m. degalinės detaliojo plano ir 2017 m. su Direkcija suderinto (2017-03-01 protokolu) nuovažos nuo magistralinio kelio įrengimo techninio projekto. Atsakovė paaiškino, jog nuovažų techninis projektas parengtas pagal Kelių direkcijos 2016-06-16 išduotas technines sąlygas, kurių 9 punkte nurodyta, jog perspektyvoje saugaus eismo požiūriu rekonstruojant magistralinį kelią eismo organizavimas gali būti pakeistas. Pažymėtina, jog kaip matyti iš UAB „Kelprojektas“ 2017-07-20 prašymo suderinti projektą (pažymint, jog projektuojama tiesioginė nuovaža į degalinę galios tik iki magistralinio kelio rekonstrukcijos (II etapo), 2017-08-18 Kelių direkcijos rašto dėl projekto derinimo su sąlyga bei pareiškėjos 2017-08-25 raštu išreikšto sutikimo, pareiškėjai buvo žinoma, jog nuovažas leidžiama įrengti tik laikinai. Pareiškėja yra išreiškusi sutikimą, jog įrengtos nuovažos būtų panaikintos, jei šio sklypo dalis bus paimama visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio rekonstravimo specialųjį planą.

Įvertinus ginčijamo rašto turinį, atsakovės pateiktas atsakymas dėl informacijos apie degalines yra išsamus ir argumentuotas. Pareiškėja pateikė pasiūlymą (naujo atlikti esamos būklės vertinimą ir jos metu atsižvelgti į Žemės sklype statomą pareiškėjos degalinę ), į kurį buvo pateiktas atsakymas (į pasiūlymą neatsižvelgiama). Pareiškėjai buvo pateikti atsisakymo neatsižvelgti į pasiūlymą faktiniai motyvai, jog visa aktuali informacija apie esamas degalines ir kitus statinius, kurie nėra valstybinės reikšmės automobilių kelių infrastuktūros objektai, pateikta projekto grafinėje dalyje ir aiškinamajame rašte bei Sprendinių konkretizavimo stadijos aiškinamojo rašto 2.4 skyriuje. Taip pat nurodyta, jog degalinių išdėstymo specialieji planai (ištraukos) pateikti SPAV ataskaitoje. Kadangi degalinių specialiojo plano brėžiniai buvo parengti masteliu 1:50 000 (t.y. daug didesniu, nei Specialiojo plano brėžiniai), o esamų ir planuojamų degalinių vietos pažymėtos sutartiniais ženklais siekiant išvengti netikslumų, šio valstybei svarbaus projekto specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkretizavimo stadijoje degalinių vietos nenurodomos. Taip pat atsakovė nurodė, jog rengiant Specialųjį planą esamos būklės įvertinimo stadijoje buvo įvertinta Kalvarijos sav. degalinių išdėstymo schema, taip pat sprendinių konkretizavimo stadijoje aptarti aptarnavimo infrastruktūros sprendiniai, įskaitant ir poilsio aikšteles ir degalines. Atsakovė nurodė ir teisinius motyvus, t.y. tai, jog pagal TPĮ 23 str. 4 d., valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; pagal Kelių įstatymo 13 str. kelio apsaugos zonoje planuojant objektus (taip pat ir statant degalines) būtina atsižvelgti į galimą magistralinio kelio plėtrą.

Taigi pareiškėjai buvo atsakyta į jos pastebėjimus dėl informacijos apie degalines žymėjimo. Pareiškėja skunde kelia ir formuluoja argumentus, nesutikdama su Teritorijų planavimo įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų interpretavimu, kurį pateikia atsakovė, bet tai nereiškia, kad atsakymas yra nemotyvuotas. Atsakovė paaiškino, jog prie magistralinio kelio esančios degalinės, kavinės ir kiti su kelio infrastruktūra nesusiję privatūs objektai nėra Specialiojo plano objektais, todėl jų nurodymas (nenurodymas) plano grafiniuose sprendiniuose, niekaip neįtakoja šių objektų padėties.

Teismas pažymi, jog pareiškėja skunde kelia ir formuluoja argumentus, nesutikdama su atsakymo dėl pirmojo ir trečiojo pasiūlymo atmetimo motyvais, o ne dėl to, kad jų nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutikimo su motyvais argumentų teismas neanalizuoja, nes pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.).

Antruoju pasiūlymu pareiškėja prašė nenumatyti paėmimo visuomenės poreikiams Žemės sklypo 2 dalies, išskyrus dalį kurios riba būtų nutolusi nuo magistralinio kelio A5 briaunos tokiu pačiu atstumu, kaip ir Žemės sklype.

Teikdama šį pasiūlymą pareiškėja nurodė, jog išanalizavusi rengiamo Specialiojo plano sprendinius, padarė išvadą, kad tokią didelę žemė sklypo 2 dalį numatoma paimti dėl 94,82 kilometre numatyto žaliojo tilto gyvūnams. Pasiūlyme pažymima, jog tarp Žemės sklypo 2 ir greta esančio Direkcijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo yra pakankamai platus koridorius, kuriame gali įsitekti, tiek žaliasis tiltas, tiek ir laukinių gyvūnų migracijos koridorius. Pareiškėjos manymu, jei būtų siekiama numatyti didesnius neužstatomus plotus gyvūnams migruoti, jis turėtų būti formuojamas valstybinės, o ne privačios žemės sąskaita. Taip pat pareiškėjos pasiūlyme nurodoma, jog įmonė įsigijo Žemės sklypo 2 dalį, įvertindama informaciją apie tai, kad numatomo įrengti žaliojo tilto lokacija bus labiau į pietvakarius (informacija pateikta planavimo pasiūlymuose Nr.2014-02-PP-SP-02, kuriems pritarė Direkcija 2017-03-01 posėdžio protokole). Taigi šiuo siūlymu pareiškėja siekė, jog žaliasis tiltas būtų įrengimas kiek kitoje vietoje, nei suplanuota projekte (labiau į pietvakarius) ir formuojamas valstybinės, o ne privačios žemės sąskaita.

Įvertinus ginčijamo rašto turinį, negalima sutikti su atsakovės argumentais, jog jos pateiktas atsakymas dėl rengiamame Specialiajame plane numatyto žaliojo tilto gyvūnams vietos ir galimybės ją keisti yra išsamus ir argumentuotas.

Dėl žaliojo tilto gyvūnams ginčijamame rašte atsakovė nurodė, jog pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose, suderintuose su Kelių direkcija, iš principo buvo pažymėtas ir žaliasis tiltas gyvūnams, plečiant ūkinę – komercinę veiklą jau tada buvo galima įvertinti ir šią aplinkybę. Pareiškėja iš UAB „Kelprojektas“ galėjo gauti aktualią informaciją prieš įsigydama naujus žemės sklypus. Tačiau atsakovė 2019-05-17 rašte niekaip nepasisakė dėl pareiškėjos pasiūlymuose išdėstyto siūlymo keisti žaliojo tilto gyvūnams ir koridoriaus vietą ir galimybės jį formuoti valstybinėje žemėje, taip pat savo atsakymo nepagrindė teisės normomis. Įvertinus atsakovės raštą dėl antrojo pasiūlymo atmetimo, negalima sutikti su atsakovės pozicija, jog pareiškėjai apie šio pasiūlymo atmetimą pranešta argumentuotai ir iš ginčijamo rašto yra aiškūs pasiūlymo atmetimo motyvai. Teismas sutinka, kad atsiliepime atsakovė nurodė išsamesnius motyvus dėl šio siūlymo, tačiau nagrinėjamu atveju yra vertinamas 2019-05-17 rašte pateikiami atsakovės argumentai, todėl sprendžia, kad motyvų išsamumas dėl antrojo pasiūlymo skundžiamame 2019-05-17 rašte nebuvo pakankamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog šioje dalyje atsakovės 2019-05-17 raštas nėra pagrįstas ir yra naikintinas. Atsakovė turėtų iš naujo įvertinti antrąjį pareiškėjos pasiūlymą, priimti dėl jo sprendimą ir motyvuotai raštu apie šį sprendimą pranešti pareiškėjai.

Pareiškėja prašė teismo įpareigoti atsakovę atsižvelgti į 2019-05-03 pateiktą planavimo pasiūlymą. Šis reikalavimas laikytina išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2019-05-17 raštą. Teismui konstatavus skundžiamo rašto teisėtumą dėl pirmojo ir trečiojo pasiūlymų, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas. Dėl antrojo pasiūlymo šis pareiškėjos reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti institucijos (projekto organizatoriaus). Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu kaip neatitinkanti TPĮ 23 str. 5 d., 37 str. 2 d. ir teismų praktikos yra panaikinta skundžiamo 2019-05-17 rašto dalis dėl antrojo pasiūlymo atmetimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje administracinė pasiūlymų nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, ministerija įpareigotina šią administracinę procedūrą užbaigti, t.y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą priimti pareiškėjos pasiūlymą arba su juo nesutikti ir išdėstyti faktais ir teisės aktais pagrįstus nesutikimo motyvus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl pareiškėja turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal pareiškėjos su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktą 2019-05-31 PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 2417/19LT, jos detalizavimą ir 2019-06-12 mokėjimo nurodymą matyti, jog pareiškėjai buvo teikiamos teisinės paslaugos už skundo teismui dėl atsakymo į planavimo pasiūlymus parengimą. Kaip matyti iš sąskaitos detalizavimo pareiškėjai buvo teikiamos ir kitos teisinės paslaugos nesusijusios su nagrinėjama byla. Pareiškėja už skundo parengimą prašo priteisti 2775 Eur sumą. Įvertinus prašomą priteisti sumą keliamo ginčo sudėtingumo aspektu, teismas vertina, jog byla nėra itin sudėtinga, todėl prašoma priteisti už skundo parengimą suma mažintina iki 1500 Eur.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, taigi tenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalis sudaro 33 proc. Tokiu būdu iš atsakovės Susisiekimo ministerijos pareiškėjos naudai priteisiama suma išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginti sudaro 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Susisiekimo ministerijos 2019-05-17 raštą Nr.2-3698 dalyje dėl antrojo pareiškėjos pasiūlymo (žaliojo tilto gyvūnams) atmetimo.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šioje dalyje užbaigti pareiškėjos 2019-05-03 rašte suformuotų pasiūlymų nagrinėjimo procedūrą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą priimti pareiškėjos pasiūlymą dėl žaliojo tilto gyvūnams arba su juo nesutinkant išdėstyti faktais bei teisės aktais pagrįstus nesutikimo motyvus.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ (juridinio asmens kodas 183615620) iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188620589) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičBeata MartišienėIveta Pelienė