- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 1-18-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00056-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „B.“ vairuotoju, teistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-21 pagal BK 227 str. 3 d. 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 184 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2010-07-22, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą išsinuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), savininku, atlikdamas kasininko funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos 1992-06-18 buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str. ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, vykdydamas ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2010-06-30, (duomenys neskelbtini) ir tiksliai tyrimu nenustatytoje vietoje, privalėdamas tinkamai tvarkyti įmonės apskaitą, netvarkė, neorganizavo, nekontroliavo ir pats nefiksavo įvykusių ūkinių operacijų apskaitos dokumentuose, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes 2009 metais gautas prekes užpajamavo mažesnėmis sumomis, negu nurodyta sąskaitose ar krovinio važtaraščiuose, tai yra:
2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr.DZ075808 nurodytas pirktas prekes už 22697,33 Lt (6573 EUR) apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” užpajamavo mažesne suma – 19310,61 Lt (5592,74 EUR), t.y. neužpajamavo prekių už 3386,72 Lt;
2009-04-17 įmonės SIA „I.” sąskaitoje Nr.IBT 9-12 nurodytas pirktas prekes 1022 vnt. pėdkelnių už 4402,15 Lt (1274,95 EUR) apskaitos registre „Pajamuotos prekės (pagal prekių grupes)” užpajamavo tik 945 vnt. pėdkelnių už 3632,72 Lt, t.y. neužpajamavo prekių – 77 vnt. pėdkelnių už 769,43 Lt;
12 str. 1 d. reikalavimus – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes į apskaitos registrą „pirkimo dokumentai” 2009-03-19 įtraukė AB „D.” krovinio važtaraštį Nr.079702, pagal kurį užpajamavo prekes – komplektą „S.” už 2766,93 Lt (801,36 EUR), tačiau neišsaugojo pirminio apskaitos dokumento – krovinio važtaraščio; 2009-07-16 įtraukė P. L. įmonės sąskaitą Nr.7/2009, pagal kurią užpajamavo prekių už 19521,79 Lt, tačiau neišsaugojo pirminio apskaitos dokumento – sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščio;
12 str. 4 d. reikalavimus – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nes 2009 metais į apskaitos registrą „pirkimo dokumentai” neįtraukė pirktų prekių už 42718,83 Lt (12372,23 EUR), t.y.:
neįtraukė pagal 2009-03-19 AB „D.” krovinio važtaraštį Nr. DZ079684, pirktų prekių už 3348,00 Lt (969,65 EUR);
neįtraukė pagal 2009-07-13 AB „D.” krovinio važtaraštį Nr.DZ088671, pirktų prekių už 39370,83 Lt (11402,58 EUR);
pažeidė Lietuvos Respublikos 1992-06-18 buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 20 str. ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 d. reikalavimus – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nes neišsaugojo:
nuo 2000 m. vasario 21 d. iki 2009 m. balandžio 29 d. neišsaugojo prekių pirkimo –pardavimo sutarčių, sudarytų su UAB „L.”, D. G. prekybos įmone „G.”, UAB „A.”, UAB „P.”, B. G. firma „P.A.”, UAB „E.”, UAB „N.”, UAB „Š.”, (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvu „D.”, UAB „L.”, UAB „A.”, UAB „L.”;
nuo 2000 m. spalio 11 d. iki 2008 m. liepos 9 d. automobilių: „Mazda 626”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo (pajamavimo) dokumentų,
bei nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. spalio 16 d. automobilių „Renault Espace”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Jumper”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo (ar kitaip perleistų) apskaitos dokumentų, apmokėjimo už automobilius dokumentų;
2008 m., 2009 m., 2010-01-01- 2010-06-01 darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, visų transporto priemonių įsigijimo bei pardavimo apskaitos dokumentų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių bei ilgalaikio turto suvestinių, automobilių kelionės lapų, kasos pajamų orderių, kurie pagrįstų pinigų sumokėjimą už automobilius;
todėl dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. birželio 30 d., o dėl transporto priemonių už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat K. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą išsinuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), savininku, laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2010-06-30 iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) įmonės vardu įsigytą, turtą – transporto priemones, kurias privalėjo saugoti ir pateikti bankroto administratoriui, t.y.- „Honda Civic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė bankroto iškėlimo dienai be PVM buvo 752 Lt; „Mazda 626”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė bankroto iškėlimo dienai be PVM buvo 959 Lt; „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė bankroto iškėlimo dienai be PVM buvo 2380 Lt, tokiu būdu viso iššvaistė turto už 4091 Lt (1184.83 Eur).
Kaltinamasis K. Ž. kaltu pagal BK 184 str. 1 d. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad automobiliai buvo nurašyti, tačiau pateikti tai patviretinančius dokumentus negali. Tvirtina, kad apskaita įmonėje buvo tvarkoma, tik ji nėra išlikusi. Kai įmonė jau buvo nemoki, „M.“ savininkas liepė jam atlaisvinti patalpas, kurias jis nuomojo. Buvo paskirtas laikas susirinkti viską ir išsivežti, tačiau kadangi neturėjo kur vežti, dalį dokumentų ir produkcijos iš (duomenys neskelbtini) išvežė į tėvų sodybą kaime. Ta sodyba buvo nearti, neturėjo pinigų vežiojimui, kitą dalį paprašė, kad pasaugotų toje pačioje (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą. Atsidėjo paskutinių metų dokumentus ir dalį prekių. Paskui įvyko krata, kada tai buvo, datos negali pasakyti. Dokumentus nuvežė į kaimą ir į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš kaimo jie viską susivežė į Tulpių g. 60. Kitą dokumentų ir prekių dalį sandėliavo (duomenys neskelbtini), ten buvo toks sandėliukas, kuris kiekvieną rudenį, kai palyja lietus, užliejamas vandeniu. Prekes areštavo. Paskui bankroto administratorius paprašė dokumentų, jų pateikti negalėjo, kadangi buvo areštuoti. Paskui vyko į (duomenys neskelbtini), vyko dokumentų atsiskyrimas. Viskas vyko itin lėtai. (duomenys neskelbtini) pralaikė įmonės dokumentus gal 1-1,5 metų. Jie ten ir šalo, ir šlapo. Išgaruoti dokumentai negalėjo. Ten dingo nereikšmingos sutartys, kurios pas kitus tiekėjus yra jo pasirašytos, dingo mašinų nurašymo dokumentai.
Jis buhalterinės apskaitos dokumentus, kiek sugebėjo, tiek pats tvarkėsi – mėnesį laiko lankė buhalterinės apskaitos kursus. Darbuotojų pasamdęs nebuvo. Kad už tai, kaip vadovas, atsako jis, kad reikia išsaugoti ir atitinkamai registruoti buhalterinės apskaitos dokumentus, žinojo. Jam tie dokumentai galėjo dingti per pervežimą iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į tėvų kaimą. Buvo ruošiama nuomotojui priduoti tvarkingai sandėlį, reikėjo jį išvalyti, ten buvo kraunami ir dokumentai ir šiukšlės į dėžes. Dėžės buvo analogiškos, todėl kelios dėžės su dokumentais galėjo būti per klaidą išmestos. Taip pat dokumentai galėjo dingti, kai policija juos užantspaudavo ir jie ten sudrėko. Dokumentų laikymo tvarkos nebuvo nustatęs, nors, kad tokia tvarka turėjo būti nustatyta, žinojo, bet ten nėra kur jų padėti. Perimant dokumentus buvo padarytas bendras aprašas papkėm. O kas buvo viduje, jam tik paskui liepė surašyti. Kiek lapų buvo iškritę, niekas nerašė. Kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepripažįsta, tik galėjo neišsaugoti dokumentų ir galėjo įvelti klaidų.
Tose papkėse vienus dokumentus buvo pradėjęs numeruoti, kitų nebuvo pradėjęs numeruoti. Nebuvo laiko, artėjo bankrotas. Viską turėjo kompiuteryje ir naudojosi tik kompiuteriu. Į popierius nelabai žiūrėjo. Mergaitės suvesdavo sąskaitas, jis išsitraukdavo, jeigu jam reikėdavo. Iš pradžių, kai buvo laiko, kiekvieną dokumentą susitikrindavo, o paskui, kiek suvesdavo, tiek ir buvo. Suvestinės niekam nebuvo įdomios ar reikalingos. Jos dirbant jokios praktinės reikšmės neturėjo, tačiau mano, kad jos pas jį turėjo būti. Ten automatiškai – suvedi prekes ir atspausdini suvestinę, pridedi ją ant viršaus, bet į ją realiai nežiūri, nes ji nereikalinga.
PVM deklaracijas teikė iš pirminių apskaitos dokumentų, kurie buvo kompiuteryje. Ten iškraipytų duomenų nebuvo. Savo apskaitoje nieko nekraipė, nieko nenurodė neteisingai. Užsidėdavo mėnesio pirkimus, pardavimus ir viską surašydavo į deklaracijas. Apskaitininkės nežino, kas yra tos suvestinės, bet jos tuos lapus spausdindavo. Jis visus dokumentus tvarkydavo. Kiekviena skola pas jį matydavosi, viską parodydavo kompiuteris. Inventorizacija buvo atliekama vieną kartą. Tie pertekliai ir trūkumai, kur sakė liudytoja, ji turėjo omeny vieną poziciją, kad gauna prekes pagal sąskaitą ir tos prekės nėra. Tada žiūrėdavo sandėlyje, ar ta prekė atvažiavo, ar kitų daugiau yra, tada jas perskaičiuodavo. Ji turėjo omeny ne viso sandėlio perskaičiavimą.
Transporto priemonių apskaitą tvarkė taip, kaip ir reikėjo. Pas jį buvo buhalterė. Ji išeidama paaiškino, ką reikia nurašyti, ką reikia suvesti. Ji buvo palikusi kažkokią lentelę, kuri yra jo užrašų knygutėje. Tyrimui nepateikė tos užrašų knygutės, nes jo niekas neprašė. Pagal buhalterės nurodymus viskas ir buvo tvarkoma. Įmonė veikė 10 metų, buvo 2 ar 3 mokesčių inspekcijos patikrinimai, viskas buvo tvarkinga. VMI jį tikrino metai – pusantrų iki bankroto. Prieš tai irgi tikrino. Kada tiksliai tikrino, negali pasakyti. Mano, kad buvo tikrinta per kaltinime nurodytą laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. T. parodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2010-07-22 (duomenys neskelbtini) įmonei iškėlė bankroto bylą. Jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Nutartimi kaltinamasis buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui visą turtą bei įmonės apskaitos dokumentus. Šios pareigos Ž., kaip įmonės vadovas, nevykdė, turto ir apskaitos dokumentų neperdavė – nurodė, jog visi dokumentai, susiję su įmonės apskaita, yra paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad įmonės vardu yra įregistruotos 8 transporto priemonės, kurios teismo nutartyje nurodytu terminu irgi nebuvo perduotos. Tada bankroto administratorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu padėti surasti tas transporto priemones bei nustatyti, ar tas turtas nėra iššvaistytas, ar nėra slepiamas, ar juo nesinaudoja kiti asmenys. Paskui sužinojo, kad vyksta kitas ikiteisminis tyrimas pagal „D.“ prašymą dėl turto iššvaistymo. Paskui buvo pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu jie ir surašė civilinį ieškinį. Vieną transporto priemonę „Volkswagen“ Ž. paskui perdavė, tačiau ji buvo prasto stovio ir tai buvo atlikta jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, pasibaigus visiems terminams, kada jis privalėjo perduoti turtą. Turimo turto sąrašo jis nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus dokumentų ekspertizę, buvo nustatyta, kad iš tų 8 transporto priemonių viena buvo perduota, 3 transporto priemonės buvo sudaužytos ar kažkur nurašytos, ko jis negalėjo nustatyti, nes neturėjo dokumentų, o likusios 4 transporto priemonės buvo tiesiog neišsaugotos. Bankroto pradžioje dalis dokumentų buvo pas pareigūnus, o dalis (duomenys neskelbtini) gatvės sandėliuke. Tai patalpa, kur Ž. neva laikė įmonės apskaitos dokumentus.
Daugiau jokių sprendimų nebuvo. Kad dalis prekių yra neužpajamuota, sužinojo susipažinus su revizoriaus išvada. Iki to laiko negalėjo to dalyko padaryti, nes neturėjo dokumentų, neturėjo iš ko tai nustatyti.
Liudytoja A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, jog prieš 5 metus ji dirbo K. Ž. įmonėje apskaitininke. Ji išrašydavo sąskaitas, grąžinimus, jeigu reikia, užpajamuodavo. Jai tiek Ž., tiek vairuotojas, kuris atveždavo prekes, atnešdavo sąskaitas – faktūras, dar atsiųsdavo faksu. Ji užpajamuodavo kompiuteryje. Prie kompiuterio be jos galėjo bet kas prieiti – ji kompiuterio slaptažodžio nenaudojo. Kad prekės būtų nepajamuotos, tokių atvejų nebuvo. Ji gaudavo sąskaitą – faktūrą ir, jeigu kildavo kokie tai klausimai, nueidavo į sandėlį, susirinkdavo prekes ir pajamuodavo. Ji ieškodavo tos konkrečios prekės, kuri toje sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta. Kad sąskaitų nėra, o prekės yra, taip negalėjo būti. Fiziškai prekių ir sąskaitų – faktūrų, ar jos atitinka vienas kitą, netikrino, neskaičiuodavo, ar kiekis atitinka. Sąskaitas – faktūras suvesdavo ir arba dėdavo į dėžutę, arba įsegdavo į papkę. Kur paskui jos iškeliaudavo, nežino, ryte jų neberasdavo. Kas jas pasiimdavo, nežino, gal Ž. Kas sudarydavo suvestines, nežino. Jos darbas buvo tik suvesti pirminius dokumentus. Kas pildė PVM deklaracijas, nežino. Kad 2009-04-17 buvo įgyta 1022 vnt. pėdkelnių, o į apskaitą įtraukta 945 vnt. pėdkelnių, gali pasakyti tik tiek, kad ji suvesdavo viską. Kad sąskaitoje – faktūroje buvo neteisingai nurodytas pėdkelnių BAR kodas, nieko negali pasakyti. Kokį popierinį variantą gaudavo, tą ir užpajamuodavo. Kas vedė kasos žurnalą, nežino, jo nematydavo. Gali būti, kad jį vesdavo pats Ž. Ž. turėjo savo kompiuterį, bet jis mokėjo dirbti su ta pačia programa. Jis galėjo vesti apskaitą. Kad jis tai būtų daręs, nematė. Inventorizacijos įmonėje nebuvo atliekamos. Be jos dar buvo apskaitininkė R. V.. Kai ji dirbo, vyr. buhalterio pas juos nebuvo. Išeinant iš darbo dokumentų priėmimo – perdavimo akto nerašė. Matydavo, kad „D.“ būdavo suteikta 15 proc. nuolaida.
Kad įmonėje yra automobilis, matydavo, tačiau ar jis buvo kur nors pažymėtas, negali pasakyti. Dėl automobilių nurašymo nieko nežino. Ž. įmonė automobiliais „Honda Civic“, „Mazda 626“ jos darbo metu nedisponavo.
Liudytoja A. K. parodė, jog ji kaltinamojo įmonėje nuo 2004-08-17 iki 2008-10-17 dirbo apskaitininke. Buvo šneka, kad perimti buhalterės darbą, tačiau nesutiko dirbti buhaltere. Buhalterinius kursus lankė kartu su savininku. Kas tada tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Ž. atlikdavo kažkokius veiksmus, tačiau nežino ar jis viską iki galo tvarkė. Jis dirbo prie tos pačios programos. Esant reikalui, jis žiūrėdavo visus dokumentus. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo ofisas ir sandėlys. Jos darbo funkcijos buvo pirkimų pajamavimai, sąskaitų išrašymas. Sąskaitos buvo visuomet išrašomos. Pirkimo sąskaitas – faktūras atsiveždavo tiekėjai. Jai jas atnešdavo vairuotojai. Atvažiuodavo tiekėjas, atsiveža sąskaitą – faktūrą ir pajamuoji. Jeigu vairuotojas paduodavo savininkui, jis irgi atnešdavo. Ar prekių kiekis atitikdavo pagal dokumentus, tą klausimą spręsdavo, kas priimdavo prekes. Būdavo, kad skaičiuoja. Inventorizacijos būdavo daromos, jas atlikdavo visi įmonėje dirbantys asmenys. Pilnoje inventorizacijoje, kai skaičiavo, dalyvavo vieną kartą. Kai būdavo nustatytas perteklius ir trūkumas, kokiuose dokumentuose tai buvo užfiksuota, nežino. Rasdavo visko, tiek trūkumų, tiek perteklių. Pinigus inkasuodavo, įnešdavo juos į banką, su prekių tiekėjais atsiskaitinėdavo savininkas. Kas disponavo grynais pinigais, nežino. Kasos aparatas įmonėje stovėjo. Kas vedė kasos žurnalus, nežino. Kad būtų paskirtas konkretus asmuo jį tvarkyti, tokio įsakymo nematė. Lietuvių tiekėjus ji pajamuodavo, po to teko ir importą pajamuoti. Ji tvarkė tik pirminius dokumentus. Kad iš latvių būdavo stabilios nuolaidos, žino, bet procentaliai nepamena. Gale sąskaitos būdavo parašyta nuolaida. Taip nebuvo visą laiką. Neprisimena, kelintais metais taip būdavo, gal porą metų prieš jai išeinant.
Transporto priemones įmonė turėjo – buvo baltas krovininis autobusiukas, modelio nežino, 2 lengvi automobiliai „VW Passat“. Iki jos darbo pabaigos toje įmonėje tie automobiliai įmonėje buvo. Kitų automobilių nematė. Pagrindinis įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Dar buvo mažmeniniai taškai: parduotuvės – skyreliai. Vadybininkas buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie važinėjo automobiliais, tačiau nežino, ar su Ž. įmonės automobiliais, ar su savo. Įmonėje savo darbo laikotarpiu automobilio „Honda Civic“, „Mazda 626“ nebuvo mačiusi. Jokio tos įmonės turto registro nematė.
