Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3591-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1-3591-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28279-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
V. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3591-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28279-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi, patvirtinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2016 m. vasario 24 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. birželio 14 d., apie 21.56 val. namuose, gyvenamojo namo prieangyje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą D. Z., t. y. sudavė nenustatytą kiekį smūgių medine lazda į kairę ranką, tokiais savo veiksmais padarė savo šeimos narei D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. birželio 14 d. apie 16 val. grįžo į namus išgėręs. Mama į namus grįžo maždaug apie 18 val., taip pat buvo neblaivi. Abu nusprendė dar išgerti - kartu išgėrė 2 butelius 0,7 l degtinės. Išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai neprisimena. Kadangi buvo neblaivus, susierzino ir nuėjęs į koridorių, kuriame stovėjo vaikiška lovytė, išspyrė lovytės šoninio atitvaro medinį strypą, paėmęs jį nuėjo į namo prieangį, ir trenkė ten sėdėjusiai mamai du kartus mediniu strypu į ranką. Mama sakė, kad išsikvies policiją, todėl jis bandė atimti iš mamos mobilaus ryšio telefoną, telefonas iškrito ant betoninių laiptų. Kadangi mamos telefonas sudužo, todėl ji išėjo pas kaimynus sakydama, kad vis tiek iškvies policiją. Po viso to jis išėjo į kaimą, tą naktį namo negrįžo. Dėl to, kaip pasielgė su mama D., labai gailisi, jos atsiprašė. Taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus, nekontroliavo savo emocijų ir elgesio. (b. l. 49-51, 54)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2018 m. birželio 14 d., tikslios valandos negali pasakyti, ji su savo pilnamečiu sūnumi V. U. namo prieangyje gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. dviese išgėrė degtinės butelį, 07 l. talpos, o po to dar alaus "Tauras", 1 l. talpos. Begeriant tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas, dėl cigarečių. Supykęs V. paėmė namo koridoriuje buvusį iš vaikiškos lovytės atitvaro medinį strypą, su kuriuo jai atėjęs į namo prieangį trenkė vieną kartą per kairę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pasakė, kad dėl to ką padarė paskambins į policiją, tada sūnus norėjo iš jos atimti jos mobilaus ryšio telefoną, kad nepaskambintų policijai. Tuo metu ji iš pykčio savo telefoną metė ant laiptų, kurie yra betoniniai, ir taip jį sudaužė. Atvykusiems medikams ir policijai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Ją apžiūrėję medikai suleido vaistų nuo skausmo, kadangi kitų jokių sumušimų nebuvo ji atsisakė vykti į ligoninę. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sūnui V., dėl to kas įvyko, atleido. (b. l. 12-13)

Liudytoja J. D. parodė, kad gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Viename namo gale gyvena D. Z. su savo vaikais, o kitame namo - ji su savo šeima. Tikslios datos ir laiko nepamena, pas ją į namus atėjusi kaimynė D. Z. paprašė paskolinti jai savo telefoną, kadangi D. norėjo išsikviesti policijos pareigūnus dėl to, kad susipyko su sūnumi. Ką tiksliai D. kalbėjo skambindama 112 ji negirdėjo. Tą dieną pas kaimynus girdėjo triukšmą, tačiau kas ten vyko, ji nežino ir nesidomėjo. (b. l. 20)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2004/2018(02) nurodyta, kad D. Z. 2018-06-14 į namus atvykus GMP brigados vadovė diagnozavo kairės rankos sumušimą nedetalizuodama konkrečių sužalojimų lokalizacijos, skaičiaus ir išraiškos. Nesant objektyvių medicininių duomenų apie rankos kaulų lūžius ar sąnarių struktūrų pažeidimus rankos sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 26)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė D. Z., kas pasireiškė tuo, jog neblaivus sūnus V. U. sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių medine lazda. Nurodyti smurtą galintys įrodyti požymiai - patinimas ir kraujosruva (mėlynė) kairėje rankoje. (b. l. 6-7)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), prieangyje. Apžiūros metu rastas ir paimtas medinė lazda. (b. l. 8-10)

2018-07-04 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta medinė lazda, paimta 2018-06-04 įvykio vietoje. (b. l. 34)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2018 m. birželio 14 d., apie 21.56 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą D. Z., nes sudavė nenustatytą kiekį smūgių medine lazda į kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos narei D. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai dėl panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas savaime reiškia ir tai, kad nukentėjusiajam dėl to buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Nurodytos pasekmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra alternatyvios, o atsakomybei kilti pakanka nustatyti bet kurią iš jų. Todėl šiuo atveju nustačius, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris apima ir fizinio skausmo sukėlimą, kaltinime nurodytas fizinio skausmo sukėlimas yra perteklinė ir nebūtina aplinkybė, dėl ko ji iš kaltinimo šalintina, paliekant tik nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo motinos atžvilgiu smurtavo pakankamai intensyviai ir stipriai (sudavė daugybinius smūgius lazda), smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiojo įvairias kūno vietas, kas rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajai gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti sveikatą, kas šiuo atveju yra nustatyta, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. U. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, yra nedirbantis, nevedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. U. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje - medinę lazdą, saugomą Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską su garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip dokumentinę tyrimo medžiagą.

V. U. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis