Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

atsakovo atstovams V. K. ir advokatui L. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Raktas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-50-479/2009 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui UAB „Raktas“ ir pagal atsakovo priešieškinį dėl servituto nustatymo bei pažeistų teisių gynimo, ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Raktas“ dėl servituto nustatymo bei pažeistų teisių gynimo. Ieškovas nurodė, kad jis yra 1,05 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovui priklausančiame sklype yra atsakovui UAB „Raktas“ priklausantys pastatai. Atsakovas pažeidžia ieškovo teises naudotis žemės sklypu, nes naudojasi visu žemės sklypu, nors tai nėra būtina pagal pastato paskirtį. Ieškovas 2004, 2005 metais kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties sudarymo bei dalies sklypo perdavimo ieškovui, tačiau atsakovas į šiuos ieškovo prašymus nereagavo. Patikslinęs ieškinį ieškovas nurodė konkrečius daiktus, kuriuos atsakovas privalo pašalinti iš ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, prašė teismo nustatyti 0,3726 ha dydžio sklypo servitutą, likusį žemės sklypą paskirti naudotis ieškovui, priteisti iš atsakovo UAB „Raktas“ ieškovui 120 000 Lt kompensaciją už sklypo dalį, kuriai nustatomas servitutas. Papildomai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 53 000 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu iki 2009 metų, bei įpareigoti atsakovą kompensuoti 35 procentus žemės mokesčio.

Atsakovas UAB „Raktas” patikslintu priešieškiniu, prašė nustatyti 0,5747 ha dydžio sklypo servitutą atsakovui naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu. Nurodė, kad ieškovo sklype esantys pastatai, atsakovui priklauso teisėtai, jais naudotis atsakovui reikalingas 0,5747 ha žemės sklypas, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti kompensaciją. Atsakovas prašė nustatyti atsakovui pareigą mokėti ieškovui kiekvienais metais 3 000 Lt dydžio periodinę kompensaciją dėl nustatyto servituto bei įpareigoti atsakovą kompensuoti 55 procentus ieškovo mokamo žemės mokesčio.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo UAB „Raktas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovui paskirtos žemės sklypo dalies daiktus, pažymėtus indeksais Nr. B 1-B 14, nurodytus 2009 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir plane, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė UAB „Raktas“ servitutą naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, kurio plotas 0,3726 ha, sklypo ribos žymimos taškais 15-22, sklypo planas paruoštas 2007 metų vasario mėnesį O. Krusos įmonės. Įpareigojo UAB „Raktas“ ieškovui kasmet kompensuoti 35 procentus žemės mokesčio. Taip pat priteisė iš UAB „Raktas“ ieškovui 9 533 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu 2007 ir 2008 metais. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš dalies tenkindamas priešieškinį, teismas įpareigojo atsakovą UAB „Raktas“ kasmet nuo 2009 metų mokėti ieškovui už servituto nustatymą 4 766 Lt periodinę kompensaciją, kitą priešieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

1. Atsakovui priklausančiame pastate gamybinės veiklos vykdymas, neatlikus pastato rekonstrukcijos, negalimas, atsakovas nepateikė įrodymų apie rekonstrukcijos darbų atlikimą, atsakovas pastate gamybinės veiklos nevykdo, todėl vien gamybinės paskirties pastato turėjimas nelemia gamybinei veiklai vykdyti reikalingo servituto nustatymo. Nesant faktinių ir teisinių aplinkybių civilinei teisei atsirasti, nėra galima ir tokios teisės gynyba (LR CK 1.2 str. 1 d.). Abejonės dėl servituto turinio sprendžiamos tarnaujančio daikto savininko, šioje byloje ieškovo, naudai (LR CK 4.112 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovui servituto sklypo plotą teismas nustatė pagal ieškovo pateiktą projektą - 0,3726 ha. Šis servitutas užtikrina atsakovui teisę patekti į statinį ir juo naudotis, minimaliai apribojant ieškovo M. Š. teisėtus interesus.

2. Ieškovo prašomos vienkartinės kompensacijos priteisimas neigiamai atsilieptų atsakovo veiklai. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nutarimu nustatytas 4 procentų žemės vertės, ūkinei bei komercinei veiklai skirto sklypo nuomos, mokesčio tarifas. Ieškovui priklausantis sklypas yra komercinės paskirties, todėl atsakovas privalo mokėti ieškovui įmokas už servitutą sudarančią žemę pagal 4 procentų tarifą. Atsakovui tenka faktiškai 1/3 dalis ieškovui priklausančio 357 500 Lt vertės žemės sklypo, todėl servituto mokestis už vienerius metus sudaro 4 766 Lt.

3. Atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus, kad teisė į kompensaciją dėl naudojimosi žemės sklypu ieškovui atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti po 4 766 Lt už 2007 ir 2008 metus.

4. Remdamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas žemės sklypu naudojasi neracionaliai, daiktai sudėti netvarkingai, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja, jog atsakovas ieškovo nurodytus daiktus tvarkingai sudėtų atsakovui skirtoje žemės sklypo dalyje.

Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašo Klaipėdos apygardos teismo sprendimą panaikinti iš dalies, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Skunde nurodo, kad apie negalėjimą naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu atsakovui pranešė 2004 m. rugsėjį, todėl teismas nepagrįstai kompensaciją priteisė tik už 2007 ir 2008 metus. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nepagrįstai rėmėsi 4 procentų tarifu. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2004 metų iki dabar atsakovas naudojasi visu žemės sklypu, o ne tik plotu, kuriam prašoma nustatyti servitutą.

Atsakovas UAB „Raktas“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti: nustatyti neterminuotą servitutą į 0,5747 ha ploto žemės sklypą, priteisti ieškovui iš atsakovo 3 000 Lt kasmetinę bei 55 procentų žemės mokesčio dydžio kompensaciją, taip pat 6 000 Lt kompensaciją už naudojimasi sklypu 2007, 2008 metais. Skunde atsakovas nurodo, kad nustačius servitutą pagal ieškovo parengtą planą, atsakovas negali tinkamai naudotis statiniu pagal jo paskirtį. Teismo nustatyta servituto vieta, esanti nuo kelio ,,Kretina-Rūdaičiai“ iki pastato fasadinės dalies, patenka į kelio apsauginę zoną, kurioje atsakovas jokios veiklos vykdyti negalės. Ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, kad bendras minimalus servitutui reikalingas žemės sklypo plotas sudaro 0,5994 ha. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į eksperto išvadas, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi galimybių vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Neturėdamas žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, atsakovas negali pradėti pastato rekonstrukcijos procedūrų. Teismo priteista 9 533 Lt kompensacija yra nepagrįstai didelė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pastatą (duomenys neskelbtini) įsigijo 1996 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Sutarties sudarymo metu pastato paskirtis buvo karvidė, o 2005 m. vasario 22 d. pastatas įregistruotas kaip medienos apdirbimo cechas, paskirtis gamybos pramonės (t. 1, b. l. 190). 2001 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu ieškovo tėvui A. Š. atkurta nuosavybės teisė į 1,05 ha dydžio žemės sklypą, kuriame yra atsakovui priklausantis pastatas. Mirus A. Š. 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nuosavybės teisė į žemės sklypą perėjo ieškovui. Klaipėdos apygardos teismas, išsprendė šalių ginčą ir skundžiamu sprendimu nustatė servitutą, reikalingą atsakovo pastatui aptarnauti bei kompensaciją ieškovui už servitutą – už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Iš esmės šalys neginčija, kad servituto nustatymas yra būtinas, tačiau su apygardos teismo sprendimu nesutinka nei ieškovas, nei atsakovas. Ieškovo nuomone, teismas nustatė per mažą kompensaciją. Atsakovas teigia, kad teismas skyrė per didelę kompensaciją ir servitutui nustatė pernelyg mažą, pastato eksploatavimui nepakankamą žemės sklypo dalį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

Ieškovas prašė nustatant servitutą priteisti jam vienkartinę 120 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Jos dydį ieškovas apskaičiavo remdamasis sklypo 2007 m. sausio 18 d. vidutine rinkos verte (nustatyta turto ir verslo vertinimo UAB ,,Aidila“) ir nurodydamas, kad kai kurios kredito įstaigos siūlo 10 procentų dydžio palūkanas už terminuotus indėlius. Ieškovo teigimu, sudarius banke terminuoto indėlio sutartį jo pasirinktai sumai (120 000 Lt), ieškovui būtų mokama po 12 000 Lt palūkanų kiekvienais metais, t. y. po 1 000 Lt už mėnesį. Nustatant servitutą gali būti nustatoma viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Sprendžiant dėl kompensacijos rūšies ir jos dydžio, reikalinga atsižvelgti ir į servituto prigimtį, ir į konkretaus servituto atsiradimo aplinkybes. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas yra teisinė situacija, kuomet vieno daikto (viešpataujančiojo daikto) savininko teisės naudotis daiktu suvaržymo sumažinimas yra tiesiogiai susijęs su kito daikto (tarnaujančiojo daikto) savininko teisių apribojimu. Tokiu atveju būtina surasti kompromisinį variantą, labiausiai atitinkantį (mažiausiai varžantį) abiejų savininkų teises, maksimaliai teisingai atlyginant tarnaujančiojo daikto savininkui, tuo pačiu viešpataujančiojo daikto savininkui nustatant mokėti kaip galimą teisingesnę ir mažiau jam nuostolingą kompensaciją. Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad nuosavybė ieškovo tėvui buvo atkurta natūra, t. y. jam buvo grąžinta anksčiau priklausiusio žemės sklypo dalis. Tai rodo, kad byloje sprendžiama teisinė situacija susidarė be šalių kaltės ar jų piktnaudžiavimo teise. Sprendžiant dėl kompensacijos už nustatytą servitutą reikalinga atsižvelgti į siūlomos (prašomos nustatyti) kompensacijos dydį, realias šalių galimybes ir prašomos (siūlomos) sumos apskaičiavimo pagrįstumą. Svarstydamas ieškovo reikalavimą priteisti 120 000 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ekonominius sunkumus bei atsakovo finansinę padėtį, nusprendė priteisti ne vienkartinę kompensacija, o šioje dalyje iš dalies tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti kompensaciją periodinėmis išmokomis.