Liudytoja R. V. parodė, jog nuo 2008-11-18 iki 2009-03-31 kaltinamojo įmonėje dirbo apskaitininke. Jos pareigos buvo pardavimo sąskaitų išrašymas, grąžinimų suvedimas į kompiuterį. Prekių pajamavimo nevykdė. Gal tik keletą kartų, kai L. nespėdavo. Tai buvo jos pagalbinis darbas. Pagrindinis tiekėjas buvo „D.“. Daugiau tiekėjų neprisimena. Dirbo su programa „Pragma“. Ji išrašydavo sąskaitas ir suvesdavo grąžinimus. Prekių, gautų iš „D.“, nepajamavo. Ten buvo ta pati „Pragma“ apskaita. Transporto priemonių apskaitos dokumentų nematė. Kas juos tvarkė, nežino. Ji išrašydavo sąskaitas ir susegdavo į papkes, daugiau apie dokumentų saugojimą nieko negali pasakyti. Einamų metų papkės buvo laikomos jai už nugaros. Archyvas gal kur nors ir būdavo, nežino. Jos darbo laikotarpiu Ž. įmonėje matė automobilius „VW Passat“. K. Ž. įmonė jos darbo laikotarpiu disponuotų automobiliais „Honda Civic“, „Mazda 626“, nematė.
Specialistė N. L. patvirtino savo išvadą bei paaiškino, jog tyrimo metu buvo patikrinti pirkimo dokumentai, apskaitos registrai ir buvo nustatyta, kad Ž. individualioje įmonėje buvo neteisingai pajamuojamos prekės. Palyginus pirkimo važtaraščius, registrus, buvo sumų neatitikimai, kurie buvo išdėstyti specialisto išvadoje. Buvo užfiksuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai. Įmonės apskaitoje nebuvo tvarkos. Kiekvienas ūkinis įvykis turi būti pagrįstas dokumentais. Toliau ta pati suma eina į registrą. Įmonė taip pat nevedė ir įsiskolinimų, kiek kiekviena įmonė skolinga, kiek iš įmonės paėmė prekių, kiek grąžino, likučiai neatitinka. Vienas iš tų pažeidimų yra 4 str., kad atsiverti įmonės apskaitą ir turi viską matyti.
Kas liečia PVM deklaracijas, jeigu skiriasi suma važtaraštyje, ji neteisingai įtraukta į registrą ir po to į PVM deklaraciją. Jeigu registre netinka, tai keičia patį turtą ir įsipareigojimus su ta bendrove. Kas liečia nuolaidas, šiuo atveju tos nuolaidos turėtų būti užfiksuotos „D.“ išrašytoje sąskaitoje. Jeigu jos nėra, reiškia, jos nėra ir ta kita vertė traukiama į apskaitą, pats vadovas negali iš kažkur prisitaikyti nuolaidą. Jeigu taiko, turi būti viskas užfiksuota oficialiai, tas turi matytis apskaitoje. Kai žiūrėjo buhalterinės apskaitos dokumentus, matė, kad kai kur nuolaidos buvo taikomos. Jeigu jos buvo taikomos, jos buvo nurodomos krovinio važtaraštyje. Konkrečiu atveju, apie kurias sąskaitas čia kalba, yra nenurodyta nuolaida.
Dėl pėdkelnių – taip pat. Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos ir neužpajamuotos 77 vnt. pėdkelnių „S.“ su piešiniu pagal kodą 5900642042665, gautų 2009-04-17 iš SIA „I.“ pagal sąskaitą Nr. IBT 9-12. Yra sąskaita, kurioje yra 12 pozicijų, visur šalia yra nurodyti kodai, tame tarpe tie 77 vnt. už 769,43 Lt. Iš viso yra 1022 vnt. už 4402,15 Lt. Ž. įmonė, pajamuodama prekes pagal grupes, įrašo tik 11 pozicijų. Yra 945 vnt., suma yra daug mažesnė, kas ir parašyta specialisto išvadoje. Tie 77 vnt. už tą sumą realiai nebuvo įtrauktos į apskaitą ir neužpajamuotos. Kaltinamasis teigia, kad jas vis tiek pardavė, tik skiriasi kodai. Pirkimo dokumentuose yra nurodytos tos pėdkelnės „S.“ 77 vnt., tačiau, kai žiūri pardavimo sąskaitą, ten visiškai kitu kodu parduota. Jeigu tas kodas yra užpajamuotas pagal sąskaitą, kažkokios „S.“ pėdkelnės, jos turi ir pardavime tokios pat būti. Jos neteisingai buvo apskaitoje užpajamuotos, kas keitė patį turtą, jo atsargas, jo prekę. Pateiktame SIA „I.“ rašte direktorė nenurodo, kad vietoj kokio kodo pas Ž. yra parduotos tos pėdkelnės kodu 59006720433962, ten užrašyta „Golden Lain“ su piešiniu. Jeigu šitame paaiškinamajame rašte būtų nurodyta, kad vietoj to kodo yra toks kodas, gal būtų galima ir patikėti. Dabar kelia abejonių, ar iš tikrųjų čia tos pačios parduotos, kiekį irgi reikia žiūrėti. Kadangi įmonė nevedė apskaitos, dėl to tyrimo metu ir nustatyta, kad tos prekės už tokią kainą neužpajamuotos, o ar jos parduotos, tiksliai negali įsitikinti. Įvertinus visą šitą situaciją, kaltinamojo nurodomas deklaracijas, ar 77 vnt. pėdkelnių buvo pasisavintos, negali atsakyti, tik žino, kad jos neužfiksuotos apskaitoje.
Be to, įmonėje visiškai nebuvo atliekamos inventorizacijos. Ž. pats, kaip vadovas, negalėjo susigaudyti savo apskaitoje. Pas jį visur buvo neatitikimai.
Tas pats ir su transporto priemonėm. Pardavimo registrų nebuvo, buvo pirminės sąskaitos – faktūros. Pirkimo registras buvo, nustatyti netikslumai surašyti specialisto išvadoje. 6 str. 2 d., 12 str. 4 d. pažeidimai buvo nustatyti keli, jie įrašyti į specialisto išvadą. Nebuvo jokios transporto apskaitos. Viena, kita kortelė buvo. Pagal „Regitros“ duomenis turėjo 20 automobilių. Nustatė, kad tų automobilių nepristatė, nes nėra jų pardavimo, nurašymo, nusidėvėjimo.
Kas dėl tų pirkimo – pardavimo sutarčių su tom įmonėm, čia dokumentų neturėjo. Atliko priešpriešinius patikrinimus ir ten nebuvo tų sutarčių. Kiek galėjo, tiek ištyrė ir surašė visus tuos buhalterinės apskaitos pažeidimus. Kuomet atliko specialisto išvadą vis prašė, kad Ž. pristatytų kuo daugiau dokumentų, tačiau jų nesulaukė, todėl ir buvo surašyta tokia išvada. Dokumentus iš bankroto administratoriaus paėmė.
Liudytoja R. M. parodė, jog į ją, nepriklausomą auditorę, turinčią aukštąjį buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės išsilavinimą, kreipėsi K. Ž. ir pateikęs atitinkamus dokumentus paprašė atsakyti į kelis klausimus. Pateikė sąskaitas – faktūras, pajamavimo dokumentus, PVM deklaracijas. Taip pat pateikė iš „Pragma“ programos ataskaitas, bet jos buvo tik tokios dalinės, kaip nufotografuotas ekranas. Pateikė kaltinamąjį aktą ir paaiškino, kur kokie klausimai kilo teismui, paprašė į juos atsakyti. Ji matė specialisto išvadą, buvo pateiktos dokumentų kopijos, PVM deklaracijų nuorašai.
Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad pagal dokumentą Nr. DZ075808 yra užpajamuotos prekės mažesne 3386,72 Lt suma. Pagal pateiktus dokumentus kiekine išraiška 4560 vnt. buvo užpajamuota teisingai, taip kaip nurodyta pirkimo dokumentuose. Bet įprastine praktika, kiek pastebėjo, kad, kai prekės buvo gaunamos „D.“, būdavo taikoma arba 15 proc., arba 30 proc. nuolaida. Įvedant į buhalterinę programą, sistemoje turbūt buvo užduota, kad visiems pirkimams yra pritaikoma 15 proc. nuolaida. Pagal skaičiavimus išeina taip, kad įvedant į programą, buvo automatiškai pritaikyta 15 proc. nuolaida ir užpajamuota todėl mažesne suma, negu nurodyta pirkimo dokumente. Skaičius tikrino, tikrai gavosi 15 proc. Buvo paklaida 17 Lt. Buhalterinėje praktikoje pasitaiko tokių klaidų, kad arba automatiškai įvedama, arba uždėtas kažkur paukščiukas ant nuolaidos, bet visą laiką metų pabaigoje yra derinami skolos likučiai. Tai vadinasi bet kokiu atveju, jeigu būtų neužpajamuota ar neteisingai užpajamuota, turėtų būti su „D.“ suderintas skolų likutis ir tuo momentu išlenda visi netikslumai. Būtent šitoje sąskaitoje – faktūroje nuolaidos nėra. Bet įvedant į programą, apskaitoje ne kiekis produkcijos yra sumažėjęs, bet grynai 15 proc.
