- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- I-12-422/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pran.), Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- A.Penkevičienės
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Kauno, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, Valstybės įmonė Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Kęstučiui, Alvyrai Penkevičienei
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Janinos Vitunskienės, kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno
dalyvaujant pareiškėjo A.Penkevičienės bankrutavusios firmos „Ketalda“ atstovui Dainiui Baronui,
atsakovų Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir Valstybės įmonė Registrų centro atstovei Jurgai Lukošiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Penkevičienės bankrutavusios firmos „Ketalda“ skundą atsakovams Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir Valstybės įmonė Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.428, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.3061 ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti A.Penkevičienės ir K.Penkevičiaus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško g.17.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, prašydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 pagrindu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti A.Penkevičienės ir K.Penkevičiaus bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir baigtą statyti ūkinį pastatą, esantį Kauno raj.sav.Neveronių km. Miško g. 17. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pareiškėjo prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė valstybės įmonei Registrų centrui, kuri teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Įsiteisėjusiame 2006-03-14 apylinkės teismo sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad prašomas įregistruoti turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise A.Penkevičienei ir K.Penkevičiui, ginčo nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kartu įregistruotas areštas, kaip daiktinės teisės apribojimas, tai patvirtina oficialus dokumentas - VĮ Registro išrašas, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ginčo objektą. Nurodė, jog K.Penkevičius vengia įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą turtą, kad būtų išvengta prievolės atsiskaityti su kreditoriais bankrutavusiai A.Penkevičienės įmonei „Ketalda“, todėl minėtu skundu bankroto administratorius siekia apginti kreditorių interesus.
Atsakovai Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas ir Valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomą įregistruoti turtą nekilnojamojo turto registre atsisakyta pagrįstai, nes pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos teisėtumą, o pateiktame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime nėra aptartas šių statinių suformavimo teisėtumas, todėl įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir juos įregistruoti pagal pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.
Tretysis asmuo Kęstutis Penkevičius prašo skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja turto, kuris Alvyrai Penkevičienei nepriklausė ir nepriklauso, 1989 m. buvo išduotas statybos leidimas statyti namui, namą pasistatė su pirma žmona, užgyventą turtą su Alvyra Penkevičiene pasidalino, statybos leidimo galiojimas yra pratęstas iki 2012 metų, jo priduoti negali, nes reikia pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Tretysis suinteresuotas asmuo Alvyra Penkevičienė prašo skundą tenkinti, palaiko pareiškėjo poziciją, nurodė, jog K.Penkevičius sąmoningai vengia įregistruoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Skundas netenkinamas.
Nustatyta, jog Bankrutavusios A.Penkevičienės firmos „Ketalda"bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti Alvyros Penkevičienės ir Kęstučio Penkevičiaus bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 74 proc.), unikalus Nr. 5200-1026-3018, žymėjimas 1A2p ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5200-1026-3029, žymėjimas 2I1p, esančius Kauno raj. Neveronių k., Miško g.17 (b.l.19-22). Kaip pagrindą įregistravimui pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 (b.1.23-32) bei Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija Nr.20/258168 (b.l.33).
VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-08-07 sprendimu Nr.3061 atsakovas nepatenkino pareiškėjo atstovo prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nusprendė atidėti duomenų įrašymą vienam mėnesiui bei įpareigojo nebaigto gyvenamojo namo įregistravimui pateikti pažymą apie nebaigtą statybą, o ūkinio pastato įregistravimui pateikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą (b.l. 17), o 2007-08-08 sprendimu nusprendė atidėti daiktinių teisių įregistravimą iki bus pašalinti 2007-08-07 kadastro duomenų tvarkymo grupės išvadoje nurodyti trūkumai, pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą ( b.l.18).
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija minėtus registro tvarkytojo sprendimus paliko galioti ( b.l.14).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1d. (toliau- Įstatymo) numato, jog nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Statinys, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti ( Įstatymo 7 str. 4d.).
Statinys kaip nekilnojamojo turto objektas gali būti įregistruotas nuosavybės teise tik tuo atveju, jeigu pateikiamas teisėtas nuosavybės įgijimo pagrindas ( Įstatymo 12 str., 22 str.).
Nuosavybės įgijimo pagrindus apibrėžia CK 4.47 str.
Pareiškėjas siekia, kad ginčo turtas būtų įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise Alvyros Penkevičienės ir Kęstučio Penkevičiaus vardu.
Tam, kad turtas būtų pripažintas ir įregistruotas bendrąja jungtine nuosavybe, reikalinga, jog jis būtų įregistruotas bent vieno sutuoktinio asmenine nuosavybės teise ( CK 3.90 str.).
Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas būtų įregistruotas nuosavybės teisės objektu nei K.Penkevičiaus, nei A.Penkevičienės vardu.
VĮ Registrų centro išraše ( gyvenamasis namas 1A2p (70procentų baigtumo), ir ūkinis pastatas 2I1p, esantys Neveronių k. Miško g. 17, Kaune, nėra įregistruoti viešajame registre kaip nekilnojamieji daiktai ( b.l. 117 ).
Administracinėje byloje nustatyta, jog jie nebaigti statyti. 1989-05-19 Kęstučiui Penkevičiui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 159 statyti ginčo statinius, 2001 m. atlikti šių statinių kadastriniai matavimai, tačiau nuosavybės teisė neįregistruota. Pagal byloje esamus duomenis statybos leidimo galiojimas yra pratęstas iki 2012 m. gegužės 19 d ( II t., b.l. 29).
Taigi, konkrečiu atveju, nuosavybės teisė gali atsirasti daikto sukūrimo (pastatymo) pagrindu, todėl, tam, kad būtų įregistruota, statinio statytojas privalo pateikti statybos teisėtumą ir jos užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, sąrašas yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 10 punkte nustatyta, kad, be konkrečiai šiame straipsnyje išvardintų dokumentų, tokio registravimo pagrindas gali būti ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis bei aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento Nr.242 STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktas nustato, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nepateikė registrų tvarkytojui dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos teisėtumą, todėl darytina išvada, jo atsakovas pagrįstai juos atsisakyti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 (b.l.23-32) A.Penkevičiaus ir E.Penkevičienės reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo, dėl prievolių kreditoriams pripažinimo netenkinti, sprendime nurodyta, jog kreditoriniai reikalavimai viršija santuokoje įgyto turto vertę, santuokinio turto nebelieka, minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje ginčo turtas nėra paskirtas nei K.Penkevičiui, nei E.Penkevičienei, todėl minėtas sprendimas negali būti teisiniu pagrindu nuosavybės teisių įregistravimui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas pripažintinas nepagrįstu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d. 1p.,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.