- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1409-671/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02295-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Žemreida“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Žemreida“ ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.66 str., 6.145 str., prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ieškovo, BUAB „Žemreida“, kodas 180376745, ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 18 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 100318; priteisti iš atsakovo 32340 Lt nuostolių, 5588,35 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007 m. liepos 26 d. ieškovas ir UAB „Medicinos banko lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-106, pagal kurią UAB „Medicinos banko lizingas“ įsipareigojo nupirkti krovininį automobilį Volvo FH12 (2000 m.) ir perduoti jį valdyti, naudoti ieškovui sutartyje nurodytomis sąlygomis. 2007 m. liepos 27 d. krovininis automobilis Volvo FH12, ID Nr. (VIN kodas) YV2A4DMA0YA513408, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovui. Finansinio lizingo sutartis buvo vykdoma iki 2010 m. kovo mėn., tačiau apie jos nutraukimą ar įvykdymą nėra jokių duomenų. 2010 m. kovo 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 100318, kuria ieškovas pardavė vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui už 5000 Lt. Ši sutartis pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes vilkikas buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, taip pat yra ir kitos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ieškovas prašo panaikinti 2010 m. kovo 18 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2013 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovas per nustatytą laiką atsiliepimo į ieškinį bei prieštaraujančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (LR CPK 142 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad parduoto vilkiko techninė būklė buvo prasta ir, ieškovas, įvertinęs būtino remonto sąnaudas, priėmė teisingą sprendimą parduoti vilkiką. 5000 Lt kaina atitiko tokios būklės vilkiko rinkos kainą. Sandorio sudarymo metu UAB „Žemreida“ finansinė padėtis buvo sunki, turėjo įsiskolinimų UAB „Medicinos banko lizingas“, todėl pardavus turtą iš karto buvo padengta dalis įsiskolinimo.
Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų – UAB „Žemreida“ įstatų (21-25 b. l.), UAB „Žemreida“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (36 b. l.), 2007 m. liepos 26 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-106 (37-41 b. l.), priėmimo-perdavimo akto (42 b. l.), 2010 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 100318 (43-44 b. l.), perdavimo- priėmimo akto (45 b. l.), pinigų priėmimo kvito (46 b. l.), kainos nustatymo pažymos (47 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties (48-50 b. l.) .), Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (51-53 b. l.), Juridinių asmenų registro išrašo (54-57 b. l.), VĮ „Regitra“ informacijos (58-61, 92 b. l.), 2013 m. vasario 25 d. prašymo (76-77 b. l.) vertinimą, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Pirma sąlyga reiškia, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali naudoti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi yra patvirtintas ieškovo kreditorių sąrašas, iš viso ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai siekia 2442831,93 Lt. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu įmonės finansinė situacija buvo sudėtinga, UAB “Žemreida” turėjo kreditorinių įsipareigojimų, todėl konstatuotina, kad kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (51-53 b. l.).
Antra sąlyga yra, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Iš VĮ “Regitra” duomenų bazės išrašo (58-61 b. l.) matyti, kad po finansinio lizingo sutarties sudarymo vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo UAB “Medicinos banko lizingas”, o ieškovas buvo šios transporto priemonės naudotojas. 2010 m. kovo 18 d. UAB “Medicinos banko lizingas” nebenurodomas kaip vilkiko savininkas. Duomenų apie tai, kada UAB “Medicinos banko lizingas” nuosavybės teisę į vilkiką perleido ieškovui, bei kokiu būdu buvo nutraukta ar įvykdyta finansinio lizingo sutartis, byloje nėra. Iš pirkimo-pardavimo sutarties (43-44 b. l.), perdavimo-priėmimo akto (45 b. l.), pinigų priėmimo kvito (46 b. l.), kad ieškovas kaip transporto priemonės savininkas perleido atsakovui vilkiką už 5000 Lt. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog parduoto vilkiko techninė būklė buvo prasta, jo remontas buvo netikslingas ir reikalaujantis papildomų lėšų, tačiau byloje jokių duomenų apie prastą vilkiko būklę nėra, pirkimo-pardavimo sutartyje jokie parduodamo vilkiko trūkumai neaptarti. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (47 b. l.) matyti, kad 2010 m. kovo mėn. tokio vilkiko, koks buvo perleistas atsakovui vidutinė rinkos kaina Lietuvoje buvo 37340 Lt, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas atsakovui pardavė vilkiką 32340 Lt pigiau nei vidutinė rinkos kaina ir tuo pažeidė savo kreditorių interesus.
Trečia actio Pauliana taikymo sąlyga yra ta, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybe sudaryti sutartį traktuojami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais ir kitos faktinės aplinkybės gali būti pripažįstamos būtinybe sudaryti sandorį, t. y. jei ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (LAT 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sandorį sudaryti buvo būtina, nes vilkiko remontas įmonei buvo nenaudingas ir neekonomiškas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog sudaryti ginčijamą sutartį nebuvo privaloma.
Ieškovas ieškinį grindžia buvusio UAB „Žemreida“ direktoriaus trečiojo asmens G. B. ir atsakovo R. B. nesąžiningumu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Žemreida“ vadovavo G. B.. Įmonės įstatuose (21-25 b. l.) nurodyta, kad bendrovės vadovas yra direktorius ir jis yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris savarankiškai sprendžia visus bendrovės veiklos klausimus. G. B., kaip įmonės vadovas turėjo žinoti UAB „Žemreida“ finansinę situaciją, įsiskolinimų mastą, atsiskaitymų terminus, todėl sudarydamas vilkiko pardavimo sandorį ženkliai mažesne nei rinkos kaina, turėjo žinoti, jog šis sandoris pažeis kreditorių interesus. Įrodymų, kad vilkiko techninė būklė atitiko pakankamai žemą 5000 Lt kainą byloje nepateikta. Faktą jog sandorio sudarymo metu įmonės finansinė situacija buvo sudėtinga patvirtino ir pats G. B. atsiliepime į ieškinį. Pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinas sandoris, todėl būtina nustatyti ir atsakovo R. B. nesąžiningumą. Šiuo atveju LR CK 6.67 str. nustatytų sąlygų nesąžiningumo prezumpcijai nėra. Ieškovas nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog sudarinėdamas ginčijamą sandorį žinojo arba privalėjo žinoti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ji turėjo ir kitų kreditorių, kurių teisės gali būti pažeidžiamos. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad G. B. ir atsakovas nebuvo asmeniškai pažįstami iki vilkiko pardavimo sandorio sudarymo, G. B. nežino atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos (95 b. l.), su atsakovu bendravo tik sutarties sudarymo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas žinojo apie UAB “Žemreida” prastą finansinę būklę ar turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl konstatuoti atsakovo nesąžiningumą nėra pagrindo.
Nenustačius atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 str. ir pripažinti ginčijamą 2010 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Nenustačius sąlygų pripažinti sandorių negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucijos klausimas nespręstinas ir dėl ieškovo prašyto taikyti restitucijos būdo pasisakyti netikslinga.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.), duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas, atmetus ieškinį, nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 279, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Telšių rajono apylinkės teismui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu dėl šio sprendimo peržiūrėjimo nebus paduotas pareiškimas, o padavus tokį pareiškimą, sprendimas įsiteisės užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.