Atsakydama į klausimą dėl 2009-04-17 SIA „I.“ sąskaitos Nr. IBT 9-12 dėl nupirktų 1022 vnt. pėdkelnių, pasižiūrėjo dėl tų 77 vnt. pėdkelnių. Pirmiausią, ką pastebėjo, kad toje sąskaitoje, kur buvo pirktos tos pėdkelnės, buvo išskirtos transporto išlaidos. Tai būtų 258,96 Lt (75 EUR). Tai tikrai negali būti į pėdkelnių kainą įskaičiuota, kaip buvo specialisto išvadoje. Skirtumas tarp sumų yra nedidelis, bet šitų pėdkelnių kaina yra 510,51 Lt. Pastebėjo, kad pagal pavadinimus pėdkelnės sutapo, pagal BAR kodą pėdkelnės nesutapo. Prekės yra užpajamuotos kitu BAR kodu. Yra užpajamuotos prekės BAR kodu 5900672042665, gauta 77 vnt. po 1,92 EUR už 147,84 EUR sumos. Šitas yra užpajamuota apskaitoje, bet tik BAR kodas nurodytas 5900672043396, tos pačios pėdkelnės, tai sumos sutampa. Sąskaitoje yra transporto paslaugos ir jos yra užpajamuotos, apskaitytos apskaitoje. Tada mato 4402,15 Lt, kas atitinka šitą sumą. Vadinasi, prekės yra užpajamuotos, tik kitu BAR kodu.
Dėl 2009-03-19 AS „D.“ sąskaitos Nr. DZ079684 tie patys paaiškinimai. Atkreipia dėmesį, kad „D.“ dėl šitos sąskaitos yra neteisingai išskirtas PVM. Neturi būti iš Europos Sąjungos, jeigu gauname prekes ir jeigu jos kerta sieną, jos yra nuliniu PVM. Šioje sąskaitoje yra išskirtas PVM. Todėl vėl daro prielaidą, kad galbūt vėliau taisė, ir kai dar kartą taisė, gal privėlė klaidų. Tada vėl gaunasi, kad yra neužpajamuota prekės ar pasisavino, kaip čia sakoma, o iš tikrųjų yra tik kitas dokumentas su kitu numeriu, kuris yra apskaitytas apskaitoje.
Pagal pateiktus dokumentus mato, kad 2009-07-13 AS „D.“ sąskaita Nr. DZ088671 į apskaitą buvo įtraukta. Kai buvo pateikta gautų sąskaitų išklotinė, tai buvo vienos datos, t. y. liepos 13 datos. Šita sąskaita yra gauta liepos 13 d., bet į apskaitą įvesta liepos 15 d. Atkreipia dėmesį, ar tikrai ta tikrinta išklotinė, pagal kurią traktuojama, kad nėra įtraukta šita sąskaita, yra viso mėnesio, t. y. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d. Jai buvo pateikta tik 13 dienos. Jeigu klientas nepajamuotų prekių, tai ir PVM deklaracijose tikrai nedeklaruotų. PVM deklaracijose jos yra uždeklaruotos, vadinasi, mokesčiams suėjo. Kad šitos prekės buvo deklaruotos pagal minėtą sąskaitą, matosi FR0600 formoje 19 eilutėje, yra 108199 Lt. Pateiktuose pirminiuose dokumentuose, surinko visus gavimus pagal sąskaitas, atitinka šita suma. 2009 m. kovo mėnesio PVM deklaracija sutampa su pirkimo pradinėm sąskaitom. Ar sutampa su pirkimo registru, negali dabar pasakyti, čia nėra grąžinimo.
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-09-06 specialisto išvados Nr. 5-5/63 „Dėl (duomenys neskelbtini) įmonės ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus dokumentus, atliktus priešpriešinius patikrinimus bei kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. birželio 30 d. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 reikalavimus:
6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl neteisingai užpajamuotų prekių, pagal įmonės pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu, palyginus pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitas – faktūras, krovinio važtaraščius) su apskaitos registrais – „Pirkimo dokumentai“ nustatyta, kad įmonė 2009 m. gautas prekes užpajamuodavo mažesnėmis sumomis, negu nurodyta sąskaitose ar krovinio važtaraščiuose, pavyzdžiui:
- 2009-01-29 AB „D.“ prekių važtaraštyje Nr.DZ075808 nurodyta pirktų prekių suma 6573 EUR arba pagal valiutos kursą 22697,33 Lt, tačiau tvarkomame apskaitos registre „Pirkimo dokumentai“ gautos prekės užpajamuotos mažesne suma – 5592,74 EUR arba pagal valiutos kursą 19310,61 Lt. Neužpajamuota prekių suma 3386,72 Lt (22697,33-19310,61).
- 2009-04-17 įmonės SIA „I.“ sąskaitoje Nr.IBT 9-12 nurodyta pirktų prekių suma 1274,95 EUR arba pagal valiutos kursą 4402,15 Lt, tačiau tvarkomame apskaitos registre „Pąjamuotos prekės (pagal prekių grupes)“ gautos prekės užpajamuotos mažesne suma – 3632,72 Lt. Neužpajamuota prekių suma 769,43 Lt (4402,15-3632,72). Be to, sąskaitoje gautų prekių (pėdkelnių) kiekis nurodytas 1022 vnt., tačiau pajamavimo registre užpajamuota 945 vnt.
Taigi tyrimo metu nustatyta, kad pirminių apskaitos dokumentų duomenys neatitinka su registrų duomenimis.
12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė į tvarkomą apskaitos registrą „Pirkimo dokumentai“ 2009-07-16 įtraukė P. įmonės sąskaitą Nr.7/2009, pagal kurią užpajamuota prekių už 19521,79 Lt, tačiau tyrimui nebuvo pateiktas (neišsaugotas) pirminis apskaitos dokumentas – sąskaita faktūra, krovinio važtaraštis.
12 str. 4 d. – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (duomenys neskelbtini) įmonė 2009 m. į apskaitos registrus „pirkimo dokumentai“ neįtraukė pirktų prekių už 12372,23 EUR arba pagal valiutos kursą už 42718,83 Lt t.y.: į 2009 m. kovo 19 d. apskaitos registrą 2009 m. kovo 19 d. AB „D.“ krovinio važtaraščio Nr.DZ079684, kuriame nurodyta pirktų prekių suma už 969,65 EUR arba pagal valiutos kursą už 3348,00 Lt. Į 2009 m. liepos 13 d. apskaitos registrą 2009 m. liepos 13 d. AB „D.“ krovinio važtaraščio Nr.DZ088671, kuriame nurodyta pirktų prekių suma už 11402,58 EUR arba pagal valiutos kursą už 39370,83 Lt.
19 str. 1 d. – „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“
19 str. 2 d. – „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Buvo pažeisti Vyriausybės nustatyti dokumentų saugojimo terminai, kurie reglamentuoti šiuose galiojančiuose norminiuose aktuose: 1996 m. vasario mėn. 22 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr.13 „Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ ir 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr.38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“:
1. Įmonės savininkas neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2008 m., 2009 m., 2010-01-01-2010-06-01 darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, visų transporto priemonių įsigijimo bei pardavimo apskaitos dokumentų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių bei ilgalaikio turto suvestinių, automobilių kelionės lapų, kasos pajamų orderių, kurie pagrįstų pinigų sumokėjimą už automobilius. Įmonė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė automobilių: „Mazda 626“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „Fiat Ducato“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimo (pajamavimo), bei automobilių „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „C. J.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo (ar kitaip perleistų) apskaitos dokumentų. Taip pat įmonė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė ir apmokėjimo už automobilius dokumentų. Tyrimo metu buvo nustatytas tik vienas apmokėjimo dokumentas, t.y. 2008-06-19 KPO, kurio serija KZO Nr.0260, kuriame nurodyta, kad už automobilį „Dodge Caravan“ M. Š. sumokėjo 13800,00 Lt.
2. Tyrimo metu pagal atliktus priešpriešinius patikrinimus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė prekių pirkimo – pardavimo sutarčių su UAB „L.“, D. G. prekybos įmone „G.“, UAB „A.“, UAB „P.“, B. G. firma „P. A.“, UAB „E.“, UAB „N.“, UAB „Š.“, (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvu „D.“, UAB „L.“, UAB „A.“, UAB „L.“.
3. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė į tvarkomus apskaitos registrus „pirkimo dokumentai“ užpajamavo prekes, tačiau neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų sąskaitų – faktūrų, krovinio važtaraščių:
- 2009-07-16 įmonės P. sąskaitos Nr.7/2009, pagal kurią užpajamuota prekių už 19521,79 Lt;
- 2009-03-19 AB „D.“ krovinio važtaraščio Nr.079702 pagal kurį užpajamuota prekių (komplektas „S.“) už 801,36 EUR, pagal valiutos kursą 2766,93 Lt.
Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti gautų prekių likučių ir įmonės turto. Įmonė 2008-2009 m. vykdydama kosmetikos ir parfumerijos priemonių bei kt. didmeninę ir mažmeninę prekybą, privalėjo vadovautis minėtu Vyriausybės nutarimu, atlikti turto, atsargų, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų, piniginių lėšų kasoje ir kt. inventorizaciją.
Kadangi įmonė netvarkė ir tyrimui nepateikė visų (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, todėl pagal įmonės pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2010-06-30 įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Šio įstatymo straipsniuose nurodyta atsakingų asmenų atsakomybė yra pakomentuota šio įstatymo komentare, įmonės vadovas atsako už politikos pasirinkimą ir jos įgyvendinimą, buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, jų saugojimo tvarkos nustatymą. Tiriamuoju laikotarpiu įmonės savininkas K. Ž..
Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1, 3 d., 19 str. 1, 2 d. reikalavimus.
Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė netvarkė ir tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30 ūkinių operacijų žurnalų ar kitų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos visos įvykusios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai. Netvarkė bankų sąskaitų piniginių lėšų apskaitos registrų, kuriuose atsispindėtų, gauti kreditai iš Lietuvos bankų bei jų grąžinimas bei sumokėtos palūkanos. Todėl tyrimo metu pagal pateiktus įmonės dokumentus nėra galimybės nustatyti visų įvykusių ūkinių operacijų tikrumo bei teisėtumo, įmonės turto, taip pat visų gautų pajamų už parduotas prekes bei patirtų sąnaudų pajamoms uždirbti.
Įmonė netvarkė laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-06-30 apskaitos registrų – įmonės kreditorinių įsipareigojimų suvestinių, ar kitų apskaitos registrų, kuriuose būtų registruojami įmonės įsiskolinimai kitoms įmonėms. Todėl tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar laiku buvo atliekami mokėjimai prekių pardavėjams, numatyti prekių pirkimo pardavimo sutartyse.
Dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų ir Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų pažeidimų pagal įmonės pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir dėl transporto priemonių už laikotarpį nuo 1999-12-01 iki 2009-09-01.
(duomenys neskelbtini) įmonė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų laikotarpio nuo 1999-12-01 iki 2009-09-01 transporto priemonių įsigijimo, pardavimo apskaitos dokumentų, nepateikė apskaitos registrų. Todėl pagal įmonės pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti, kiek įmonė buvo įsigijusi transporto priemonių, kaip jie apskaityti, kaip buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, kiek buvo jų parduota (ar kitaip perleista). Tyrimui atlikti buvo gauta informacija iš Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo, apie (duomenys neskelbtini) įmonės vardu registruotas kelių transporto priemones bei gauti apskaitos dokumentai iš UAB „A.“.
Pagal 2010-08-10 Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo raštu Nr.(1.5)-S4-204 gautą informaciją, įmonės vardu 1999-2008 m. buvo užregistruota 20 automobilių.
2013-08-27 VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) įmonės vardu iš viso buvo registruoti 8 automobiliai.
Taigi, pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) įmonės vardu buvo įregistruota 20 automobilių, 2013-08-20 dienai įmonės vardu įregistruotų transporto priemonių liko 8. Tačiau pagal UAB „A.“ pateiktus dokumentus bei VĮ „Regitra“ duomenis nustatyta, kad 10 automobilių parduota, 5 nurašyti, vienas išregistruotas, 1 perduotas bankroto administratoriui. Nustatyta, kad 3 automobiliai registruoti VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (duomenys neskelbtini)įmonės vardu, tačiau pardavimo ar nurašymo dokumentai neišsaugoti ir tyrimui nepateikti:
„Honda Civic“, 1987 m. (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad pagal 1999-12-22 įformintą pažymą sąskaitą, kurios serija 23E Nr.035468, įmonė automobilį įsigijo iš fizinio asmens E. P. už 9510,00 Lt, tačiau nepateikti užpajamavimo dokumentai, ilgalaikio turto apskaitos kortelė, kurioje atsispindėtų skaičiuotas automobilio nusidėvėjimas, nepateikti automobilio pardavimo, nurašymo dokumentai.„Mazda 626“, 1989 m. (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) – tyrimui nepateikti automobilio pirkimo, pardavimo, bei įvedimo į eksploataciją dokumentai.„VW Passat“, 1992 m. (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) – nustatyta, kad pagal 2005-04-29 įformintą pirkimo pardavimo sutartį, įmonė automobilį įsigijo iš fizinio asmens E. P. už 5175,00 Lt, pagal ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą (be parašų) įsigijimo vertė nurodyta 4398,75 Lt, metinė nusidėvėjimo norma 438,88 Lt (10 proc), pagal ilgalaikio turto apskaitos korteles Nr.8, kuriose apskaičiuotas metinis nusidėvėjimas 2005 m. – 292,56 Lt, 2006 m. – 438,84 Lt, automobilio likutinė vertė 2007-01-01 – 3657,35 Lt (nurodyta, kad kortelę užpildžiusios finansininkės J. M. pavardė, be parašų). Tačiau neišsaugoti ir tyrimui nepateikti automobilio pardavimo, nurašymo dokumentai.
Pagal gautą informaciją iš UAB „A.“, minėtos transporto priemonės nebuvo perduotos ir bankroto administratoriui.
Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus, nebuvo galima iš dalies nustatyti ar įmonė teisingai į apskaitą bei finansinę atskaitomybę buvo įtraukusi turtą (transporto priemones) bei ar teisingai atvaizdavo jo ūkines operacijas, nes įmonė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų (duomenys neskelbtini) įmonės transporto priemonių įsigijimo apskaitos dokumentų, apskaitos registrų.
Tyrimui atlikti (duomenys neskelbtini) įmonė pateikė kasos dokumentus ir kasos knygą tik už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-04-30 bei pirminius banko dokumentus (išrašus), tačiau netvarkė piniginių lėšų, esančių banke registrų. Nuo 2008-04-30 buvo pateikti tik atskiri kasos pajamų ir išlaidų dokumentai, kurie nebuvo įtraukti į kasos knygą (15 t., 12-126 b.l.).
Iš 2009-12-08 kratų protokolų matyti, jog buvo atliktos kratos (duomenys neskelbtini) įmonės buveinės vietoje, nuosavybės teise priklausančiose UAB „M.“, esančiose (duomenys neskelbtini), K. Ž. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jų metu rasta ir paimta įvairios UAB „D.“ produkcijos bei kitų firmų parfumerijos, (duomenys neskelbtini) įmonės buhalteriniai dokumentai (15 t., 152-153, 178-179,196-197 b.l.).
Iš 2010-11-03, 2010-12-13 apžiūros protokolų matyti, jog buvo atlikta K. Ž. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, paimtų 2009-12-08 kratų metu, apžiūra. Dokumentai pagal dokumentų perdavimo – priėmimo aktą perduoti UAB „A.“ bei specialisto išvadai atlikti (16 t., 28-45, 46-54 b.l.).
Priešpriešinių patikrinimų metu matyti, jog buvo gautos prekių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) įmonės iš vienos pusės ir iš kitos pusės UAB ,,L.“ (8 t., l82-184 b.l.), D. G. prekybos įmone „G.“ (4 t., 109-110 b.l.), UAB „A.“ (l0 t., 64 b.l.), UAB „P.“ (7 t., 44-49 b.l.), B. G. firma „P. A.“ (8 t., 72 b.l), UAB „E.“ (9 t., 72-75 b.l.), UAB „N.“ (7 t., 90-99 b.l.), UAB „Š.“ (9 t., 114-117 b.l.), (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvu „D.“ (11 t., 116-117 b.l.), UAB „L.“ (9 t., 3-4 b.l.), UAB „A.“ (10 t., 29-30 b.l.), UAB „L.“ (11 t., 147-148 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apygardos teismo 2010-07-22 nutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (kodas (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla (2 t., 75-77 b.l.). (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto administratoriaus UAB „A.“ įsakymą dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo K. Ž. gavo 2010-08-30 (2 t., 78-81 b.l.).
Iš VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2010-08-10 rašto Nr. (1.5)-S4-204 matyti, kad laikotarpiu nuo 1999-12-14 iki 2010-08-10 (duomenys neskelbtini) įmonės vardu buvo registruota 20 kelių transporto priemonių, tarp jų ir automobiliai „Honda Civic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (2 t., 82-90 b.l.).
Iš (duomenys neskelbtini) įmonės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 kopijos matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) įmonės kreditorių ir K. Ž. buvo sutarta dėl taikaus susitarimo baudžiamojoje byloje, K. Ž. sumokant 7200 Lt sumą nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Iš 2014-10-20 Sia „I.“ paaiškinamojo rašto vertimo matyti, jog jame nurodoma, kad ši įmonė 2009-04-17 išsiuntė (duomenys neskelbtini) įmonei „F.“ firmos pėdkelnes pagal sąskaitą IBT 9 Nr. 12 ir vienoje iš pozicijų buvo nurodytos pėdkelnės „S.“ su piešinėliais, sąskaitoje buvo nurodytas neteisingas BAR kodas 5900672042665, kuris neatitiko kodo, nurodyto pačioje pakuotėje (17 t., 105 b.l., vertimas – 17 t., 106 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
K. Ž. buvo kaltinamas padaręs keletą nusikalstamų veikų, tai yra apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat pasisavinęs svetimą, jam patikėtą, didelės vertės svetimą AB „D.” ir SIA „I.” turtą – prekes už 46874,98 Lt, bei iššvaistęs jo žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) įmonės vardu įsigytą, turtą – transporto priemones. Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų bei patikrintų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. Ž. veika pagal 184 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai ir atitinka šio nusikaltimo sudėtį, tačiau kitose dalyse – pagal BK 222 str. 1 d. buvo netinkamai kvalifikuota, o pagal BK 183 str. 2 d. K. Ž. kaltė nebuvo įrodyta.
Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu dalies kaltinimų nepripažino, tai yra pripažino tik kaltinimą dėl (duomenys neskelbtini) įmonės turto – transporto priemonių, iššvaistymo, kadangi automobiliai buvo nurašyti ir išvežti į autolaužyną, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Dėl buhalterinės apskaitos parodė, jog kiek sugebėjo, tiek pats tvarkėsi – mėnesį laiko lankė buhalterinės apskaitos kursus, galėjo neišsaugoti dokumentų ir galėjo įvelti klaidų. Turto už 46874,98 Lt nepasisavino – pagal 2009-01-29 AB „D.“ prekių važtaraštį Nr. DZ075808 įsigijo prekių už 22697,33 Lt, o į apskaitą automatiškai įtraukė 19310,61 Lt, kadangi visoms „D.“ prekėms buvo taikoma papildoma 15 proc. nuolaida; iš „I.“ gautų 77 vnt. pėdkelnių „S.“ tiekėjų buvo nurodytas ne toks BAR kodas, klaidai išaiškėjus prekė buvo įtraukta, tik popierinė ataskaita, kuria remiasi prokurorė, buvo nepakeista; dėl „D.“ krovinio važtaraščio Nr. DZ079684 irgi buvo klaida, buvo kažkas neužpajamuota, bet ta klaida buvo pastebėta ir į PVM deklaraciją buvo nurodytos teisingos sumos; „D.“ krovinio važtaraščio Nr. DZ088671, jam atrodo, jo iš vis nerado, pats nežino, kodėl, bet PVM deklaracijos yra deklaruotos. Kad prekės buvo užpajamuotos patvirtina jo pateiktos PVM deklaracijos. Visas PVM deklaracijas, visas ataskaitas mokesčiams ir Sodrai darydavo pagal kompiuterį, o ne pagal kažkokią ataskaitą, todėl klaidos buvo taisomos komiuteryje, o ataskaitos neperspausdinamos.
Šie kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp K. Ž. parodymų nustatyta nebuvo, be to, juos patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir dėl šių priežasčių jais yra vadovaujamasi.
Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Pažymėtina, jog šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, kurie be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. numato vadovo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą taip pat ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Kaip nustatyta iš bylos duomenų bei liudytojų R. V., A. L., A. K. parodymų, (duomenys neskelbtini) įmonėje samdoma buhalterė nuo 2007-10-31 nedirbo, apskaitą tvarkė pats įmonės savininkas – kaltinamasis K. Ž..
Tiek iš 2013-09-06 specialisto išvados Nr. 5-5/63, tiek ir kitų teisme ištirtų bei pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, jog K. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės savininku bei pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr.IX-574 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos įmonėje organizavimą, dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. reikalavimus neteisingai užpajamavo prekes pagal 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštį Nr.DZ075808 bei 2009-04-17 įmonės SIA „I.” sąskaitą Nr.IBT 9-12 neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų – krovinio važtaraščių, sąskaitos faktūros dėl įsigytų prekių pagal 2009-03-19 AB „D.” krovinio važtaraštį Nr.079702 ir 2009-07-16 P. įmonės sąskaitą Nr.7/2009 bei į apskaitos registrą „pirkimo dokumentai” neįtraukė pirktų prekių pagal 2009-03-19 AB „D.” krovinio važtaraščius Nr. DZ079684 ir Nr.DZ088671, taip pat pažeisdamas 1992-06-18 buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 20 str., 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1996 m. vasario mėn. 22 d. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.13 „Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ ir 1997-08-15 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ reikalavimus, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, ko pasekoje iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2010 m. birželio 30 d., o dėl transporto priemonių už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Specialisto išvada nustatytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų neginčijo ir pats kaltinamasis, paaiškino, jog tvarkėsi kiek galėjo – mėnesį laiko buvo lankęs buhalterinės apskaitos kursus. Savo išvadas specialistė patvirtino ir apklausta teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina, jog ir pati specialistė N. L. negalėjo nurodyti, ar nustatyti pažeidimai buvo padaryti esant paprasčiausiam aplaidumui ar tyčia.
Kaip jau ir minėta pirmiau, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 str. 1 d. tik nustačius jo tyčią realizuoti tokios nusikalstamos veikos sudėtį. Būtent asmens veikos neteisėtumas BK 222 str. 1 d. kontekste, siejamas su šio asmens sąmoningumu siekiant pažeisti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. Ž. sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Tai yra K. Ž. veikoje nėra būtinojo BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvio požymio – tyčios. Jo veika nagrinėjamu atveju kvalifikuotina pagal BK 223 str. 1 d., kadangi būtent kaltinamojo K. Ž. aplaidus požiūris į buhalterinės apskaitos reikalavimus ir nulėmė padarytus pažeidimus, o teismo ištirtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis K. Ž., turėdamas prievolę įstatymų nustatyta tvarka tinkamai tvarkyti įmonės apskaitą bei saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, to nedarė ir dėl to nebuvo iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
BK 184 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Ši veika gali būti padaroma tiek tyčia tiek dėl neatsargumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2010-07-22 nutartimi (duomenys neskelbtini) įmonei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010-08-03. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „A.“. Kaip parodė liudytojas G. T., kaltinamasis buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui visą turtą bei įmonės apskaitos dokumentus, tačiau to nepadarė. Bankroto administratorius nustatė, kad įmonės vardu yra įregistruotos 8 transporto priemonės, kurios teismo nutartyje nurodytu terminu irgi nebuvo perduotos. Kaip matyti iš 2013-09-06 specialisto išvados Nr. 5-5/63, atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog nebuvo išsaugoti ir tyrimui nepateikti 3 automobilių („Honda Civic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurie buvo registruoti VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, pardavimo ar nurašymo dokumentai, tai yra šių transporto priemonių likimas tyrimo metu nebuvo nustatytas, bankroto administratoriui jos perduotos nebuvo. Kaltinamasis K. Ž. šioje dalyje kaltinimą pripažino, paaiškino, jog minėti automobiliai egzistavo, apskaitoje buvo, vėliau jie buvo nurašyti ir išvežti į autolaužyną, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra.
Nors kaltinamasis tvirtino, kad automobiliai buvo nurašyti bei išvežti į automobilių laužynus, tačiau pažymėtina, jog jis negalėjo nei nurodyti kada tai buvo padaryta, nei į kokius automobilių laužynus automobiliai buvo išvežti, kadangi, pasak kaltinamojo, tai darė kiti asmenys, nei galų gale patvirtinti teiginio, jog iš tiesų minimus automobilius jis nurašė. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės turtas arba turi būti natūroje, arba nurašytas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymus, kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais, įmonėje turi būti fiksuojamas įmonės turto nurašymas, jei toks yra atliekamas, ir jis turi būti atliktas įvykus ūkinei operacijai (Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 12 str.). Nagrinėjamu atveju nebuvo rastos ne tik minėtos transporto priemonės bet ir kaltinamasis negalėjo pateikti automobilių nurašymo bei jų pridavimo automobilių laužynus dokumentų.
Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės savininku, su kaltinime nurodytu įmonės turtu elgėsi abejingai, jį, nepateisindamas jokiais apskaitos dokumentais, nepagrįsdamas šių faktų realumo jokiais kitais duomenimis, perleidęs kaltinime nurodytą turtą nenustatytiems tretiesiems asmenims iššvaistė jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) įmonės turtą, kurio bendra vertė yra 4091 Lt (1184.83 Eur), tai jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra suprato, jog pažeidžia (duomenys neskelbtini) įmonės interesus, daro jai materialinę žalą, ir nors savo veika nesiekė žalingų padarinių (byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs tokiu būdu prarasti turtą), sąmoningai leido jiems atsirasti.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo K. Ž. veika yra visiškai įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 184 str. 1 d.
K. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog jis, laikotarpiu nuo 1999-12-01 iki 2010-07-22, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą išsinuomotose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), savininku, atlikdamas kasininko funkcijas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, vykdydamas ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2009-01-29 iki 2009-07-13, (duomenys neskelbtini) ir tiksliai tyrimu nenustatytoje vietoje, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą AB „D.” ir SIA „I.” turtą – prekes už 46874,98 Lt, t.y.:
- pagal 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštį Nr.DZ075808 įgijęs prekių už 22697,33 Lt (6573 EUR), o į apskaitą įtraukęs mažesnę sumą – 19310,61 Lt (5592,74 EUR), pasisavino prekes už 3386,72 Lt;
- pagal 2009-04-17 įmonės SIA „I.” sąskaitą Nr.IBT 9-12 įgijęs prekes 1022 vnt. pėdkelnių už 4402,15 Lt (1274,95 EUR), o į apskaitą įtraukęs tik 945 vnt. pėdkelnių už 3632,72 Lt, pasisavino 77 vnt. pėdkelnių už 769,43 Lt;
- pagal 2009-03-19 AB „D.” krovinio važtaraštį Nr. DZ079684 įgijęs prekių už 3348,00 Lt (969,65 EUR) ir jų neįtraukęs į apskaitą, pasisavino prekes už 3348,00 Lt (969,65 EUR);
- pagal 2009-07-13 AB „D.” krovinio važtaraštį Nr.DZ088671 įgijęs prekių už 39370,83 Lt (11402,58 EUR) ir jų neįtraukęs į apskaitą, pasisavino prekes už 39370,83 Lt (11402,58 EUR) ir tokiu būdu, tyčia, neįtraukdamas į apskaitą gautų prekių arba įtraukdamas į apskaitą prekes mažesnę sumą, viso pasisavino turto už 46874,98 Lt, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Pagal BK 183 str. 2 d. atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Pažymėtina, jog kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 str. turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Kaip matyti, vienas iš kaltinimo pasisavinus svetimą turtą epizodų yra tai, jog K. Ž. 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr.DZ075808 nurodytas pirktas prekes už 22697,33 Lt (6573 EUR) apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” užpajamavo mažesne suma – 19310,61 Lt (5592,74 EUR), tai yra neužpajamavo prekių už 3386,72 Lt bei šiais veiksmais pasisavino jam patikėtą svetimą, AB „D.”, turtą. Šioje dalyje teismas laiko, jog kaltinimas nėra įrodytas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-09-06 specialisto išvadoje Nr. 5-5/63 nurodoma, jog 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr. DZ075808 nurodyta pirktų prekių suma 6573 Eur arba pagal valiutos kursą 22697,33 Lt bei šį teiginį atspindi prie specialisto išvados esantis 4 priedas (15 t. 18, 44 b.l.). Kaip matyti prie specialisto išvados esančiame 4 priede AB „D.“ pateikta suma apmokėjimui už (duomenys neskelbtini) įmonės įsigytas prekes yra nurodyta be nuolaidos.
Kaip paaiškino pats kaltinamasis K. Ž., AB „D.“ prekes jam teikdavo su 15 proc. nuolaida ir, šiuo atveju, gavus prekes iš „D.“ pagal kaltinime nurodytą sąskaitą, jas apskaitant buhalterinėje apskaitoje, automatiškai šiam pirkiniui buvo pritaikyta 15 proc. nuolaida. Aplinkybę, jog „D.“ K. Ž. įmonei teikdavo prekes su nuolaida, patvirtina ir liudytojų A. L., A. K. parodymai bei tarp šalių 2008-01-15 sudaryta sutartis Nr. 14, kurios 1.4 p. nurodoma, jog <...> D. savo nuožiūra turi teisę teikti Firmai 15 proc. nuolaidą pakraunamoms prekėms reklaminių akcijų, marketingo renginių ir t.t pravedimui (1 t. 7-11 b.l., vertimas 12-16 b.l.). Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus AB „D.“ 2009-11-06 pareiškimą dėl jai priklausančių prekių, kurių vertė 115784,39 Eur bei, kurios buvo perduotos (duomenys neskelbtini) įmonei, pasisavinimo (1 t. 1-3 b.l., vertimas 4-6 b.l.). Kartu su pareiškimu įmonė taip pat pateikė įvairius, jų pareiškime nurodomas aplinkybes patvirtinančius, duomenis, tarp jų ir krovinių dokumentų patvirtintas kopijas bei AB „D.“ buhalterinę pažymą (1 t. 22-23, 30-121 b.l. vertimas 127-129, 135-185 b.l., 2 t. 1-41 b.l.). Tarp AB „D.“ pateiktų dokumentų kopijų yra ir 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraščio Nr. DZ075808, kuriame nurodytos sumos daliniu įtraukimu į apskaitą yra kaltinamas K. Ž., kopija (1 t., 55 b.l., vertimas 160 b.l.), tačiau pažymėtina, jog, priešingai nei specialisto tirtame 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr.DZ075808, šiame, AB „D.“ pateiktame dokumente, nurodyta suma apmokėjimui yra 5587,56 Eur, tai yra perkamoms prekėms buvo pritaikyta 15 proc. (986,04 Eur) nuolaida. Kaip matyti K. Ž. apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” (15 t., 45 b.l.) pagal 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštį Nr.DZ075808 užpajamavo 19310,61 Lt (5592,74 Eur, taikant santykį 1 Eur ×3,4528 Lt) sumą, tai yra netgi 5,18 Eur (5592,74 Eur – 5587,56 Eur) didesnę nei nurodyta iš „D.” gautame važtaraštyje, taip pat matyti, jog minimame važtarštyje įsigytoms prekėms „ D.“ buvo nurodyta ir taikyta nuolaida – 3407,75 Lt.
Šioje dalyje pažymėtina ir tai, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2012-03-14 specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-180 nurodyta, jog ištyrus K. Ž. pateiktus dokumentus nustatyta, jog 2008 m. pirktos prekės buvo pajamuojamos apskaitoje konvertuojant prekių vertę santykiu 1 Eur ×3,4528 Lt , o 2009 m. – santykiu 1 Eur ×3,4559 Lt, tačiau santykis tarp lito ir euro nekito (3 t., 145 b.l.). Taigi, kaip matyti, šiuo atveju K. Ž. apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” (15 t., 45 b.l.) pagal 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštį Nr.DZ075808 užpajamuota suma – 19310,61 Lt, bei šiai sąskaitai taikyta nuolaida – 3407,75 Lt, faktiškai atitinka AB „D.” prekių važtaraščio Nr.DZ075808 kopijoje (1 t., 55 b.l., vertimas 160 b.l.) nurodytas sumas, apskaičiuotas taikant santykį 1 Eur ×3,4559 Lt, tai yra 5587,56 Eur × 3,4559 = 19310,05 Lt (suma apmokėjimui) bei 986,04 Eur × 3,4559 = 3407,66 Lt (nuolaida). Beje, šių nurodytų duomenų (mokėtina suma ir nuolaida) suma atitinka ir net nežymiai viršija specialistės tirtame 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr.DZ075808 (15 t. 18, 44 b.l.) nurodytą sumą be nuolaidos. Be to, kaip matyti, 2009 m. sausio mėnesį (1 t. 22-23 b.l, vertimas 127-129 b.l., 15 t., 45, 58 b.l.) (duomenys neskelbtini) įmonė iš AB „D.“ prekių pirko 16 kartų bei pagal važtaraščiuose (taip pat ir pagal 2009-01-29 važtaraštį Nr.075808) pateiktus duomenis įsigijo 31268 vnt. įvairios produkcijos (1 t.,43-58 b.l., vertimas 148-163 b.l.). Apskaitos registre „Pajamuotos prekės (pagal tiekėjus)”, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., K. Ž. įmonė užpajamavo įgijusi taip pat 31268 vnt. įvairios produkcijos (vokas prie baudžiamosios bylos). Taigi, šiuo atveju, prekių buvo užpajamuota tiek, kiek ir buvo gauta, tai yra prekės nebuvo pasisavintos, o buvo užfiksuotos įmonės apskaitos registruose.
Tuo labiau, jog, kaip matyti, prie pareiškimo pridėto rašto „K. Ž. įmonės (Lietuva) skoliniai įsipareigojimai AB „D.“ 2009-11-11“, 25 eilutėje nurodoma, jog pagal 2009-01-29 dokumento Nr. 075808 (duomenys neskelbtini) įmonė yra skolinga 5587,56 Eur (1 t. 22-23 b.l., vertimas 127-128 b.l.). Tai yra tą pačią pinigų sumą, kokia ir buvo užpajamuota (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto dokumento vertime buvo padarytas rašymo apsirikimas, tai yra toje pačioje eilutėje jau yra nurodytas 2009-01-09 dokumento Nr. 075806, nors įsiskolinimo suma bei kiti duomenys nekito, bei kuris sekė ir atliekant kitus tyrimo veiksmus – teikiant specialisto išvadą ir pan.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pagrindo tvirtinti, jog K. Ž. užsipajamavo mažesnę sumą nei nurodyta 2009-01-29 AB „D.” prekių važtaraštyje Nr.DZ075808 bei taip pasisavino jam patikėtą svetimą AB „D.“ turtą, įvertinant aplinkybę, kad ir pats juridinis asmuo, kurio turtą šioje dalyje K. Ž. neva pasisavino, nurodo tik 5587,56 Eur skolinį įsipareigojimą, nėra.
