- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 1-683-919/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01771-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei T. L., nukentėjusiajai N. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. 2015 m. sausio 10 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu žodžiu grasino užmušti savo seserį N. M., sakydamas „ užmušiu, pakarsiu, papjausiu, negyvensi“ tyčia sugriebė ranka už kaklo ir ją smaugė, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį bei paėmęs kėdę sudavė ja N. M. į galvos sritį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1d.,
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė ranka už kaklo savo sesei N. M. ir ją smaugė, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį bei paėmęs kėdę sudavė ja N. M. į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimą nosies pamato dešinėje, nubrozdinimą pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio išorinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Ž. M. teisme kaltę pripažino visiškai. Atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl poelgio gailisi.
Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad brolis smurtavo prieš ją, grasino užmušti. Atleido kaltinamajam, sutiktų taikytis ir, kad byla būtų nutraukta. Civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, Ž. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje rasta kraujo dėmė ir sulaužyta kėdė (b.l. 2-6);
- nukentėjusiosios N. M. parodymais, kuriuose nurodyta, kad gyvena kartu su sugyventiniu M. S. ir broliu Ž. M., kuris 2015-01-10 apie 20.00 val. grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir konflikto metu keikė ją necenzūriniais žodžiais vadindamas ją „sūka“, „nekenčiu“, grasino sakydamas, kad „užmuš, pakars, kad negyvensi tu, papjaus ir kad nevaikščiosi po (duomenys neskelbtini)“, paskiau priėjęs iš priekio viena ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, sudavė į veido sritį kumščiu ne mažiau penkis kartus ir paėmęs šalia skalbimo mašinos stovinčią kėdę ja sudavė jai per galvą, į pakaušio sritį (b.l.14-15);
- liudytojo M. S. parodymais, kad grįžęs neblaivus Ž. M. pradėjo kabinėtis prie N. M., buvo agresyviai nusiteikęs, po kiek laiko parėjęs iš lauko matė, kad N. M. sumušta, matė sulūžusią kėdę, išmėtytus daiktus, o N. M. sakė, kad brolis ją sumušė;
- specialisto išvada Nr.G116/15(02), kurioje nurodoma, kad N. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes padarytas nubrozdinimas nosies pamato dešinėje, nubrozdinimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio išorinėje dalyje (b.l. 20);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu nr. 1522 Ž. M. nustatytas 2,37 promilių girtumas (b.l. 42).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Ž. M. 2015 m. sausio 10 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu žodžiu grasino užmušti savo seserį N. M., sakydamas „ užmušiu, pakarsiu, papjausiu, negyvensi“ tyčia sugriebė ranka už kaklo ir ją smaugė, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį bei paėmęs kėdę sudavė ja N. M. į galvos sritį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė ranka už kaklo savo sesei N. M. ir ją smaugė, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį bei paėmęs kėdę sudavė ja N. M. į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimą nosies pamato dešinėje, nubrozdinimą pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio kelio išorinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1d. ir 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.
Kaltinamasis Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l. 36), neteistas (b.l. 37), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 23,25), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja N. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje 2015-02-03 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Ramutė Budrytė teikia antrinę teisinę pagalbą Ž. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-919/2015, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015-02-03 iš viso sudaro 28,95 EUR, kurias prašo priteisti valstybės naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto Ž. M. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
Ž. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1d., 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja N. M. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-683-919/2015 nutraukti.
Išaiškinti Ž. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu Ž. M. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš Ž. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.