Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajai G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų G. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) MGL, 3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų) bauda, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su darbu, jos arba jos vaiko sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, subendrintos paskirtos bausmės apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas – 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su darbu, jos arba jos vaiko sveikatos priežiūra, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2022 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma G. V. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi nuteistoji nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teikime nurodoma, kad G. V. į Probacijos tarnybos registrą įrašyta 2022 m. vasario 25 d. Nuteistoji Kauno regiono skyriuje 2022 m. kovo 14 d. supažindinta su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis. Išaiškinta atsakomybė ir teisinės pasekmės už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Administracine tvarka nebausta. Sodros duomenimis nuo 2019 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą.

Nuteistoji nevykdo teismo paskirto įpareigojimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šį įpareigojimą asmuo pažeidė du kartus, 2022 m. balandžio 13 d. probacijos pareigūnams vykdant ankščiau minėto įpareigojimo kontrolę, apie 22.50 val. namuose rasta neblaivi (alkotesterio parodymai 0,647 promilių). Dėl nustatyto pažeidimo pasiaiškino raštu ir nurodė, jog nežinojo, kad negali vartoti alkoholio. Dar kartą išaiškinta bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, teisinės pasekmės už paskirtų įpareigojimų nevykdymą. 2022 m. birželio 13 d. apie 13.50 val. nuteistajai atvykus į Probacijos tarnybą atliktas testas, ar nevartoja narkotinių medžiagų, patikrinus testas buvo teigiamas ir ar yra vartojusi žolę. Nuteistoji pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad rūkė žolę prieš mėnesį, supranta, kad blogai padarė. Dar kartą išaiškinta bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, pasekmės už paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Tačiau net po probacijos teikimo atmetimo nuteistoji teigiamų išvadų nepadarė ir netinkamai vykdė jai skirtą įpareigojimą, 2022 m. rugsėjo 13 d. 23.48 val. naktinio patikrinime namuose rasta neblaivi (alkotesterio parodymai 0,32 promilių). Dėl nustatyto pažeidimo pasiaiškino raštu ir nurodė, jog draugas parnešė gėlių ir šampano ji išgėrė taures nieko per daug negalvodama. Dar kartą išaiškinta bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, pasekmės už paskirtų įpareigojimų nevykdymą, todėl siūloma G. V. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistoji teismo posėdžio metu parodė, kad ji priklausomybės neturi. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu augina – 1 metų 7 mėnesių vaiką, turi draugą, su kuriuo kartu gyvena. Prašo teikimo netenkinti.

Prokuroras siūlė atsižvelgiant į nuteistosios paaiškinimus teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar ji tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajai, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos, t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Sprendžiant dėl teikimo pagrįstumo, įvertinus nuteistosios bylos medžiagą, pripažintina, kad nuteistoji G. V. netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą. Nustatyta, kad G. V. į Probacijos tarnybos registrą įrašyta 2022 m. vasario 25 d. Nuteistoji pasirašytinai supažindinta su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant. Duomenų apie bausmės laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta. Teismo skirtus įpareigojimus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su darbu, nėra fiksuota pažeidimų, jos arba jos vaiko sveikatos priežiūra nėra fiksuota pažeidimų, dėl nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. 23.48 val. naktinio patikrinime namuose rasta neblaivi (alkotesterio parodymai 0,32 promilių).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistoji padarė po teikimo atmetino vieną pažeidimą, tačiau pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Taip pat pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar ji tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys, todėl įvertinus BK 48 straipsnio 8 dalies, konstrukciją, tiek anksčiau paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistajai asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistosios piktybiškumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistajai G. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Atmesdamas Probacijos tarnybos teikimą, teismas pažymi, kad šiuo sprendimu siekiama išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės ir tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Tuo pačiu, teismas parodo pasitikėjimą nuteistąja ir suteikia jai galimybę būti laisvėje, tačiau įspėja, kad likusiu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, nedaryti administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.