Kitas K. Ž. inkriminuoto kaltinimo pasisavinus svetimą turtą epizodas yra tai, jog jis pagal 2009-04-17 įmonės SIA „I.” sąskaitą Nr.IBT 9-12 įgijęs prekes – 1022 vnt. pėdkelnių, už 4402,15 Lt (1274,95 EUR), į apskaitą įtraukė tik 945 vnt. pėdkelnių už 3632,72 Lt, bei pasisavino 77 vnt. pėdkelnių už 769,43 Lt.
Kaip matyti iš 2009-04-17 įmonės SIA „I.” sąskaitos Nr.IBT 9-12 (15 t., 47 b.l.) 77 vnt. pėdkelnių „S.“ BAR kodas buvo nurodytas 5900672042665 ir iš tiesų į 2009-04-17 apskaitos registrą „Pajamuotos prekės (pagal prekių grupes)” minėtos pėdkelnės nurodytu BAR kodu nėra įtrauktos (15 t., 49 b.l.). Pats kaltinamasis, kaip jau ir minėta, tvirtino, jog 77 vnt. pėdkelnių „S.“ buvo užpajamuotos, tačiau kitu BAR kodu nei buvo nurodyta sąskaitoje, kadangi iš tiekėjų šios prekės buvo gautos ne tuo BAR kodu, kuris nurodytas sąskaitoje. Teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo versiją dėl minėtų pėdkelnių įtraukimo į apskaitą kitu kodu, tuo labiau, kad šią kaltinamojo versiją patvirtino ir Sia „I.“ (17 t., 105 b.l., vertimas – 17 t., 106 b.l.) bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M., parodžiusi, jog ji pastebėjo, kad pagal pavadinimus pėdkelnės sutapo, tačiau nesutapo pagal BAR kodą, tai yra prekės buvo užpajamuotos kitu BAR kodu - 5900672043396 (gauta 77 vnt. po 1,92 EUR už 147,84 EUR sumos). Be viso to, kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų – faktūrų, pėdkelnės „S.“ su BAR kodu 5900672043396 iš tiesų buvo pardavinėjamos (7 t., 14, 18 b.l.).
Kiti kaltinimo pasisavinus svetimą turtą epizodai yra grindžiami tuo, kad kaltinamasis K. Ž., įgijęs prekių iš AB „D.” pagal 2009-03-19 ir 2009-07-13 krovinio važtaraštį Nr. DZ079684 ir Nr.DZ088671, jų neįtraukė į apskaitą ir pasisavino prekių (priklausančių AB „D.”), atitinkamai, už 3348,00 Lt (969,65 EUR) ir 39370,83 Lt (11402,58 EUR). Kaltinamasis K. Ž. šioje dalyje tvirtino, jog pagal minėtus krovinio važtaraščius gautos prekės į apskaitą buvo įtrauktos vėliau, kadangi buvo įsivėlę klaidos, tačiau tai buvo padaryta kompiuterinėje programoje, o popierinės ataskaitos perspausdintos nebuvo. Konstatuotina, jog byloje nėra surinkta duomenų, paneigiančių šią kaltinamojo versiją, o vien krovinio važtaraščio bei tos pačios dienos (kaip ir važtarštis) apskaitos registro „Pirkimo dokumentai” buvimas leidžia tvirtinti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, tačiau, įvertinant visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankamas kaltinamojo kaltei pasisavinus prekes pagrįsti. Tuo labiau, kad iš 2012-03-14 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-180 (3 t., 146 b.l.) bei 2009-03-19 ir 2009-07-13 apskaitos registrų „Pirkimo dokumentai” (15 t., 64 b.l.) matyti, jog 2009-03-19 apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” buvo užpajamuotas važtaraštis Nr. DZ079702, tačiau toks važtaraštis K. Ž. pateiktuose dokumentuose nenustatytas, 2009-07-13 apskaitos registre „Pirkimo dokumentai” nurodomas važtaraštis Nr. DZ088679, tačiau pagal jį į apskaitą nėra įtraukiama jokia suma, o pagal AB „D.“ pateiktą raštą „K. Ž. įmonės (Lietuva) skoliniai įsipareigojimai AB „D.“ 2009-11-11“ 2009 m. liepos mėnesį toks važtaraštis (Nr. DZ088679) iš viso nėra nurodomas (1 t. 22-23 b.l., vertimas 127-128 b.l.). Liudytoja R. M. parodė, jog 2009-07-13 AS „D.“ važtaraštis Nr. DZ088671 buvo gautas liepos 13 dieną, tačiau į apskaitą įvestas liepos 15 d. Tačiau kitų dienų (nei 2009 metų kovo 19 ir liepos 13 dienų) apskaitos registrų byloje nėra pateikta. Be to, dėl AB „D.” 2009-03-19 krovinio važtaraščio Nr. DZ079684 pažymėtina, jog prie AB „D.“ pareiškimo pridėtame rašte „K. Ž. įmonės (Lietuva) skoliniai įsipareigojimai AB „D.“ 2009-11-11“ minėtas važtaraštis net nėra nurodomas, tai yra pati įmonė, kurios turtą K. Ž. kaltinamas pasisavinęs, nereiškia jokio reikalavimo pagal šį važtarštį (1 t. 22-23 b.l., vertimas 127-128 b.l.).
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai kaltinamojo K. Ž. kaltės jam padarius BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir K. Ž. iš kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. yra išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Dėl BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas pripažįsta K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad jis atlygino žalą (duomenys neskelbtini) įmonei (59 str. 1 d. 3 p.). Dėl BK 223 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, teismas pripažįsta K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi kaltinamasis pripažino padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, tik nesutiko su juridiniu jų vertinimu. K. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.
Kaltinamasis K. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), K. Ž. nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su veikų padarymo aplinkybėmis, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgus į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių nebuvimą K. Ž. už BK 184 str. 1 d. bei 223 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos baudos, savo dydžiu nesiekiančios šios bausmės, skiriamos už nesunkių nusikaltimų padarymą, vidurkio. Paskirtosios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., apėmimo būdu (veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims) bendrinama su Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu (16 t., 120-121 b.l.) K. Ž. paskirta bausme.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Bankrutavusi (duomenys neskelbtini) įmonė, buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 56841,93 Lt turtinės žalos atlyginimo (14 t., 101-102 b.l.), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė, kadangi su K. Ž. buvo pasirašyta taikos sutartis. Ieškinio atsisakymas buvo priimtas.
Byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis K. Ž. iššvaistė svetimą (duomenys neskelbtini) įmonės turtą už 4091 Lt. Remiantis BK 72 str. nuostatomis privalo būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas), konfiskuotinu turtas pripažintas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 str. 1 d. 5 p. ir 108 str. nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog civilinis ieškovas atsisakė byloje pareikšto ieškinio po to, kai su kaltinamuoju K. Ž. buvo sutarta dėl taikaus susitarimo baudžiamojoje byloje ir jis dalį (duomenys neskelbtini) įmonei padarytos turtinės žalos atlygino, BK 72 str. nuostatos nėra taikomos bei iššvaistyto turto vertę atitinkanti pinigų suma iš kaltinamojo nėra konfiskuojama.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biure, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto administratoriui (BPK 94 str. 1 d. 3 d.), vokas su AB „D.“ 2009-01-29 važtaraščiu Nr. 075808, 2009-03-19 važtaraščiu Nr. 079684, 2009-07-13 važtaraščiu Nr. 088671, SIA „I.“ 2009-04-17 sąskaita IBT 9Nr.l2, pirkimo dokumentais, PVM deklaracijomis paliekamas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 2 d., 308 str.,
n u sprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. bei 223 str. 1 d. ir jam paskirti bausmes:
pagal BK 184 str. 1 d. - 72 MGL dydžio, tai yra 2711,52 Eur baudą;pagal BK 223 str. 1 d. - 80 MGL dydžio, tai yra 3012,8 Eur baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir K. Ž. paskirti subendrintą bausmę – 95 MGL dydžio, tai yra 3577,7 Eur baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta 10 MGL dydžio bauda ir K. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 95 MGL dydžio, tai yra 3577,7 Eur baudą.
K. Ž. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- (duomenys neskelbtini) įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biure, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto administratoriui;
- voką su AB „D.“ 2009-01-29 važtaraščiu Nr. 075808, 2009-03-19 važtaraščiu Nr. 079684, 2009-07-13 važtaraščiu Nr. 088671, SIA „I.“ 2009-04-17 sąskaita IBT 9Nr.l2, pirkimo dokumentais, PVM deklaracijomis – iš viso 16 lapų – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.