- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-53-337-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- A., A. B.
- Nukentėjusysis
- P.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-337/2007 m.
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.1.11.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2007 m. kovo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-29 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubausta 4 MGL (penkių šimtų litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteista už tai, kad ji 2006-02-28 apie 11.10 val., Klaipėdos-S. D. gatvių sankryžoje, Panevėžyje, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 200 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, sankryžoje sukdama į dešinę, nedavė kelio pėsčiajai P. O., kertančiai važiuojamąją dalį, į kurią ji suko ir ją partrenkė, tuo pėsčiajai P. O. padarė minkštųjų audinių sumušimus kairės šlaunies ir dešinės blauzdos srityje bei kairio kelio sąnario sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-29 nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliantė nurodo, kad ji nepažeidė KET 200 punkto reikalavimų, nes pėsčioji P. O. S. D. gatvę kirto ne ties sankryža, t.y. ne pagal šaligatvio ar kelkraščio liniją, o gerokai toliau nuo šaligatvio linijos, t.y. pažeisdama KET 87 punkto reikalavimus. Tai patvirtino ir liudytojas A. A., kuris S. D. gatvę perėjo arčiau Klaipėdos gatvės, t.y. ten, kur ir reikia pereiti gatvę pagal KET reikalavimus. Visa tai rodo, kad apylinkės teismo išvada, jog eismo įvykis įvyko ne dėl pėsčiosios kaltės, nepagrįsta. Apeliantė taip pat neigia partrenkusi nukentėjusiąją, nes kontakto su jos vairuojamu automobiliu metu nukentėjusioji tik ranka atsirėmė į jos vairuojamą automobilį, nukentėjusioji parkritusi nebuvo. Tai patvirtino liudytojai V. K. ir A. A., tačiau apylinkės teismas nepagrįstai jų parodymus įvertino kritiškai, kaip siekimą padėti jai. Be to, apeliantė teigia, kad apylinkės teismas turėjo itin atsargiai vertinti liudytojos V. Ž. parodymus, nes ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta ir teismo posėdyje dalyvavo tik nukentėjusiosios kvietimu. Apeliantė mano, kad liudytoja V. Ž. iš viso nebuvo įvykio vietoje ir eismo įvykio nematė, nes ši liudytoja neteisingai nurodė įvykio laiką, negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, o šios liudytojos parodymai iš esmės prieštarauja jos (nuteistosios), liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymams.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 10) nurodoma, jog įvykio vieta, tai yra pėsčiosios ir į ją atsitrenkusio automobilio kontakto vieta, randasi S. D. gatvėje, jos sankryžoje su Klaipėdos gatve, pietinėje Klaipėdos gatvės pusėje esančio šaligatvio linijoje. Schemoje nurodyta vieta randasi ties S. D. gatvės viduriu. Tarp šaligatvio ir pačios Klaipėdos gatvės, jos sankirtos su S. D. gatve randasi apie 0.4 m. sniego sankasa. Ši schema patvirtinta nukentėjusiosios P. O. bei su schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutikusios vairuotojos A. B. parašais. Nukentėjusioji P. O. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ji buvo partrenkta Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžoje, Klaipėdos gatvės pietinės pusės šaligatvio linijoje, ties S. D. gatvės viduriu. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja V. Ž.. Tiek nukentėjusioji P. O., tiek liudytoja V. Ž. nukentėjusiosios partrenkimo vietą parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 135-137,141-143). Jų nurodyta nukentėjusiosios partrenkimo vieta sutampa su eismo įvykio vietos schemoje nurodyta atitinkama vieta. Nukentėjusioji parodė, kad betarpiškai prieš autoįvykį ji išlipo iš maršrutinio autobuso Klaipėdos gatvėje esančioje stotelėje, grįžo link Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžos ir ties šia sankryža Klaipėdos gatvėje esančia pažymėta perėja nuėjo į kitą, tai yra pietinę Klaipėdos gatvės pusę. Po to ji šaligatviu priėjo S. D. gatvę ir pro tarpą tarp sniego sankasų įžengė į S. D. gatvę. Ji ėjo tiesiai kitoje S. D. gatvės pusėje esančio šaligatvio link. Šis šaligatvis yra pietinėje Klaipėdos gatvės pusėje ir būtent juo ji vaikšto į savo darbo vietą, esančią Panevėžio kolegijoje. Kolegijos pastatas randasi Klaipėdos g. 29. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis darytina išvada, kad nukentėjusiosios nurodytas jos judėjimo maršrutas, taigi ir S. D. gatvės perėjimo vieta, yra racionaliausias. Toks gatvės perėjimas atitinka ir KET 87 punkto, kuriame nurodoma, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, reikalavimus. Nuteistoji A. B. tvirtina, jog nukentėjusioji S. D. gatvę kirto ne nuosprendžiu nustatytoje vietoje, esančioje Klaipėdos gatvės pietinės pusės šaligatvio linijoje, o gerokai toliau nuo šios linijos. Šį apeliaciniame skunde išdėstytą savo teiginį A. B. argumentuoja ir liudytojo A. A. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atmetė. Kolegija su šiuo vertinimu sutinka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šis liudytojas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog priėjęs Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžą jis pamatė, kaip abi moterys į S. D. gatvę įžengė pro paliktą sukasto sniego tarpą, kuriuo pėstieji ir vaikščiojo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. šią aplinkybę apibūdino dar tiksliau ir parodė, jog priėjęs Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžą jis pamatė S. D. gatve priešais jį einančias dvi moteris bei prieš jas stabtelėjusį raudonos spalvos automobilį „Ford Mondeo“. Ši liudytojo nurodyta nukentėjusiosios ėjimo per S. D. gatvę vieta sutampa su nuosprendžiu nustatyta autoįvykio vieta.
Nepagrįstas ir nuteistosios teiginys, jog ji automobiliu nepartrenkė nukentėjusiosios. Nuteistoji A. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde neigia pertrenkusi nukentėjusiąją, ir nurodo, kad kontakto su jos vairuojamu automobiliu metu nukentėjusioji tik ranka atsirėmė į jos vairuojamą automobilį, nukentėjusioji parkritusi nebuvo, tačiau šis jos teiginys paneigtas nukentėjusiosios P. O. ir liudytojos V. Ž. parodymais, ekspertizės aktu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad ją pertrenkė ir sužalojo nuteistosios vairuojamas automobilis. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja V. Ž.. Iš ekspertizės akto Nr. EG372/06(05) matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti 2006-02-28, t.y. eismo įvykio dieną. Iš nukentėjusiosios sužalojimų lokalizacijos matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti automobiliu, eismo įvykio metu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji P. O. ir liudytoja V. Ž. nuteistosios A. B. iki įvykio nepažinojo. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji P. O. ir liudytoja V. Ž. būtų susipykę su nuteistąja A. B. ir būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti ją, kaltinti nusikaltimo padarymu, byloje nėra. Nukentėjusiosios P. O. ir liudytojos V. Ž. parodymai nuoseklūs, dėl esminių bylos aplinkybių tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistoji A. B. ir kartu su ja automobilyje buvusi liudytoja V. K., ikiteisminio tyrimo metu parodę, jog A. B. vairuojamas automobilis dešiniuoju priekinio buferio kraštu kliudė nukentėjusiosios kairiąją koją, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pakeitė savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jokio smūgio automobiliu nukentėjusiajai nebuvo ir ji tik ranka atsirėmė į automobilį. Tokie nuteistosios bei liudytojos teiginiai prieštarauja tiek jų pačių ankstesniems parodymams, tiek yra paneigti nukentėjusiosios, liudytojos V. Ž. parodymais, ekspertizės akto išvada, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nuteistosios apeliaciniame skunde keliama abejonė, jog liudytoja V. Ž. iš viso nebuvo įvykio vietoje bei nematė eismo įvykio, niekuo nepagrįsta ir šis teiginys atmestinas.
Tokiu būdu visų byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji A. B. pažeidė KET reikalavimus ir šio pažeidimo pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios P. O. sveikata. Ši nuteistosios A. B. veika kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra tinkamai įvertinti skundžiamame nuosprendyje ir jame daromų išvadų nepaneigia.
Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.
Naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Nagrinėjant nuteistosios apeliacinį skundą teismo posėdyje nukentėjusiąją P. O. atstovavo advokatas, kuriam nukentėjusioji už suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Lt (b.l. 119). Nukentėjusioji pareiškė prašymą šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistosios. Prašymas tenkintinas (BPK 104-106 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios A. B. priteisti 300 litų nukentėjusiajai P. O. atstovavimo išlaidoms atlyginti.