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, suformuota teismų praktika. Teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Nustatant kompensacijos dydį būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus, bei teisingą jų derinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė prašymo priteisti nuostolių atlyginimą, prašė priteisti po 1 000 Lt kas mėnesį. Šią sumą grindė, teigdamas, jog nuo bendros kompensacijos sumos (120 000), kaip terminuoto indėlio, iš kredito įstaigų galėtų gauti 10 procentų dydžio palūkanas. Šią sumą grindė nurodydamas, jog ieškovo siūlomo nustatyti servituto plotas yra 0,3726 ha, kurio vidutinė rinkos vertė yra 149 040 Lt. Sutikti su tokiu skaičiavimu, t. y. siejant kompensacijos dydį su vidutine rinkos kaina ir terminuotų indėlių palūkanų dydžiu, nėra pagrindo. Pirma, ieškovas skaičiuodamas kompensacijos sumą, nepagrįstai remiasi viso 1,05 ha sklypo rinkos vertės įvertinimu. Vertinant visą sklypą, vidutinė sklypo 1 aro vertė, negali būti prilyginama su 1 aro verte vertinant vien tik siūlomo nustatyti servituto plotą. Antra, kompensacijos dydis, negali būti prilyginamas ekonominei naudai, kurią gautų tarnaujančio daikto (žemės savininkas), naudodamasis visu žemės sklypu, tai naudai, kuri gaunama sudarius terminuoto indėlio sutartį su kredito įstaiga, t. y. nėra pagrindo teigti, kad nenustačius servituto žemės savininkas (ieškovas) galėtų turėti 10 procentų turto vertės mėnesinio dydžio ekonominę naudą.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai vadovavosi Kretingos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-165, nepagrįstai periodinę kompensaciją priteisė tik už 2007 ir 2008 metus. Sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Kompensacijos dydį apygardos teismas nustatė vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1387, nustatančiu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio ribas, bei 2008 m. birželio 26 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-165, nustatančiu 4 procentų dydžio ūkinei bei komercinei veiklai skirto sklypo nuomos mokesčio tarifą. Kaip jau minėta nuostolių atsiradimo ieškovas neįrodinėja ir jų priteisti neprašo, tuo tarpu kompensacijos nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes nustato kokia suma turi būti kompensuojamas teisių suvaržymas, nustatant servitutą. Pagal savo esmę, servitutas – tai teisė naudotis svetimu daiktu, siekiant užtikrinti kito daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Šalims nesusitarus, teismas pagrįstai rėmėsi minėtais teisės aktais ir nustatė atlygintiną servitutą, pagal savivaldos institucijos nustatytą komercinei veiklai skirto sklypo nuomos mokesčio tarifą. CK 4.126 straipsnyje nustatyta, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad šalys nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio nesugebėjo susitarti dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlyginimo, todėl nenustatė naudojimosi teisės svetimu daiktu pagal sandorį (CK 4.125 straipsnis) ar kitomis teisėtomis priemonėmis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl nerasto kompromiso yra kalta kuri nors viena ginčo šalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis šalių teisėtų interesų derinimo principo, kompensaciją priteisė nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 2007 ir 2008 metus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas UAB „Raktas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti: nustatyti neterminuotą servitutą į 0,5747 ha ploto žemės sklypą, priteisti ieškovui iš atsakovo 3 000 Lt kasmetinę bei 55 procentų žemės mokesčio dydžio kompensaciją, taip pat 6 000 Lt kompensaciją už naudojimąsi sklypu 2007, 2008 metais. Apeliantas skunde nenurodo, kokiu pagrindu remdamasis, prašo sumažinti teismo nustatytą kasmetinę kompensaciją, atitinkamai sumažinant ir priteistą kompensaciją už 2007-2008 metus. Apygardos teismas, nustatydamas priteistinos 4 766 Lt kasmetinės kompensacijos dydį, rėmėsi minėtais teisės aktais nustatytu 4 procentų dydžio ūkinei bei komercinei veiklai skirto sklypo nuomos mokesčio tarifu. Apeliantas nenurodė, kodėl teismo priteista suma yra nepagrįstai didelė ir kokiu kitu būdu, turėtų būti skaičiuojama kompensacija ieškovui už naudojimąsi žemės sklypu (178 str.), todėl tenkinti prašymą sumažinti kompensacijos dydį nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad 3 000 Lt kompensacijos suma yra ,,protinga“, negali būti laikomas objektyviu kriterijumi lemiančiu kompensacijos dydį. Protingumas (CK 1.5 str.) yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, remdamasis norminiais teisės aktais, nustatė kompensacijos dydį ieškovui. Skunde atsakovas nepateikė argumentų, kodėl teismo nustatyta 4 766 Lt suma yra neprotinga, o atsakovo nurodyta 3 000 Lt – protinga, todėl vien bendrojo principo nurodymas, nustatytos sumos pagrįstumo nepaneigia.Skunde atsakovas taip pat nurodo, kad nustačius servitutą pagal ieškovo parengtą planą, atsakovas negali tinkamai naudotis statiniu pagal jo paskirtį. Nustatydamas servitutą pagal ieškovo siūlymą, teismas rėmėsi byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, kurių pagrindu nustatė, kad atsakovui priklausančiame pastate, medienos apdirbimo ceche, gamybinė veikla yra negalima (Teismo ekspertizės aktas 72 lapas). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2005-2006 metais atsakovas medienos apdirbimo veiklos jam priklausančiame pastate nevykdė (t. 3, b. l. 41). Atsakovo skundo argumentai šios teismo išvados iš esmės nepaneigia. Taigi, nevykdydamas gamybinės veiklos, tai yra nenaudodamas pastato pagal paskirtį, atsakovas prašo nustatyti 0,5747 ha ploto dydžio servitutą, nurodydamas, jog toks servitutas būtinas atsakovo veiklai ginčo sklype. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir nustatyti didesnį servitutą, nei yra būtina naudotis atsakovui priklausančiu pastatu, kaip nekilnojamojo turto objektu. Apygardos teismo nustatytas servitutas užtikrina atsakovui teisę patekti į statinį ir juo naudotis, minimaliai apriboja ieškovo M. Š. teisėtus interesus. Kaip jau minėta, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiama ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi nuo daikto savininko teisės savo apimtimi. Kad ir kokia būtų toji apimtis, visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Servituto naudotojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininko (valdytojo) teisių. Nagrinėjamu atveju, nustatyti servitutą, kurio prašo atsakovas, būtų galima tik tuo atveju, jei naudojimasis visu plotų būtų pagrįstas objektyviais duomenimis. Tačiau atsakovas tokio poreikio į didesnį servitutą neįrodė. Be to, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą nukelti jam priklausančius daiktus nuo į nustatyto servituto plotą nepatenkančios ir ieškovui priklausančios sklypo dalies. Atsakovo teigimu, teismui patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl didesnio servituto ploto nustatymo, atsakovui priklausantys daiktai bus atsakovo naudojimui priskirtame sklype ir juos pašalinti nebus pagrindo. Šie argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau nustatyta, apygardos teismas, tinkamai nustatė ieškovo pasiūlytą servituto plotą, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti iš žemės sklypo dalies, kuri yra už servituto ribų, atsakovui priklausančius daiktus.

Pažymėtina, kad ginčo šalys, kaip žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkai turi skirtingus interesus, kurie gali būti derinami ne tik nustatant priverstinį servitutą bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės (CK 4.163 str.), ilgalaikės nuomos (CK 4.167 str.). Suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos spręsti dėl jų taikymo. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), reiškiantis šalių teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Ginčo šalys, iki ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu, abi puses tenkinančio kompromiso nerado, interesų gynimo kreipėsi į teismą. Priverstinis servituto nustatymas neatima viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkų teisės kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.