Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, teistas:

1. 2012 m. rugsėjo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 5 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs;

2. 2014 m. sausio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta 60 parų arešto bausmė;

3. 2014 m. gegužės 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 245 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

4. 2014 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2015 m. kovo 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padegdamas duris buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. D., kuriame laikinai gyvena V. Ž., M. Ž., A. A., pasikėsino sukelti gaisrą ir sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti bute buvę V. Ž., M. Ž., A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, apdegus durims, gaisrą užgesino bute buvusi nukentėjusioji V. Ž., kuriai dėl sugadintų durų padaryta 90 Eur turtinė žala.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis, E. M. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2017 m. rugsėjo 9 d. jis vartojo alkoholį namuose vienas. Begerdamas alkoholį sugalvojo nueiti pas pažįstamą M. Ž. ir jam pasakyti, kad šis nemėtytų kieme švirkštų, nes M. Ž. yra narkomanas. Apie 1 val. nakties jis nuėjo prie M. Ž. buto durų, paskambino į duris, išgirdo už durų moters balsą. Suprato, kad tai M. Ž. motina. Jis pasakė jai, kad ši pakviestų M. Ž.. Motina neatidarė jam buto durų, sakė, kad M. Ž. nėra namuose. Jis supyko, kad nepakviečia M. Ž.. Jis nėjo į savo namus, pasiėmė buteliuką acetono ir grįžo prie M. Ž. buto durų. Acetono papylė ant durų apačios ir padegė, po to nuėjo į namus. Nurodė, kad padegė buto duris dėl to, kad buvo neblaivus, nes būdamas blaivus, taip tikrai nepasielgtų.

Kaltinamasis E. M. kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos, užfiksuota, kad yra apdegusios buto, esančio (duomenys neskelbtini) lauko durys (b. l. 17 – 23).

Nukentėjusioji V. Ž. ikiteismini tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute kartu su gyvenimo draugu A. A. ir sūnumi M. Ž.. 2017 m. rugsėjo 10 d. namuose buvo ji, A. A. ir M. Ž.. Jie miegojo, kai apie 1 val. nakties išgirdo buto durų skambutį. Atėjusi prie buto durų, buto koridoriuje rado stovinį M. Ž., kuris rankomis jai parodė, kad ši nerakintų durų ir tyliai pasakė, kad už buto durų stovi „Žvėris“. Ji suprato, kad į duris skambina E. M., pravarde „Žvėris“. M. Ž. nuėjo į kambarį ir atsigulė, o ji pažiūrėjo pro buto durų akutę, kur pamatė stovintį E. M.. Ji neatrakino buto durų, paklausė, ko reikia. E. M. atsakė, kad jam reikia pasikalbėti su M. Ž.. Ji jam pasakė, kad M. Ž. nėra namuose ir liepė neskambinti į buto duris. E. M. pasakė, kad M. Ž. yra ir kad ši jį pakviestų. Ji atsitraukė toliau nuo durų, nuėjo link kambario. Po 10 minučių ji išgirdo už durų šiugždėjimą ir staiga pamatė iš po durų apačios liepsną. Suprato, kad E. M. padegė buto duris. Ji greitai pagriebė iš vonios kibirą su jame buvusiu vandeniu ir išpylė vandenį ant durų. Duris atidaryti ji labai bijojo, iš karto skambino policijai. Buto durys buvo apkaltos dirbtine oda, oda apačioje durų buvo apsvilusi. Dėl apgadintų durų patyrė 90 Eur turtinę žalą. 2017 m. spalio 24 d. pas ją į namus buvo atėjęs E. M., kuris jos labai nuoširdžiai atsiprašė ir pilnai atlygino padarytą turtinę žalą. Ji jam atleido, jie susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi. Jos sūnus M. Ž., kuris taip pat kartu gyvena su ja, paskutiniu metu labai sunkiai vaikšto, sutrikusi jo koordinacija, dešinės kojos paralyžius, prieš keturis mėnesius pradėjo mikčioti, o paskutiniu metu jau nepasako žodžio (b. l. 27 – 28, 32 – 33, 34 – 35).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su V. Ž., kartu su jais gyvena ir V. Ž. sūnus M. Ž.. 2017 m. rugsėjo 10 d. naktį, apie 1 val. jis nubudo nuo degėsio kvapo. Bute buvo policijos pareigūnai. V. Ž. pasakė, kad buvo padegtos buto durys, kurias padegė E. M., pravarde „Žvėris“. Apžiūrėjęs buto duris matė, kad apsvilusi, apdegusi buto durų apačia ir dirbtinė oda, kuris apsvilusi, apdegusi, nes ja buvo apkaltos buto durys iš abiejų pusių (b. l. 46 – 47).

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad jis 2017 m. rugsėjo 10 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kerštaudamas apipylė acetonu ir padegė V. Ž. buto duris, nes labai supyko, kad ji nepakvietė pasikalbėti savo sūnaus. Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad jos buto duris padegė būtent E. M.. E. M. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas, nes jis tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigė daryti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes pati nukentėjusioji pastebėjo padegtas duris ir pati ugnį užgesino.

Svetimą turtą E. M. pasikėsino sunaikinti visuotinai pavojingu būdu – padegant, kas rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Šio nusikaltimo pasekmės galėjo būti ypač sunkios, nes nusikaltimas buvo daromas nakties metu, kai butas, kurio durys buvo padegtos, yra daugiabučiame name. Laiku nepastebėjus gaisro ir jo neužgesinus, ugnis galėjo sunaikinti ir asmenų turtą, galėjo sunkiai nukentėti ir namo gyventojai.

Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, jog E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas byloje nustatė ir kitą E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). E. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu bei tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

E. M. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris pagal jo pobūdį pripažintinas pavojingesniu, negu kitos nusikalstamos veikos, nes, kaip jau aukščiau minėta, nusikaltimo padarymo būdas – padegimas – kelia pavojų ne tik tiesioginiam nusikaltimo objektui – svetimam turtui, bet ir žmonėms.

Kaltinamasis E. M. nusikalto ir yra teisiamas jau šeštą kartą, jo teistumai neišnykę. Jis net 27 kartus baustas administracine tvarka, nuobaudos – galiojančios (b. l. 86 – 113). E. M., iš jo žodžių, dirba užsienyje ir iš užsienyje gauto darbo užmokesčio pragyvena. E. M. yra įrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl priklausomybės nuo alkoholio (b. l. 54). Kitų duomenų, charakterizuojančių E. M. neigiamai, byloje nėra. Nustatant bausmės rūšį bei parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad E. M. nukentėjusiajai atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam E. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė ir pagrįstai manant, kad ateityje jis nenusikals, šios bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant griežtus įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

Kadangi E. M. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. M. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.